Kas temdo mūsų akių šviesą?

Glaukoma ir katarakta – lėtinės akių ligos, galinčios sukelti aklumą. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė profesorė Reda Žemaitienė ragina nedelsti ir neatidėlioti vizito pas oftalmologą. Vien dėl to, kad anksti diagnozavus akių ligą gerokai išauga tikimybė išsaugoti regėjimą.



Glaukoma – kokia tai liga?


Glaukoma yra antra aklumo priežastis ir pagrindinė negrįžtamo aklumo priežastis pasaulyje. Tai progresuojanti regos nervo liga, sukelianti regos nervo ir tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio pakitimų bei akipločio defektų. Sergant šia neurodegeneracine liga, palaipsniui žūsta nervinės ląstelės, todėl pažeidžiamas ne tik regos nervas, bet ir visas regos takas (nuo tinklainės iki regos centrų galvos smegenyse). Progresuojant ligai, akiplotis vis siaurėja, o jai pažengus itin toli, matymas tampa lyg pro vamzdį, kol šviesa išnyksta ir lieka visiška tamsa, žmogus apanka. Liga dažniausiai lėtinė ir labai klastinga, ankstyvoje stadijoje gali neišryškėti jokių ženklų. Pacientai gali ilgą laiką nejausti jokių nusiskundimų, bet liga tuo metu – jau stipriai progresuoti ir būti padariusi nemažai žalos. Sergant glaukoma dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tačiau pokyčiai jose gali vystytis skirtingu greičiu, o žiūrint abiem akimis, ilgą laiką būti nepastebimi. Būna ir tokių situacijų, kai tik uždengę vieną akį ranka pacientai pastebi, jog matymas kita akimi yra lyg pro rūką, jiems atrodo, kad tai įvyko staiga, tačiau dažniausiai tai jau toli pažengusios ligos požymiai.


Yra glaukomos formų, kurios gali sukelti ir ūminius, ryškius simptomus. Tai – rečiau pasitaikanti priepuolinė glaukoma, lydima stipraus akies skausmo ir ūmaus regos sutrikimo. Kartu gali atsirasti skausmas smilkinių srityje, pykinimas, vėmimas. Glaukomos priepuolis – skubios pagalbos reikalaujanti būklė, todėl, staiga pasireiškus minėtiems nusiskundimams, oftalmologo konsultacija būtina nedelsiant.


Gaila, tačiau šiuolaikinės medicinos galimybės dar neleidžia atkurti žuvusių nervinių ląstelių, tad, įvykus regos nervo pažeidimui, nebegalime grąžinti jo funkcijos. Kadangi pradinėse ligos stadijose pacientai dažniausiai nejaučia jokių nusiskundimų, glaukomą nustatyti galima tik profilaktiškai lankantis pas akių ligų gydytoją. Laiku diagnozavus ligą ir efektyviai ją kontroliuojant, panaudojant šiuolaikines gydymo galimybes, dažniausiai galima išlaikyti regos funkcijas, tačiau ligos eiga kiekvieno asmens atveju yra individuali ir gali skirtis.


Dažniausiai glaukoma diagnozuojama 40–80 metų žmonėms, kiek dažniau moterims nei vyrams.


Ar daugėja glaukoma sergančių žmonių? Kokia augimo kreivė? Kokios priežastys?


Tokių asmenų skaičius didėja. Tai daugiausiai siejama su senėjančia populiacija, kadangi su amžiumi didėja glaukomos atsiradimo tikimybė. Tikslią augimo kreivę nurodyti sunku, tačiau 2013 m. pasaulyje buvo 64,3 mln. glaukomos atvejų, 2020 m. – apie 80 milijonų, o 2040 m., tikėtina, sirgs 111,8 mln. žmonių.


Kas lemia susirgimą? Paveldėjimas? Gyvenimo būdas? Blogi įpročiai?


Nėra nustatyta vienos priežasties, įtakos gali turėti daugelio veiksnių veikimas kartu. Nors viena pagrindinių priežasčių išlieka akių spaudimo padidėjimas, vis daugėja duomenų, kad regos nervo pažeidimui įtakos gali turėti ir arterinis kraujo spaudimas, smegenų skysčio slėgis. Svarbu žinoti, kad glaukoma atsirasti ir progresuoti gali tiek dėl padidėjusio, tiek dėl žemo arterinio kraujo spaudimo, o ypač žalingas gali būti jo svyravimas per parą. Akispūdis per parą taip pat kinta, kiekvieno mūsų yra individualus, todėl, net ir nesant padidėjusio akies spaudimo, gali būti diagnozuojama vadinamoji normalaus akispūdžio glaukoma.


Glaukoma siejama ir su paveldimumu, rizika susirgti ja didėja, jei ši liga buvo nustatyta pirmos kartos giminaičiams. Glaukomos rizika didesnė tiems, kurių trumparegystė vidutinė ir didelė, kurie patyrę akių traumų, serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija arba vartoja gliukokortikoidus. Nors glaukoma dažniau susijusi su vyresniu amžiumi, ja serga ir vaikai, liga gali būti ir įgimta, nustatoma tik gimus ar vėliau kūdikystėje. Įgimta glaukoma yra reta, iki 70–80 proc. atvejų vienodai pažeidžiamos abi akys. Dėl susidariusių kliūčių akies skysčiui nutekėti didėja akispūdis, gali būti matomas kūdikių akių padidėjimas, ašarotekis, šviesos baimė. Dažniausiai pagrindinis tokių vaikų gydymas yra operacinis, o akių lašai yra tik laikina priemonė, padedanti kontroliuoti akių spaudimą.


Kaip glaukoma gydoma?


Glaukomos gydymas dažniausiai pradedamas skiriant akispūdį mažinančių akių lašų. Priklausomai nuo to, kaip sėkmingai kontroliuojama ligos eiga, gali būti skiriami vienos grupės lašai ar jų deriniai. Tačiau antiglaukominiai akių lašai gali sukelti ir nemalonių pojūčių: akių diskomfortą, perštėjimą, graužimą, paraudimą.


Tam tikrais atvejais galimas glaukomos gydymas lazeriu. Jis gali būti taikomas ligos pradžioje, vietoj lašų, arba kaip papildomas gydymas, skiriant gydymą ir akių lašais, tačiau jais ligos nesuvaldant visiškai. Visgi lazerinę procedūrą gali reikėti kartoti, jei akispūdis nesumažinimas pakankamai.


Lazerinės intervencijos taip pat naudojamos glaukomos priepuoliui gydyti. Chirurginis gydymas dažniausiai yra lyg piramidės viršūnė ir taikomas pacientams tada, kai gydymas akių lašais neefektyvus, nepakankamas, nepavyksta sustabdyti ligos progreso, taip pat jei yra netoleruojamas dėl stipriai išreikštų pašalinių reakcijų, naudojant lašus. Kauno klinikų Akių ligų klinikoje per metus atliekama apie 300–350 glaukomos operacijų, įskaitant ir modernias kanaloplastikos operacijas, kurių veikimas paremtas akies skysčio nutekėjimo kelio atkūrimu.


Kokie naujausi mokslo tyrimai? Metodikos? Kaip patobulėjo gydymas?


Tobulėja chirurginio gydymo taktikos, naudojami įvairūs prietaisai, atsiranda naujų gydymo vaistais galimybių. Populiarėja mikroinvazyvi glaukomos chirurgija, tačiau ji efektyvesnė esant pradinėms, netoli pažengusioms glaukomos stadijoms. Patvirtinti naujos grupės akių lašai glaukomai gydyti – Rho kinazės inhibitoriai, jie mažina akispūdį, taip pat gali apsaugoti nuo nervinių ląstelių žūties ir regos nervo pažeidimo. Šia kryptimi ir toliau tęsiami tyrimai ieškant naujų gydymo galimybių. Tikimasi, kad ateityje bus galima iš kraujo ar ašarų plėvelės nustatyti glaukomai būdingus biožymenis, tai palengvintų ir paankstintų glaukomos diagnostiką.


Gydymo efektyvumui vertinti sergant glaukoma visuomet svarbus akispūdžio sekimas, jį pacientai įprastai tikrinasi gydymo įstaigose, o kai kuriems iš jų tai tenka daryti itin dažnai. Visgi jau yra ir prietaisų, kuriais akispūdį galima pamatuoti ir namuose. Nors tokie prietaisai neprilygsta įprastų tyrimų tikslumui, gali pagelbėti sudėtingesnėse situacijose, kai pacientams sunku judėti ar jie neturi galimybės nuvykti į gydymo įstaigas, o akispūdį būtina intensyviai sekti.


Pakalbėkime ir apie kitą akių ligą – kataraktą.


Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas, sukeliantis matymo pablogėjimą. Tai – dažniausia vyresnio amžiaus žmonių liga, kuri gali tapti pagrindine aklumo priežastimi arba kurios sukelti regos sutrikimai gali būti išgydyti.


Lęšiukas ir jo struktūra keičiasi visą gyvenimą, jis iš lėto auga, ir naujos ląstelės, virsdamos skaidulomis, atsiranda šalia jau esančių. Ankstesnės skaidulos lieka daugiau suspaustos centre ir formuoja lęšiuko branduolį, o vėlesnės sudaro išorinį lęšiuko sluoksnį – žievę. Vaikystėje buvęs minkštas, bėgant metams lęšiukas tampa vis standesnis, nebegali taip gerai keisti savo išgaubtumo, kuris reikalingas akies akomodacijai, užtikrinančiai gerą matymą įvairiais atstumais, vykti. Dėl standėjančio lęšiuko prastėja matymas žiūrint į arti esančius objektus, atsiranda presbiopija, dar vadinama senatvine toliaregyste. Už lęšiuko skaidrumą atsakingi baltymai, sudarantys didžiąją jo dalį, dėl įvairių biocheminių procesų taip pat keičia savo struktūrą, vyksta jų agregacija, prarandamos glaudžios jungtys, formuojasi drumstys. Šie procesai individualūs, drumstys gali formuotis skirtingose lęšiuko dalyse, nuo to priklauso ir kataraktos tipas. Taip pat natūraliai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu lęšiuke atsiranda gelsvo pigmento. Susiformavus drumsčiai, šviesos spinduliai negali prasiskverbti pro sudrumstėjusį lęšiuką ir trukdo matyti. Tai yra tarsi natūralus, neišvengiamas, su amžiumi susijęs procesas, todėl katarakta gali būti vadinama net ne liga, o su amžiumi susijusia būkle.


Yra žinoma daug veiksnių, kurie didina riziką kataraktai atsirasti. Tai rūkymas, cukrinis diabetas, vyresnis amžius, moteriškoji lytis, trumparegystė, saulės spindulių ekspozicija, patirtos akių traumos, gliukokortikoidų vartojimas. Nors rizika kataraktai atsirasti didėja, didėjant amžiui, tačiau liga siejama su paveldimumu, o tiems, kurių šeimoje buvo nustatyta kataraktos atvejų, kyla dar didesnė kataraktos atsiradimo rizika.


Ši liga taip pat būdinga tiek vyrams, tiek ir moterims, bet moterys ja vėlgi serga dažniau. Nors pirmieji kataraktos požymiai atliekant oftalmologį tyrimą gali būti stebimi jau apie 40-uosius–50-uosius metus, tačiau dažniausiai jie nesukels reikšmingo matymo pablogėjimo anksčiau nei būnant 60-ies. Vis dėlto stebima tendencija, kad pacientai jaunėja, kreipiasi dėl pablogėjusio matymo ir operacijos anksčiau. Ankstyvesniame amžiuje ir komplikuotos formos ji gali atsirasti ir tiems asmenims, kurie serga cukriniu diabetu (jiems kyla iki 5 kartų didesnė tikimybė, kad susiformuos katarakta). Katarakta dažniausiai progresuoja palaipsniui, pacientai pradeda skųstis blogėjančiu matymu, šis tampa neryškus, lyg per miglą, akina ryški šviesa, aplink šviesos šaltinius gali būti matomi ratilai, vairuotojams tampa sunku vairuoti tamsiu paros metu, gali atsirasti dvejinimasis žiūrint viena akimi, mažėja kontrastinis jautrumas, o dėl jo tampa sunkiau skaityti neryškiai atspausdintas raides, gali keistis ir spalvų suvokimas.


Katarakta gali būti ir įgimta, tačiau taip nutinka retai. Ypač svarbu anksti diagnozuoti ir operuoti įgimtą kataraktą, kad būtų užtikrinamas šviesos patekimas iki tinklainės, nes ji yra reikalinga žievinių regos centrų, esančių galvos smegenyse, vystymuisi stimuliuoti, vaizdų informacijai apdoroti. Todėl kūdikiai operuojami 6–8 savaičių amžiaus.


Kaip gydoma katarakta?


Šiuo metu vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas yra chirurginis. Kataraktos operacijos atliekamos dažniausiai iš visų operacijų (Kauno klinikų Akių ligų klinikoje tokių per metus – apie 7 tūkst.). Operacija siekama ne tik pašalinti sudrumstėjusį lęšiuką, bet ir atkurti kokybišką matymą, pagerinti gyvenimo kokybę. Operuojant atliekami minimalūs pjūviai, ultragarsu arba lazeriu susmulkinamas drumstas lęšiukas, kuris vėliau pašalinimas, o į jo vietą implantuojamas dirbtinis lęšis. Kataraktos operacijos laikomos efektyviausiomis chirurginėmis intervencijomis, tačiau regėjimo atkūrimą prognozuoti ne taip paprasta – jis gali priklausyti nuo daugelio veiksnių.


O kokiais mokslo tyrimais, naujomis metodikomis galite pasidžiaugti?


Šiandien yra galimybė operuoti kataraktą tam tikruose operacijos etapuose naudojant femtosekundinį lazerį. Tokia galimybė yra ir mūsų klinikoje. Lazerio spindulys sufokusuojamas pageidaujamoje vietoje, sukeliant minimalų poveikį aplinkiniams audiniams. Tai ypač svarbu apsaugant rageną.


Tyrimų objektu ir toliau išlieka dirbtinių lęšių tobulinimas, kad savo savybėmis toks lęšis prilygtų natūraliam jauno žmogaus lęšiukui. Šiuolaikiniai lęšiai jau gali atkurti matymo stiprumą žvelgiant ir į toli, ir į arti esančius objektus, atkurti tarpinį matymą, koreguoti astigmatizmą ir senatvinę toliaregystę (be papildomos optinės korekcijos). Sukurti ir akomoduojantys lęšiai, kurie gali šiek tiek judėti ir užtikrinti ryškų matymą įvairiu atstumu.


Vis dėlto, nepaisant didžiulio technologijų ir mokslo progreso pastaraisiais dešimtmečiais, tikrasis akomodacijos atkūrimas vis dar siejamas su ateitimi. Manoma, kad ateityje, panaudojant dirbtinį intelektą, bus galima elektroniniu būdu pakeisti ir implantuoto lęšio stiprumą. Galbūt ateityje pacientai dar prieš operaciją galės išbandyti skirtingas situacijas – koks jų matymas būtų, pasirinkus vienokio ar kitokio stiprumo dirbtinį lęšiuką ar šio modelį.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis