Pastaraisiais metais žarnyno sveikata sulaukia vis daugiau dėmesio – ir ne be priežasties. Žarnynas daro įtaką beveik visam organizmui – nuo smegenų veiklos ir nuotaikos iki imuninės sistemos. Tačiau kartu su augančiu susidomėjimu sparčiai plinta ir įvairūs mitai. Dalis jų kilo iš tikrų faktų, tačiau laikui bėgant buvo iškraipyti arba neteisingai interpretuoti.
Norint iš tiesų pasirūpinti žarnyno sveikata, verta žinoti, kas pagrįsta mokslu, o kas – tik populiarus įsitikinimas. Gastroenterologai paneigia šešis dažniausiai pasitaikančius mitus.
Mitas Nr. 1: probiotikai yra stebuklingas sprendimas žarnyno sveikatai
Žarnyno būklei įtakos turi daugybė veiksnių: visavertė mityba, kokybiškas miegas, streso valdymas, nerūkymas bei saikingas alkoholio vartojimas. Todėl vien probiotikai negali išspręsti visų problemų.
Be to, ne visi probiotikai veikia vienodai. Skirtingos bakterijų padermės atlieka skirtingas funkcijas, todėl atsitiktinai pasirinktas maisto papildas ar fermentuotas produktas nebūtinai suteiks laukiamą naudą.
Pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo sukeltam pilvo pūtimui ar skausmui mažinti gali būti veiksminga tik konkreti, klinikiniais tyrimais ištirta bakterijų padermė. Tuo tarpu kitos probiotikų rūšys šiam sutrikimui gali neturėti jokio įrodyto poveikio.
Specialistai pabrėžia, kad ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama ne kuo didesniam probiotikų kiekiui, o tinkamos bakterijų padermės parinkimui pagal konkretų sveikatos sutrikimą.
Išvada: probiotikai gali prisidėti prie normalios žarnyno veiklos, tačiau jie nėra vienintelis ar svarbiausias geros žarnyno sveikatos sprendimas.
Mitas Nr. 2: probiotikų papildus turėtų vartoti visi
Socialiniuose tinkluose dažnai teigiama, kad probiotikų papildai būtini kiekvienam, tačiau tai nėra tiesa. Jeigu žmogus yra sveikas, valgo įvairų maistą, gauna pakankamai skaidulų ir reguliariai renkasi fermentuotus produktus, kasdien vartojami probiotikai gali ir nesuteikti jokios papildomos naudos.
Žarnyne natūraliai gyvena milijardai bakterijų, kurios yra prisitaikiusios prie kiekvieno žmogaus organizmo ir mitybos. Vienas standartinis probiotikų papildas negali iš esmės pakeisti šios sudėtingos mikroorganizmų ekosistemos.
Jeigu vis dėlto nusprendžiate vartoti probiotikus, verta pirmiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią bakterijų padermę bei rekomenduoti tinkamą gyvų bakterijų kiekį pagal individualius poreikius.
Kitaip tariant, gera žarnyno sveikata visiškai įmanoma ir nevartojant probiotikų papildų.
Mitas Nr. 3: glitimas kenkia visų žmonių žarnynui
Pastaraisiais metais glitimas dažnai vaizduojamas kaip vienas didžiausių žarnyno sveikatos priešų. Tačiau iš tikrųjų tai galioja tik nedidelei daliai žmonių.
Glitimo privalo vengti sergantieji celiakija – autoimunine liga, kuria serga maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Jiems net ir nedidelis glitimo kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, pilvo skausmą, viduriavimą ar nepaaiškinamą svorio kritimą.
Negydoma celiakija gali sukelti nuolatinį uždegimą organizme, dėl kurio atsiranda ne tik virškinimo sutrikimų, bet ir nuovargis, dėmesio koncentracijos problemos, odos bėrimai ar sąnarių skausmai. Ilgainiui gali padidėti osteoporozės, nevaisingumo bei kai kurių virškinamojo trakto onkologinių ligų rizika.
Tačiau likusiai daugumai žmonių glitimo atsisakyti nėra būtina. Jeigu suvalgę glitimo turinčio maisto jaučiate nemalonius virškinimo simptomus, nereikėtų skubėti kaltinti vien glitimo. Problemą gali lemti ir kiti veiksniai – labai rafinuoti angliavandeniai, mažas skaidulų kiekis ar bendra konkretaus patiekalo sudėtis.
Mitas Nr. 4: kuo daugiau skaidulų, tuo geriau
Dauguma žmonių iš tiesų suvartoja per mažai skaidulų. Suaugusioms moterims rekomenduojama per dieną gauti apie 25 g, o vyrams – apie 38 g skaidulų. Vis dėlto šias rekomendacijas pasiekia tik nedidelė dalis žmonių.
Tačiau tai nereiškia, kad skaidulų galima valgyti neribotai. Specialistai pabrėžia, kad staigus ir per didelis skaidulų kiekio padidinimas gali turėti priešingą efektą. Jei skaidulų pradedama vartoti daug, bet tuo pačiu negeriama pakankamai vandens arba žarnynas dar nespėjo prie jų prisitaikyti, gali atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų.
Tokiu atveju skaidulos žarnyne ima intensyviau fermentuotis, todėl vietoj tikėtinos naudos gali pasireikšti stiprus pilvo pūtimas, skausmingas dujų kaupimasis, o vidurių užkietėjimas ar viduriavimas netgi gali sustiprėti.
Todėl skaidulų kiekį racione rekomenduojama didinti palaipsniui, kartu geriant pakankamai vandens ir stebint, kaip į pokyčius reaguoja organizmas.
Mitas Nr. 5: kasdien patiriamas stresas sukelia skrandžio opas
Daugelį metų buvo manoma, kad nuolatinis stresas ar įtemptas gyvenimo ritmas yra pagrindinė skrandžio opų priežastis. Tačiau šiandien žinoma, kad tai nėra tiesa.
Dažniausiai opaligę sukelia bakterija Helicobacter pylori arba ilgalaikis ir dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas, vartojimas.
Tiesa, labai stiprus fizinis organizmo stresas – pavyzdžiui, sunki liga, didelė trauma ar gydymas intensyviosios terapijos skyriuje – tam tikrais atvejais gali padidinti skrandžio opų riziką.
Tačiau kasdienis emocinis stresas, nors ir gali paveikti savijautą bei virškinimą, pats savaime opų nesukelia.
Mitas Nr. 6: tuštintis būtina kiekvieną dieną
Daugelis mano, kad kasdienis tuštinimasis yra vienintelis normalios žarnyno veiklos požymis. Tačiau specialistai sako, kad tai – dar vienas paplitęs mitas.
Normalu tuštintis ne tik kasdien, bet ir rečiau. Apskritai norma laikoma bent trys tuštinimaisi per savaitę. Jei tuštinamasi rečiau nei tris kartus per septynias dienas, jau galima kalbėti apie vidurių užkietėjimą.
Tuštinimosi dažnis gali keistis dėl įvairių priežasčių. Tam įtakos turi kelionės, nepakankamas skysčių vartojimas, mitybos pokyčiai ar didesnis baltymų kiekis racione.
Jeigu nesituštinate kasdien, tačiau nejaučiate stipraus pilvo skausmo, nevemiate, nepastebite kraujo išmatose ar kitų nerimą keliančių simptomų, tai nebūtinai reiškia, kad turite sveikatos problemų.
Vis dėlto, jei atsiranda stiprūs, pasikartojantys ar nepaaiškinami virškinimo sistemos simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti.
