Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Savaitės ikona. D. Tamošiūnaitė: kaip pasikeitė jos stilius po didžiųjų grožio pokyčių
- L. Kazlauskienė: ką ji mano apie Lietuvos moterų stilių
- Kokiais burtais reikia pritraukti meilę, susirasti mylimąjį ir t.t.
- Stilistės patarimai, ką rengtis šventėms vasaros metu Jam ir Jai
- Pyragas su rabarbarais
Prisipažinsiu: rašydama šį straipsnį, turėjau slaptą norą, kad jį perskaitytų kuo daugiau vyrų – gal imtų auginti barzdą? Pabendravusi su barzdočiais, kardinaliai pakeičiau nuomonę apie šią vyrų įvaizdžio detalę.
Vyrų kirpyklos „Woxx Barbers“ savininkas Raimondas Pasternackis (33 m.) specializuotą saloną tik vyrams (angl. barbershop) Vilniuje įkūrė prieš daugiau nei trejus metus. Tokį pat įsteigė ir Dubline, kur mokėsi barzdaskutystės. Jis sutinka, kad šiuolaikiniai vyrai kur kas labiau rūpinasi savo išvaizda – reguliariai lankosi pas kirpėją ir barzdaskutį, kvepina ne tik pažastis, bet ir barzdą.
Kad vyrų kirpyklose darbas verda, patvirtina ir įvaizdžio namų „Kukla Beauty Box“ administratorė pokalbio su Raimondu pasiūliusi atvykti tik pasibaigus jo darbo dienai, išėjus paskutiniam klientui (prieš aštuonias vakaro). Užsirašyti į eilę reikia iš anksto (maždaug prieš savaitę) – užrašymų knygoje laisvų tarpų beveik nėra. Raimondo barzdaskučiai (ir jis pats) barzdą vienu metu gali dailinti keturiems klientams.
R. Pasternackio kirpykloje Dubline klientai laukia gyvoje eilėje (angl. walk-in). Užsienyje tokia aptarnavimo sistema įprasta, ponai noriai sėdiniuoja ant odinių sofučių, papsi cigarus ir gurkšnoja viskį. Mūsiškiai, pasak Raimondo, ne tokie kantrūs ir laukti eilėse nemėgsta, todėl tradicinę barzdaskutyklų tvarką teko adaptuoti lietuvių skoniui. Pašnekovas neslepia: mielai tokį modelį pritaikytų ir airiams, tačiau šie, anot kirpyklos įkūrėjo, labai nepunktualūs.
Sutinka pagal barzdą...
Vyrų barzdų grožiu besirūpinantis R. Pasternackis teigia, kad barzda yra puikus būdas pasikeisti. Stilinga ir sutvarkyta liudija, jog vyras neabejingas savo išvaizdai. Dizaineris Giedrius Paulauskas – vienas pirmųjų, savo pavyzdžiu viešai įrodęs, kad auginti barzdą vyrui – kieta. Netrukus ši tapo neatsiejama mados kūrėjo įvaizdžio dalimi. „Sutinku, kad barzda suteikia įvaizdžiui tam tikro prieskonio, tačiau vargu ar apie žmogų galima spręsti vien iš jos“, – abejoja Giedrius. Dar kategoriškesnis yra lietuvių badmintonininkas Kęstutis Navickas: „Nemanau, kad, norint būti stilingam, užtenka užsiauginti barzdą. Ši įvaizdžio detalė turi derėti prie bendro stiliaus ir asmenybės.“
Šiuolaikiniai vyrai kur kas labiau rūpinasi savo išvaizda – reguliariai lankosi pas kirpėją ir barzdaskutį, kvepina ne tik pažastis, bet ir barzdą.
Vis dėlto barzdočius sieja ypatinga bendrystė. Į sutiktą bendramintį vyras apžėlusiu smakru reaguoja kaip į brolį. Jie buriasi į grupes ir klubus. Net baltai pavydu tokio bendruomeniškumo jausmo... Pasak Raimondo, barzdos savanoriškai atsisakęs vyras vėliau dažniausiai gailisi ir netrukus vėl ima ją auginti.
Iš mados neišeis
Dabar barzda vyrams tapo savotišku prestižo reikalu, madinga puošmena. Kas „kaltas“ dėl tokio barzdos kulto suklestėjimo? R. Pasternackis šio reiškinio ištakų linkęs ieškoti už mados pasaulio kulisų. „Modeliai vyrai atrodė gana nevyriški, todėl nuspręsta grąžinti ant podiumų vyriškumą. Šio simboliu ir tapo barzda. Nuo podiumų barzdoti modeliai pasklido ir po gatves“, – teigia meistras. Prie barzdų populiarinimo Lietuvoje prisidėjo ir jis – pirmasis įkūrė specializuotą kirpyklą. „Vyrai drąsiau jaučiasi žinodami, kad padėsime jiems susitvarkyti su veido plaukais. O tai, kad atsirado ir daugiau barzdaskutyklų, rodo, jog einame teisingu keliu“, – sako „Woxx Barbers“ vadovas. Ir priduria, kad barzdos kulto, nors ir neneigia, kad būti barzdotam šiais laikais madinga, nesureikšmina. Tarp jo klientų yra tokių, kurie barzdą augino dar tada, kai apie šią įvaizdžio detalę niekas nerašė. Raimondas ir pats jau daugiau kaip dešimtmetį veido plaukus tai ilgina, tai trumpina. „Barzda yra vyriškumo simbolis, – tvirtina jis. – Beje, pastebiu, kad barzdočių tik daugėja. Tai – lyg koks virusas.“
R. Pasternackis tvirtina, kad lietuviai koja kojon žengia su kitų pasaulio miestų barzdotais stileivomis ir atrodo išskirtinai stilingi. Geriausias mūsų šalies badmintonininkas K. Navickas netgi tapo prestižinio britų prekių ženklo „Henry Bailey“ reklamos veidu.
„Ar nebijote, kad barzda išeis iš mados?“ – paerzinu. „Vyrai augino barzdas visais laikais. Dirbu barzdaskučiu jau daugiau kaip dešimt metų, darbo trūkumu niekada nesiskundžiau“, – nusišypsodamas ramiai atsako Raimondas.
Tinka visiems, bet ne visiems auga
Ką turėtų žinoti ir kam nusiteikti šį vyriškumo simbolį auginti nusprendęs vyras? „Reikės daug kantrybės. Be to, niežės, – šmaikštauja R. Pasternackis. – Niežulį ramina šaldomąjį poveikį turintys specialūs aliejai. O svarbiausia yra nusiteikti, kad barzdą reikės reguliariai prižiūrėti.“ Dar jų laukia kardinalūs išvaizdos pokyčiai. „Barzdą užsiauginę vyrai atrodo neatpažįstamai pasikeitę. Ir šiek tiek vyresni, solidesni. Kartais draugai gatvėje su jais nė nepasisveikina“, – teigia R. Pasternackis. Norintiesiems užsiauginti vešlią barzdą meistras pataria apsišarvuoti kantrybe.
Tiesa, kai kuriems veido plaukai želia itin sparčiai, tad vešlia ilga barzda jie gali didžiuotis jau po metų.
Beje, pašnekovas prasitaria, kad vis labiau populiarėja idėja barzdą vyrui... padovanoti. „Vos pamačiusi mylimajam ant veido dygstant plaukus, dažna moteris nutaria padovanoti jam vizitą pas barzdaskutį, – sako R. Pasternackis. – Tokia dovana ypač populiari prieš Valentino dieną ir kitas šventes.“ Tik ar barzda tinka visiems? „Tinka visiems, bet ne visiems auga“, – atsako pašnekovas su šypsena. Ką gi, barzda visais laikais galėjo džiaugtis tik išrinktieji.
Esu tikra, kad kiekvienas vyras norėtų pajusti, ką reiškia atsidurti barzdaskučio kėdėje (aš, tiesą sakant, nedrįsčiau, nes klasikinė barzdaskučio kėdė man primena tobulą kankinimo įrankį ir demoniškąjį Flyto gatvės kirpėją Svynį Todą, kuris sumaniai naudojosi skustuvu ne visai pagal paskirtį. Beje, ši kėdė kainuoja tiesiog nenormalius pinigus!). Klasikinis barzdos skutimas, kai naudojami karšti rankšluosčiai ir daromas masažas, yra maloniausia, ką gali patirti vyras barzdaskučio kėdėje. „Kai kurie net prie smakro besiliečiančio skustuvo nejaučia, nes... tiesiog užsnūsta“, – sako R. Pasternackis šypsodamasis.
Raimondui nė karto nebuvo sudrebėjusi ranka, jis nė karto nėra įpjovęs klientui. Tiesa, rasti Lietuvoje gerų barzdaskučių, sako, sunku, tenka dairytis ir užsienyje. Jaunesni Raimondo kolegos taip pat yra stažavęsi kitose šalyse. „Bet išmokti gerai skusti įmanoma ir čia, – sako „Woxx Barbers“ vadovas. – Nė vienas iš mūsų negimėme su skustuvu rankoje.“
Brangūs barsukų šeriai
Kaip prižiūrėti barzdą? „Kaip ir plaukus ant viršugalvio – plauti tam skirtu šampūnu (pakanka kartą per savaitę), šukuoti, reguliariai kirpti, – vardija specialistas. – Tiesa, barzdos plaukai kietesni, todėl juos patariama suminkštinti specialiu aliejumi.“ Priemonių veido plaukams prižiūrėti yra įvairių. Barzda netgi kvepinama. Pasak Raimondo, lietuviams labiausiai patinka medienos, aitriųjų apelsinų, kedrų kvapai. Užkietėję barzdočiai elitines priemones mėgsta pirkti internetu ir siųstis iš užsienio (labiausiai visame pasaulyje vertinamos „Antiga Barbearia de Bairro“, „American Beauty“, „Taylor of Old Bond Street“, „Captain Fawcett“, „The Art of Shaving“ ir kt.). Jų kaina – įvairi. Yra ir labai brangių. Pavyzdžiui, barsukų šerių šepetėlis kainuoja nuo 25 iki 400 eurų.
Kai kurie vyrai dėl barzdos susiduria ir su sunkumais, pavyzdžiui, patiria diskriminaciją. Raimondas užsimena, kad keli jo klientai jaučia spaudimą darbe – toli gražu ne visi darbdaviai tolerantiškai žiūri į vešliais plaukais apaugusį pavaldinio veidą. Tenka įrodinėti, kad darbe nedraudžiama rodytis su barzda, jei ši švari ir tvarkinga.
Neretai barzdą auginti norintys vyrai pasiguodžia, kad patiria ir antrųjų pusių spaudimą. Dažniausias moterų skundas – barzda trukdo bučiuotis. Patiems barzdočiams užduotis yra išmokti valgyti šaltibarščius, išrankioti iš barzdos trupinius. „Įtampos būna tik iš pradžių. Net labai vešlius ūsus ir barzdą turintys vyrai moka tvarkingai valgyti“, – sako R. Pasternackis su šypsena. Tokia ta vyriškumo mokykla.
Iš barzdų istorijos
* Barzda egzistuoja nuo pat žmonijos pradžios. Manoma, kad jau pirmasis žmogus Adomas turėjo nedidelę barzdą.
* Moterys irgi nešiojo barzdą! Tiesa, dirbtinę. Šią „privilegiją“ turėjo tik Senovės Egipto dailiosios lyties valdovės.
* Skustuvą išrado senovės romėnai. Atlenkiamas geležinis peilis naudotas iki pat XIX a. pabaigos. Šiuolaikinio skustuvo autorius – prancūzas Jeanas Jacques‘as Perret.
* Lietuvoje barzdaskutystė klestėjo XVI–XVIII a. Šiuos amatininkus rengdavo barzdaskučių cechai.
* Barzdaskutys dažnai teikdavo ir medicinines paslaugas: statydavo taures, klizmas, nuleisdavo kraują, raudavo dantis ir t. t.
* XIX a. pabaigoje barzda tapo visuotine norma, atsirado barzdos etiketas.
* Moterys į barzdaskutyklas nebūdavo įleidžiamos. Iki šių dienų šventai laikomasi principo, kad tai – išskirtinai vyrų vieta.
Kai kurie net prie smakro besiliečiančio skustuvo nejaučia, nes... tiesiog užsnūsta
5 klausimai barzdočiams
1. Kodėl pradėjote auginti barzdą? Ką ji jums reiškia?
2. Kaip ją prižiūrite – pats ar einate į saloną?
3. Kuo kvepia jūsų barzda?
4. Ką geriausia esate padaręs dėl savo barzdos?
5. Kaip į barzdą reaguoja jūsų antroji pusė? Kokį gražiausią komplimentą esate girdėjęs?
Valdas Samkus (27 m.), „Barzdų klubo“ prezidentas
Barzdą augina nuo 16 metų.
1. „Mano tėvas ir dėdė augino barzdą. Keturiolikos pajutau, kad ant veido ryškėja ūsai, ir jie visai neatrodė vyriški. Šešiolikos jau formavau barzdos linijas. Tais pačiais metais per sporto varžybas man išmušė du priekinius dantis, sutrupino žandikaulį ir visiems laikams paliko nepasitikėjimo savimi bei kitais jausmą. Gėdijausi savo šypsenos, teko nešioti protezus. Barzda man padėjo susigrąžinti pasitikėjimą. Be to, susipažinau su nuoširdžiausiais žmonėmis ir pamėgau bendrystę, ką ilgus metus ignoravau.“
2. „Daug esu išbandęs, daug įvairių priemonių turiu – privalau domėtis naujovėmis, juk esu „Barzdų klubo“ prezidentas. Vis dėlto barzdą tvarkausi pats. Domiuosi, eksperimentuoju, ir man tai patinka. Šiek tiek padeda draugė.“
3. „Sandalmedžiais, eukaliptais, citrinmedžiais. Kvapą renkuosi pagal nuotaiką. Man svarbu, kuo kvepia po nosimi. Šiandien naudojau eukaliptų ir kelių kitų aliejų mišinį.“
4. „Neskutu jos (juokiasi). Geriausia, ką gali padaryti dėl barzdos, – ją prižiūrėti.“
5. „To reikėtų klausti jos. Kritikos sulaukiu retai, bet savo nuomonę kartais pasako (šypsosi). Į pastabas stengiuosi reaguoti, tačiau mūsų skoniai dėl barzdos sutampa.“
Kęstutis Navickas (31 m.), Lietuvos badmintono čempionas, kuria laisvalaikio drabužių ir aksesuarų kolekciją
Barzdą augina vienus metus ir keturis mėnesius.
1. „Barzda man yra lyg nueito sunkaus kelio simbolis. Buvau patyręs labai rimtą traumą, skaudžiai ją išgyvenau. Iškart po operacijos pradėjau auginti barzdą, šią greit prisijaukinau. Esu susidūręs ir su priešiškumu, vis dėlto save be barzdos jau sunkiai įsivaizduoju. Ji tapo mano atpažinimo ženklu, savotišku gyvenimo būdu. Dabar jaučiuosi atradęs savo stilių.“
2. „Barzdą patikiu profesionalams. Laikausi principo, kad barzda turi būti sutvarkyta ir derėti prie vyro asmenybės.“
3. „Verbenomis.“
4. „Dėl savo barzdos kiekvieną mėnesį einu pas Raimondą Pasternackį į „Woxx Barbers“. Ji kaskart nudžiunga, kai Raimondas sutvarko.“
5. „Šiuo metu antrosios pusės neturiu. O buvusi į mano barzdą reagavo palankiai.“
Stasys Baltakis (55 m.), prodiuseris
Barzdą augina ketvirtus metus.
1. „Mano žmonai barzda labai gražu. Julija – didelė barzdočių ir mano gerbėja. Iš principo manau, kad barzda yra vyro, koks jis sukurtas, dalis, savotiškas „natūralus produktas“, savaime suprantama įvaizdžio detalė. Vyro veidas, jei yra švarus kaip kulnas, nėra simpatiškas.“
2. „Barzda labai patogu – nereikia dažnai skustis, pakanka kartą per mėnesį nueiti pas barzdaskučius. Ir laiką maloniai praleidi, ir barzdai gerai. Iš pradžių bandžiau tvarkytis pats, bet išeidavo šleiva kreiva.“
3. „Ne, aš nekvepinu barzdos.“
4. „Barzda nuosava, tad nuolat ką nors gera jai stengiuosi padaryti, pavyzdžiui, nueinu pas barzdaskučius. Daugiau turbūt ir nieko. Tai ji daug gera man duoda, pavyzdžiui, padeda nusiraminti. Kai tik susinervinu, imu jaudintis ar nežinau, ką sakyti, pradedu ją sukti, pešioti.“
5. „Manau, ne tik mano žmonai, bet ir daugeliui moterų barzda patinka. „Kokia graži barzda“, – tai ir yra tas komplimentas.“
Giedrius Paulauskas (36 m.), dizaineris
Barzdą augina nuo 2010-ųjų lapkričio.
1. „Įtakos turėjo nauji barzdos vėjai – ji ėmė dominuoti mados pasaulyje, tarp meno žmonių. Ir užsienyje labai stipri barzdos kultūra. Norėjosi įvaizdžio pokyčių, todėl pamaniau, kad barzda galėtų būti mano stiliaus dalis, savotiškas aksesuaras. Ja galima žaisti ir kartu su ja keistis pačiam. Kai pradėjau auginti, norėjosi pasikeisti nuo galvos iki kojų. Ir mano barzda kinta, niekada nebūna tokia pati.“
2. „Kasdien prižiūriu pats. Kartą per mėnesį lankausi pas barzdaskučius, kad ją suformuotų.“
3. „Turiu įvairių aliejų, juos keičiu pagal nuotaiką ir orą. Kartais maišau. Dar naudojukvepalus, todėl sunku pasakyti, kuo barzda kvepia. Turbūt manimi. Mėgstu miško, lietaus, šaltos žolės, odos kvapus.“
4. „Ją užsiauginęs. O kadangi prižiūriu ir puoselėju, mano barzdai nebūna liūdna (šypsosi).“
5. „Gerai reaguoja. Teigiamai. Aistė mano idėją palaikė. Komplimentų dėl barzdosir sulaukiu iš kitų žmonių. Dažniausiai sako: „Gera barzda.“ Arba parodo į ją ir iškelia nykštį į viršų. Moterys vertina paprastai vienu žodžiu – „graži“ (šypsosi).“