Lietuvoje plinta naujas sporto virusas – sako, kad juo užsikrečiama visam gyvenimui

Lietuvoje plinta naujas sporto virusas. Sako, kad kone visi, ypač – moterys, bent kartą išbandę padelio tenisą, juo iškart užsikrečia ir suserga visam gyvenimui. Kuo ypatingas šis žaidimas ir kaip jo išmokti?

Klaipėdietė odontologė Vaiva Žalienė, kaip ir dauguma lietuvių, pirmąsyk žaisti padelio tenisą, sutrumpintai vadinamą padeliu, pabandė Ispanijoje.


„Pirmąsias šio žaidimo pamokas gavome iš ispano. Nors jis nekalbėjo angliškai, mes su vyru viską supratome, – juokiasi moteris. – Labai mėgstu žaisti tenisą, savo mieste netgi organizuoju šio žaidimo turnyrus. Apie padelio tenisą sužinojau iš savo sūnaus Tomo, jis man išūžė ausis pasakodamas, koks tai nuostabus sportas. Padelis – judrus žaidimas ir kartu reikalauja maksimalios koncentracijos, turi apmąstyti kamuoliuko skridimo trajektoriją, žaidi labiau galva. Pradedantieji kaip kvaileliai blaškosi po kortus vaikydamiesi nuo sienų atsimušinėjantį kamuoliuką, o profesionalai juda kur kas mažiau, bet tikslingiau. Dabar su vyru mokomės žaisti, ketiname įgūdžius lavinti Ispanijoje, ten pilna nemokamų padelio teniso kortų. Ir jau esame susilažinę su Preiloje gyvenančiais ir padelio virusu užsikrėtusiais draugais, kad šią vasarą juos nugalėsime.“


Apie tai, kad mėgsta žaisti padelio tenisą, yra prisipažinę nemažai žinomų Lietuvos žmonių – krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Macijauskas, dainininkai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis, verslininkė Greta Akcijonaitė, gitaristas Aurelijus Globys ir kt. Apie tai, kuo ši sporto šaka ypatinga, kalbamės su Lietuvos padelio teniso federacijos atstove Živile Veronika Šutavičiene.


Tarp teniso ir skvošo


Padelio tenisas gana panašus į lauko tenisą, ir tai nenuostabu, nes atsirado bandant šį pritaikyti mažesnei erdvei. „Padelis gimė 1962 m. Meksikoje, – pasakoja Ž. Šutavičienė. – Tenisą mėgstantis Enrique Corcuera norėjo prieš jūrą esančioje kalno šlaito terasoje įrengti aikštelę, bet neužteko vietos. Tad ją aptvėrė mūrine siena. Tuomet pamatė, kad žaisti dėl to tapo netgi įdomiau. 1970 m. vasarą pas Corcuerą viešėjo jo draugas Ispanijos princas Alfonso. Jis idėją parvežė į savo šalį. Netrukus Marbeljoje buvo įrengti pirmieji padelio kortai, o netrukus šis žaidimas paplito po visą pasaulį.“


Padelio, palyginti su lauko, teniso aikštelė yra bene triskart mažesnė (10 x 20 m). Be to, ji aptverta sienomis – stiklo arba paprasčiausio mūro. Per vidurį aikštelės yra ištiestas tinklas. Kamuoliuką žaidėjas gali atmušti iškart, kaip ir žaisdamas įprastą tenisą, arba, jei nespėjo to padaryti, gali pasitikti jį atsimušusį nuo sienos ir pasiųsti priešininkams. „Sieną mes vadiname savo draugu, nes jei praleidai kamuoliuką, siena padeda susigrąžinti šansą, – sako pašnekovė. – Kadangi žaidimo komponentai yra ir siena, ir tinklas, sakome, kad padelis yra savotiškas skvošo ir teniso derinys. Taškai skaičiuojami kaip ir žaidžiant tenisą. Pas mus ateina daug lauko, stalo ir paplūdimio tenisą, skvošą žaidžiančių žmonių. Kai kuriems jų net mokytis nereikia. Ypač nelengva varžytis su skvošistais, nes jie labai įgudę naudotis sienomis, padaro tokius triukus, kad nespėji nė sužiūrėti, kaip kamuoliukas laksto.“


Padelio pavadinimas kilo iš angliško žodžio „paddle“ (liet. „irklas“), nes jam naudojama raketė šiek tiek primena irklą. Lietuviai juokais jas vadina keptuvėmis. Iš pirmo žvilgsnio šios didokos, monolitinės, skylutėmis išmargintos raketės atrodo sunkios, tačiau paėmus į ranką paaiškėja, kad yra gana lengvos. Kamuoliukai – panašūs į teniso, tik šiek tiek mažesni ir minkštesni. Padeliui, palyginti su kitomis jam giminingomis sporto rūšimis, žaisti nereikia tokio gero fizinio pasirengimo. Tai labiau strateginis žaidimas. Jei gebi numatyti kamuoliuko trajektoriją, nėra reikalo lakstyti po visą aikštelę, kad jį atmuštum, užtenka judėti kelis žingsnius pirmyn, atgal, į šonus ir leisti dalį darbo atlikti sienoms.


„Kaip mes juokaujam, kamuoliuką reikia padėlioti, dėl to žaidimas ir vadinamas padeliu“, – sako Ž. Šutavičienė. Palyginti su lauko tenisu, žaidžiant padelį padavimas yra ne toks stiprus ir ne toks svarbus, todėl, pasak Živilės, nereikia jo šlifuoti mėnesių mėnesius, kad galėtum pradėti rungtis. Tarp teniso ir padelio smūgių yra didelis skirtumas: pirmuoju atveju jie yra tiesioginiai, atliekami stipriai užsimojus, antruoju atveju žaidėjai kamuoliuką tarsi stumia ne per stipriai užsimodami. „Man patinka, kad padelį gali žaisti labai įvairūs žmonės – skirtingų lyčių, amžiaus, sudėjimo, fizinio pasiruošimo, – tvirtina pašnekovė. – Moteris gali įveikti vyrą, o vaikas – suaugusį žmogų. Šį žaidimą sėkmingai žaidžia mano 77-erių metų tėtis, o vyriausiai mūsų žaidėjai yra 76-eri. Tinklalapio „World Padel Tour“ apžvalgos rodo, kad geriausi žaidėjai yra 30–40 metų amžiaus. Ir nebūtinai visi atrodo labai sportiški. Prisimenu, buvome pasikvietę į Dubingius trenerį iš Ispanijos. Apkūnokas, maždaug 165 cm ūgio. Tyliai svarstėme, kaip jis spės lakstyti. O žaidė fantastiškai ir, regis, be didelių pastangų: du žingsniai – į priekį, du – atgal, būdamas mažas, lengviau atmuša nuo žemės atšokusį kamuoliuką. Kita vertus, pas mus žaidžia daug krepšininkų, tad akivaizdu, kad netrukdo ir didelis ūgis.“


Ieškokite moters


Pasak Ž. Šutavičienės, Ispanijoje padelis toks populiarus, kad kone kiekviena bendruomenė turi savo kortus ir jais nemokamai gali naudotis visi. Žmonės tai ir daro. Žaidžia šeimomis, rengia turnyrus, žaisdami švenčia gimtadienius. Argentinoje šią sporto šaką tarp komandinių žaidimų lenkia tik visų laikų karalius futbolas. Per pastaruosius metus padelis pradėjo plisti ne tik Pietų Amerikoje, bet ir JAV, Kanadoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Olandijoje, Suomijoje. Šiuo metu jį žaidžia daugiau kaip 12 milijonų žmonių visame pasaulyje. Į Lietuvą padelis atkeliavo prieš 5-erius metus. Šią idėją atsivežusieji krepšininkas Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas ir Živilė Šutavičiai netrukus įsteigė Lietuvos padelio teniso federaciją ir ėmėsi populiarinti šią sporto šaką. Pasiekta tikrai nemažai – Lietuvoje jau vyko kvalifikacinės Pasaulio čempionato varžybos, o uždarų ir atvirų, bendro naudojimo ir privačių padelio teniso aikštelių Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Nidoje, Molėtuose yra 22. Živilė juokauja, kad, palyginti su Ispanija, tai yra tik lašas jūroje. Jei būtume kaip ispanai, vien Vilniuje kortų turėtų būti maždaug 600.


Pirmuosius padelio teniso kortus Dubingiuose atidaręs Š. Marčiulionis itin daug spaudoje pasakojo apie šią sporto rūšį, tad tapo savotišku jos ambasadoriumi mūsų šalyje. Vis dėlto ne veltui prancūzai siūlo visais atvejais ieškoti moters (pranc. k. „cherchez la femme“). Išbandyti padelį Ispanijoje Šarūną pakvietė būtent Živilė. „Prieš 11 metų mūsų šeima išvyko gyventi į Ispaniją, nes astma sergančiam viduriniam sūnui reikėjo šiltesnio klimato, – pasakoja moteris. – Eidami su vyru žaisti teniso, matydavome užrašą „Padel“, bet ilgai nedrįsome paklausti, kas tai yra. Antraisiais metais, pramokę ispaniškai, įsidrąsinome paklausti, o galiausiai – ir pabandyti. Mums padelis patiko nuo pirmos treniruotės. Tereikėjo įprasti atmušti nuo stiklo atlekiantį kamuoliuką, visi kita – iš teniso. Vyras sėkmingai žaidžia ir vieną, ir kitą, o aš pasinėriau vien į padelį. Man jis patinka, nes yra žaismingesnis, ilgiau trunka, kamuoliuką galima atmušti daugiau kartų: žaidžiant tenisą – 5–7, o padelyje – 20–30.“


Nenuostabu, kad šį žaidimą itin pamėgo moterys. Dailiais teniso sijonėliais vilkinčios, grakščiai judančios žaidėjos – gražus reginys. Ž. Šutavičienė neslepia, kad pastarojo turnyro Bernardinų sode dalyvės išgirdo nemažai savo vyrų komplimentų. „Tai tikrai žavu, bet dar labiau žaviuosi matydama, kaip greitai jos daro pažangą, – džiaugiasi Ž. Šutavičienė. – Dauguma vos pernai paėmusiųjų į rankas raketę šiemet jau dalyvauja turnyruose. Aišku, yra tarp mūsų ir gana profesionalių teniso žaidėjų, bet nė kiek ne mažiau – tokių, kurios nėra žaidusios jokio komandinio žaidimo.“ Turnyruose dalyvauti nėra privaloma, galima sportuoti ir dėl savęs, vis dėlto Živilė pastebi, kad dauguma anksčiau ar vėliau užsigeidžia pasivaržyti. Pirmiausia – pradedančiųjų, arba C, lygoje, paskui, žiūrėk, pakyla iki B, o profesionaliausieji pasiekia ir A. „Pastebėjau, kad mes labai skiriamės nuo ispanų, – juokiasi ji. – Jiems padelis pirmiausia yra pramoga, būdas gerai praleisti laiką, o lietuviams vis tiek maga nors akies krašteliu žvilgtelti į rezultatus.“


Moteris šis žaidimas žavi ir galimybe pabendrauti. Pašnekovė sako pastebėjusi, kad atmosfera padelio kortuose yra itin draugiška ir atpalaiduojanti. „Šis žaidimas įvardijimas kaip žmones suburiantis socialinis reiškinys, gal todėl padelio virusas taip greitai plinta bendravimą mėgstančiose šalyse? Mums Ispanijoje tai buvo labai gera terpė susipažinti su kitais žmonėmis, išmokti kalbą. Dažna moteris prisipažįsta, kad padelis jai yra ne tik sportas, bet ir savotiška terapija, atstojanti jogą ar kitokias dvasines praktikas“, – sako Živilė. Kad būtų smagiau, sugalvojama papildomų pramogų. Per Bernardinų sode vykstančius turnyrus Ž. Šutavičienė kviečia paskanauti šviežių sulčių kokteilių. Š. Marčiulionio žmona Laura Dubingiuose kasmet padelio ir teniso žaidėjoms organizuoja turnyrus „Bobų pavasaris“ ir „Bobų vasara“.


Nuo ko pradėti?


Padelio tenisas žaidžiamas tik poromis – du prieš du, tad jam reikia keturių žmonių. Galimi patys įvairiausi deriniai. Tai gali tapti sutuoktinių porą arba visą šeimą, taip pat kolegas ar draugus vienijančia veikla. Jei neturite su kuo žaisti, – ne bėda. Tereikia paskambinti į Lietuvos padelio teniso federaciją ir išreikšti norą, o treneriai suras jūsų lygį atitinkančius partnerius. Pasak Živilės, padelio žaidėjai turi specialią vaiberio grupę – susirašo ar susiskambina ir susitaria susibėgti.

Padelio tenisas gali būti žaidžiamas tiek lauke, tiek uždarose aikštelėse, todėl tinka visais sezonais. „Aišku, mes kasmet labai nekantraudami laukiame, kada galėsime pradėti vasaros sezoną – gryname ore sportuoti ir sveikiau, ir smagiau, – sako Ž. Šutavičienė. – Beje, padelio aikštelę lengviau paruošti nei lauko teniso, nes danga yra ne kaip pastarojo kortų gruntinė, o dirbtinės žolės, tad tereikia nusišluoti lapus ir gali žaisti.“


Pirmąsyk atėjusiesiems pabandyti nereikia jokios ypatingos įrangos, tereikia avėti patogiais teniso ar kitokiais sportiniais bateliais neslystančiu padu ir dėvėti judesių nevaržančia apranga. Raketes ir kamuoliukus paskolina treneris. Lankantieji nuolat įsigyja savo raketes. Jų yra įvairių: lengvesnių ir sunkesnių, apvalių, rombo arba ašaros formų, jos kainuoja 30–300 Eur. Pradedantiems žaidėjams, taip pat moterims rekomenduojamos lengvos arba vidutinio svorio apvalios raketės. Talentingiausieji renkasi rombo formos sunkesnes ir storesnes.


Padelio kortai nuomojami ilgesniam laikui nei lauko teniso – ne valandai, o pusantros. Pastebėjimą, esą šis žaidimas tinkamesnis pasiturintiems žmonėms, Živilė vadina mitu. Tarkim, Bernardinų sode kortą išsinuomoti 1,5 valandos vienam žmogui kainuoja 4–6 eurus. Ž. Šutavičienė pastebi, kad padelį dažnai renkasi tos moterys, kurios ne itin mėgsta lieti prakaitą treniruoklių salėje, bet nori pajudėti, pažaisti, smagiai praleisti laiką, pabūti gryname ore. Tačiau tai nereiškia, kad padelis neduoda naudos kūnui. „Nuolat sukiojantis į kairę ir dešinę treniruojami sukamieji juosmens srities, pilvo, nugaros raumenys, nuolat dirba rankos, pečiai, sprandas, tenka daryti įtūpstus, pasilenkti, pritūpti. Taigi atliekame daug skirtingų judesių, naudingų įvairioms raumenų grupėms, tiesiog to, įsijautę į žaidimą, nesureikšminame. Kad gerai padirbėjome, pajuntame tik kitą dieną po treniruotės“, – pasakoja pašnekovė čia pat vaizdingai demonstruodama visus atliekamus judesius. Tiesa, priduria, kad vien padeliu apsiriboti nereikėtų, geriau jį derinti su kitomis sporto rūšimis, mat, pernelyg įsijautus vien į šį žaidimą, kaip ir į tenisą, kyla aktyvios kūno dalies (paprastai – dešinės, nes šioje rankoje raketė laikoma dažniau) ir pasyvios disproporcijos rizika. Pati Ž. Šutavičienė dar plaukioja baseine. Taip pat svarbu prieš žaidimą apšilti, prieš ir po jo padaryti tempimo pratimus, kad būtų išvengta traumų. Viena dažniausių – vadinamoji tenisininko alkūnė. Dėl šios sausgyslių uždegimo Živilei yra tekę atsisakyti teniso net 1,5 metų. Kita vertus, slidinėjant nutraukti kelio raiščiai ir skilęs meniskas moteriai žaisti netrukdo, kaip ir jos tėčiui – nei amžius, nei II tipo cukrinis diabetas, nei padidėjęs kraujospūdis.


Živilės Šutavičienės rekomendacija



Živilė
Živilė
Asmeninio albumo nuotr.


* Lengva išmokti, treniruotis ir žaisti.

* Nereikalauja daug išlaidų ir specialaus pasirengimo.

* Galima žaisti visus metus ir patalpoje, ir gryname ore.

* Skatina bendravimą, padeda smagiai leisti laiką, gerina nuotaiką.

* Stiprina viso kūno raumenis, didina lankstumą, degina kalorijas.

* Gerina koordinaciją, pastabumą, reakciją, savikontrolę.

* Stiprina partnerystę, tad tinka ir šeimoms, ir kolegoms.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis