Kas bendra tarp suragėjusių kulnų ir stemplės vėžio?

Pasirodo, mūsų kulnų būklė gali pranešti apie polinkį susirgti stemplės vėžiu.

Apie skutimosi peiliukus


Skubėdamos darytis pedikiūro, kartais padejuojame, kad oda ant kulnų auga taip spėriai, jog vos spėjame ją gramdyti. Viena iš tokio greito ragėjimo priežasčių išties gali būti perdėtas mūsų uolumas. Mūsų padai ir delnai fiziologiškai turi turėti storesnę odą, nes jais dažniausiai liečiamės prie įvairių paviršių ir stora oda mus apsaugo nuo sužeidimų. Kuo dažniau ir stipriau tą odą gramdome, tuo labiau organizmas ginasi augindamas naują sluoksnį. Tad dermatologai siūlo rečiau naudotis skutimosi peiliukais ir kitomis mechaninėmis gramdyklėmis ir šveisti padus švelnesnėmis priemonėmis.



Shutterstock nuotr.



Deja, kartais oda ragėja dėl kitų priežasčių. Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkai atrado geną, kuris kontroliuoja keratino (odos baltymo) gamybą ir lemia odos storumą. Tai – iRHOM2 genas. Jo poveikį mokslininkai pirmiausiai ištyrė su pelėmis.


Grupei pelių pašalinus iRHOM2 geną, ant jų žandikaulių pradėjo augti daug plonesnis epidermis, palyginti su kontrolinės grupės pelėmis. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“. Tačiau svarbiausia žinia yra ta, jog tas pats genas didina ir stemplės vėžio riziką. Ištyrus šiuo vėžiu sergančius žmones pastebėtos akivaizdžios sąsajos tarp jų pėdų bei delnų odos storumo ir onkologinės ligos.


Manoma, kad šis genas taip pat gali paskatinti kitų odos ligų, tarkim, psoriazės ar odos vėžio, atsiradimą, nes lemia pokyčius visame epitelyje.


Kita vertus, sunerimti ir daryti išvadas apie gresiantį vėžį vien žvilgtelėjus į suragėjusius kulnus, būtų neprotinga. Ir jau tuo labiau nereikia tikėtis, kad tinkama pėdų higiena padės užbėgti jam už akių. Mat storėjanti oda yra tik signalas apie galimą vėžio grėsmę, bet jokiu būdu – ne ligos priežastis.


Svarbesni simptomai


Stora ar suskilinėjusia kulnų oda skundžiasi kone kas antra, ypač vyresnio amžiaus moteris, o stemplės vėžys Lietuvoje kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Jis sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų, ir, beje, vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Dažniausiai juo suserga vyresni nei 55 metų žmonės.

Tad jei kilo kokių nors įtarimų, siūlytume atkreipti dėmesį į rimtesnius šios ligos simptomus.


Tiesa, ligos pradžioje, kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, paprastai jokių simptomų nebūna, bet jei ji pažengusi, apie stemplės vėžį gali pranešti tokie požymiai:


1. Darosi sunku ir skausminga ryti sauso maisto kąsnius, o kartais net ir vandenį.

2. Pavalgius norisi vemti.

3. Kamuoja rėmuo.

4. Rydami springstate arba pradedate kosėti.

5. Krenta svoris.

6. Atsikosėjate krauju.

7. Jaučiate skausmas už krūtinkaulio arba tarp menčių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis