Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė: „Merginos, moterys, nevartokite kontraceptinių priemonių“

(10)

„Liūdna, kad žmogus atitrūko nuo savo šaknų – žemės, kuri juos maitina, rengia, nešioja, - sako 75 metų bene garsiausia Lietuvoje žolininkė ir vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. – Liūdna, kai naikinamos šimtametės pievos, kertami miškai.“

Atėjus pavasariui neretai žmonės guodžiasi energijos trūkumu.


Priežastys gali būti įvairios, bet dažniausiai po žiemos mums trūksta vitaminų, saulės. Be to, rudenį, žiemą mažiau buvome gryname lauke, mažiau judėjome, mažiau buvo fizinės veiklos, dienos buvo trumpesnės.


Keičiasi gamta, mums taip pat reikia pokyčių. Kaip atgauti jėgas po šio tamsesnio metų laikotarpio? Kokios vaistažolės mus gali ir pamaloninti, ir sveikatinti?


Labai paprasta: stebėkime gamtą. Matome, kyla garšvų lapeliai, jau galime nusiskinti ir su salotomis valgyti. Dilgėles – taip pat.


Prašom paaiškinti mažiau apie augalus nusimanantiems miestiečiams.


(Šypsosi) Paprastoji garšva - lotyniškai aegopodium podagraria, arba ožkos koja. Apatiniai garšvos lapeliai panašūs į ožkos koją. Jos lapeliai minkšti.


Nuo senovės garšva naudojama gydant podagrą, padeda turint šlapimo takų ligų, prostatos problemų. Naudinga ir vyrams, ir moterims. Ji suaktyvina skysčių pasišalinimą, sumažina šienligės požymius, labai padeda, jei kamuoja mažakraujystė.


Ji turi daug vitaminų, gyvybingų medžiagų, kurios susikaupia per žiemą ir iš šakniastiebių kyla į viršų.

Garšvą galime naudoti kokteiliams, spausti sultis, derinti su petražole, arba kitais, kad ir parduotuvėje pirktais augalais, salotomis.


Minėjau, kad jau auga daug naudingų savybių turinčių dilgėlių. Vitaminas C, geležis – puikus santykis įsisavinant šiuos vitaminus. Tinka nevalgantiems mėsos. Taip pat turi daug vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjimui ir kaulams. Jei kraujas tirštas, sumaišykite su kraują skystinančia garšva. Dilgėles galite sumaišyti su garšva, kiaulpienėmis, įvairiomis salotomis. Tiesa, kad dilgėlė „nekąstų“, užpilkite plikytu vandeniu.


Pietinėje Lietuvos dalyje jau pradėjo žydėti raktažolė. Jos lapai turi daug vitamino C, sapaninų medžių savybių – padeda nuo sklerozės, pravalo kraujagysles. Tiesa, neprievartaukite savęs raktažolėmis, ją geriau derinti su kitomis vaistažolėmis.


Dar vienas puikus mūsų augalas – kiaulpienė. Jų Lietuvoje turime labai daug. Kiaulpienių lapai išsidėstę skrotelėmis. Surinkime, naudokime kokteiliams. Po rudens dar karstelėję, todėl jei auginsite prie namų, rudenį patręškite durpėmis – kiaulpienės nebus tokios karčios.


Tiesa, pagrindinė vaistinė kiaulpienių žaliava – šaknys. Sumalkite ir vartokite po arbatinį šaukštelį profilaktiškai: padeda nuo sklerozės, stiprina širdį. Turi daug kalio, gerina kepenų, virškinamojo trakto darbą, taip pat tonizuoja, suteikia energijos.


Jei nedžiovinsite, galite sumalti ir suvalgyti, ar spausti sultis. Tačiau neišmeskite ląstelienos – ji labai vertinga. Pats geriausias laikas šaknims – ruduo.


Vertingiausi yra jauni augaliukai, išdygusios sėklos, kurios turi daug vitaminų, puikių savybių. Ypač augantys geroje žemėje augalai turi labai daug vaistinių savybių, organizmui naudingų medžiagų. Mažiau vertingi nevienmečiai augalai, nes jau būna „sumedėję“.


Kiaulpienių žiedus galėsime naudoti gaminant midų, sirupą – jų įprastai nedžioviname, nes jie traukia drėgmę, arbatoje pamėlynuoja, todėl geriausia valgyti žalius. Galima žiedų įberti į vandenį ir gurkšnoti, galima suplakti ir gerti sultis. Užplikius šis augalas praranda daug gerų savybių, o žalia ląstelė pati sveikiausia, todėl kramtykite!



Asmeninio albumo nuotr.



Pavasarį daugelis valosi organizmą, ypač žarnyną nuo kirmėlių.


Valyti galime bet kada. Be to, skatinkime medžiagų apykaitą. Tiesa, gal nepateisinsiu jūsų lūkesčio savo atsakymu, bet – kas yra valyti? Kai vidinės sistemos nesugeba susitvarkyti su organizmu ir išmesti, kas mums nereikalinga, jos lieka viduje ir kelia sveikatai problemų, priaugame svorio.


O kas valo mūsų organizmą? Kepenys, kasa. Taip pat turi būti sveikas skrandis, inkstai, visa šlapimo sistema, švarus kraujas. Todėl sutvarkykime, išvalykime visus organus, o po to galima valyti ir žarnyną.


Dabar kilęs bumas dėl kirmėlių – mes turime labai daug įvairių vaistažolių arbatų. Dar į jas pridėkime mums egzotiškų gvazdikėlių.


Puikus mūsų augalas – citvarinis kietis. Pamenu, močiutė nosinaitėje turėdavo ryšulėlį ir sakydavo „citvaras – kaip auksas“. Tai – labai stiprus vaistas nuo kirmėlių. Taip pat – bitkrėslė, karčiosios metėlės. Pavartoji, padarai pertrauką, nes kirmėlės organizme palieka kiaušinėlius ir vėl pavartoji.


Tačiau vaistažolių negalima vartoti be saiko! Jos apnuodys organizmą, todėl turime žinoti, kokios kamuoja problemos, ar išties turime kirmėlių?


Jei jaučiamės puikiai, ką rekomenduotumėte šiuo metu vartoti profilaktiškai?


Jau minėtas – dilgėlę, garšvą, kiaulpienę, juolab, kad jos mums yra po ranka ir mūsų šalyje jų auga labai daug.

Kai prižiūrime sodus, retiname krūmus, nurinkime pumpurus, ypač jaunus, jaunų šakyčių žieves. Pavyzdžiui, juodųjų bei raudonųjų serbentų pumpurai, kaip ir lapai, labai vertingi imuninei sistemai.


Sudžiovinkime liepų pumpurus, ypač vienmetę-dvimetę žievę – tai didelis vaistas, sergant padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, liepžiedžiai – puikus vaistas kosėjant.


Pumpurai turi labai daug priešuždegiminių savybių. Padeda, kai skauda sąnarius. Sumaišykite su vingiorykšte, debesylu, dar įsidėkite alyvos pumpurų arba žievės.


Vieną stipriausių poveikių prieš uždegimą turi karklo žievė. Iš jos, beje, rastas aspirinas. Lotyniškai karklas – salix cinerea, o iš jo ir kilo salicilo rūgšties pavadinimas, kaip, beje, visa salicilų grupė. Todėl arbatos iš karklo žievės turi daug aspirino savybių.


Jei šąla, kaista kojos, skauda kulnus, pėdas, sutrikusi kraujotaka, pripilkite susmulkintos karklo žievės į kojines nakčiai. Ji sudrėks, silicilatai pateks tiesiai į kūną, dingsta skausmai, pagerėja kraujotaka. Arba išgerkite stiprios arbatos, pamirkykite kojas karštame vandenyje su karklo žieve, nusišluostykite. Jei dar turite, pasitepkite kojų padus tepalu, kuriame yra eglių sakų, vaško, kėnio, kiaulės taukų, eukalipto, levandos, apsiaukite kojinėmis ir - miegoti.


Apie žieves galima rašyti ištisus traktatus: jos turi labai daug gydomųjų savybių. Perrėžkite nagu liepos žievę ir iščiulpkite sultis. Brazdas – plonas dviskilčių augalų gyvų, besidauginančių ląstelių sluoksnis tarp stiebo, žievės ir medienos. Jame labai daug gyvybingų ir svarbių medžiagų.


Brazdo ląstelėms dauginantis išorėn, toliau formuojasi žievės, o į vidų – medienos audiniai. Taip storėja stiebas.

Jei radote atsilupusią karklo žievę, ypač šiuo metu, susmulkinkite, sudžiovinkite, sumalkite ir berkite į arbatą.


Dar, kalbant apie pumpurus, liepos pumpurų arbatos išgerkite prieš valgį, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, turite opaligių. Taip pat pasirinkite liepos lapų, kol jie jauni, sveiki.


Liepžiedis – ir vyriškas, ir moteriškas augalas.



Asmeninio albumo nuotr.



Ką pavasarį rekomenduotumėte moterims?


Netrukus pradės žydėti baltažiedė notrelė. Kas mažiau ją pažįsta, vadina baltąja dilgėle. Tai – moteriškas augalas. Padeda nuo skausmingų mėnesinių. Tinka ir jaunutėms, ir jaunoms, ir suaugusioms moterims. Gali padėti sutvarkyti hormoninę sistemą.


Iš balto augalo galite iščiulpti nektarą. Su dilgėlėmis neturi nieko bendro – tik jų lapai panašūs. Priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir mėta, melisa. Išdžiovinkite lapus, naudokite arbatai, galite gerti sultis. Liaudies medicina šį augalą rekomenduoja ir turint prostatos sutrikimų, kai reikia pristabdyti vešėjimą.


Amelijos Urbienės (garsi liaudies kūrybos puoselėtoja) aprašuose taip pat daug rašoma, kad baltažiedė notrelė padeda nuo prostatos problemų. Tiesa, ji didina moteriškų hormonų kiekį, mažina testosteroną.


Ką moterims vartoti, kad būtų šviesesnė, skaistesnė oda?


Žalių augalų. Pavasarį ir vasarą ypač gerai tinka žalieji kokteiliai iš garšvų, kiaulpienių, dilgėlių.


Moteris dažnai rūpinasi vyru. Jei jam, kaip čia delikačiau pasakyti, trūksta energijos, reikia pakelti tonusą?

Vyrai turbūt sunkiai perlipa savo ego ir rečiau kreipiasi į jus.


Taip, šiuo klausimu su vyrais reikia būti ypatingai delikačiam. Moterys nesidžiaugia vyrais, kurie geria daug alaus. Apynys daro savo – mažėja vyriškų hormonų, vyrai tampa geranoriški, bet alaus poveikis jiems – žudantis.


Reikia aktyvinti gyvenimo būdą, subalansuoti mitybą, valgyti daugiau daržovių. Tiesa, viskas prasideda galvoje.

Apynys, kaip minėjau, ramina ir vyrų, ir moterų hormoninę veiklą. Aktyvina ženšenis ir kiti aralijinių šeimos augalai, kurie pas mus neauga. Lietuvoje aktyvina graižažiedžiai – šlamagraižė leuzėja, dar kitaip vadinamas rapontikas.

Taip pat – serbentų, raktažolių lapai. Tos energijos suteikia ir ežiuolė, kuri ne tik stiprina imuninę sistemą. Jau labai seniai, kai domėjausi ežiuole, angliškame žurnale radau santraupą, kad jos šaknys – afrodiziakas.


Taip pat tonizuojančiai veikia ir kiaulpienių šaknys, vaistinė gelsvė, kuri auga mūsų daržuose. Tiesa, ją vartokime atsargiai, nes galima labai greitai persistengti, po to kokius penkerius metus į šį augalą net negalėsite pažvelgti.

Ypač daug savybių turi jauni pavasariniai lapeliai. Gelsvė naudojama ir gaminant receptą nuo alkoholio vartojimo.


Moterys sako, mano vyras alkoholikas, duokit gelsvės šaknų, lauro lapų, pagirdysiu. Bet taip rizikuojate susipykti ir prarasti vienas kito pasitikėjimą visam gyvenimui. Jei kitas nežino, nevalia jam kažką duoti ar dėti į arbatą, nes tuomet vienas kitu nepasitikėsite, galvosite, kad bet kada kažką gali įberti ar įdėti.


Bet kokiu atveju, naudojant gelsvę negalima perdozuoti.


Asmeninio albumo nuotr.


Patikslinkite, kas yra neperdozuoti?


Darže nusiskinkite dygstantį jaunutį, maždaug septynių centimetrų dydžio, lapelį. Užteks! Nors ir sužėlę lapelių bus daugiau. Kitą dieną galėsite pakartoti. Jei nuskinsite ir suvalgysite pluoštą, gali supykinti. Jis veikia nejuntamai, aktyvina, tačiau padauginus galima apsinuodyti, kyla skrandžio spazmai. Be to, gelsvė nekelia kraujo spaudimo. Visada atsižvelkite ir į kraujo spaudimą.


Taip pat tonizuoja kraujažolė, jonažolė. Tiesa, pastaroji kelia kraujo spaudimą, netinkama vasarą, nes jautri saulės spinduliams, todėl gali sukelti ir odos ligų.


Vyrams, kaip ir moterims, labai naudingas pastarnokas. Na ir morka. Ajurvedoje sakoma, kaip vakar pasakojo mano dukra, morka didina norus.


Tiesa, kad mūsų dainose bei vestuvėse minint rūtų vainikėlį yra užkoduotas didžiausias lietuvių kontraceptikas – rūta?


O taip. Rūtą, kaip ir kai kuriuos kitus augalus, reikia vartoti labai atsargiai. Jos veikia valančiai – kaip kontraceptikai. Nereiktų pernelyg daug kalbėti šia tema, nes iššauksime didelį susidomėjimą (juokiasi).


Jei moteris nenori susilaukti vaikų, galima padaryti žolelių mišinuką. Ne tik iš rūtų. Tačiau sunku parinkti arbatą, kai moteris yra nėščia, nes daugelio augalų poveikis yra šalinantis. Todėl nėščia moteris turi itin atsakingai vartoti vaistažoles. Ir joms nepatartina naudoti daug medetkos, raudonėlio. Tiesa, puikiai tinka melisa.


Galima parinkti augalų ir kaip apvalyti, apsaugoti gimdą. Žolės turi labai didelę galią, bet jei ilgai vartosi, gali vykti pokyčiai smegenyse, skrandyje, gimdoje ar visame organizme.


Ai, bet visko nevardinsiu. Ir būtinai noriu pabrėžti, kad kiekvienas žmogus unikalus, labai svarbu ir jo kraujo spaudimas, amžius ir kiti dalykai. Todėl vaistažoles reikia parinkti kiekvienam asmeniškai. Nenoriu sulaukti kreivų savo kolegų šypsenų.


Kokias klaidas darome vartodami vaistažoles? Ypač dabar, kai prasideda augalų žydėjimas.


Pirmiausiai, turime juos pažinti. Abejoji? Pasiklausk, kas žino. Labai myliu augalus, žmones, kurie jais domisi. Ir jei nepažįstate, abejojate, atsiųskite, įkelkite nuotraukas, pasidalinkite su kitais. Žmonės padės, juolab, dabar tokios modernios ir greitos galimybės. Reikia skleisti žinias, kalbėti, dalytis.


Pavyzdžiui, builinę dygūnę (torilis japonica) galima sumaišyti su petražole. Vienmetis jos žiedynas užaugina stiebą su sijonėliu, o lapus atskirti labai sunku. Nuo jos gali pykinti, sudirginti ar net pažeisti kepenis.


Sakoma, kad keičiasi Žemė, klimatas. Ar tai jaučiasi augaluose? Ar keičiasi jų savybės, ar kažkokių augalų mažėja?


Liūdna, kad žmonės atitrūko nuo savo šaknų – žemės, kuri juos maitina, rengia, nešioja. Taip, kai kurių mažėja, sunkiau pasirinkti. Pavyzdžiui, jau minėtų baltažiedžių notrelių. Gamta žmonių dėka pakitusi, deja, į blogąją pusę. Mes nesaugome, greitai įdirbame žemę, norime greito rezultato, pripurškiame chemijos. Žemę suaria vos per pusmetrį nuo stataus šlaito, kuris gali nugriūti. Sunaikiname pievų pakraščius, kur auga čiobreliai ar kiti augalai. Suariame vertingas, šimtametes pievas, kuriose – dideli genofondai, sluoksniuojasi įvairių, retų, vertingų augalų, kad ir gyvatžolės paklotės.


Labai liūdna, kad naikiname miškus, masiškai kertame medžius. Kiekvienas kaimas, nekalbu apie regioninius parkus, privalėtų turėti savo raudonąsias knygas. Netgi ūkininkai, suderinę su botanikais, gamtos apsaugos darbuotojais, turėtų pasidomėti, ką gali padaryti, kad išsaugotų tą buveinę, gyvenvietę? Pagrįsti moksliškai ir itin atsargiai elgtis su gamta.



Asmeninio albumo nuotr.



Besikeičiant gamtai, keičiasi ir žmogus. Su kokiais rūpesčiais pastaruoju metu ateina žmonės, ko anksčiau nebūdavo?


Masiškai daugėja vaikų su imuniniais susirgimais, daugybė išbertų, mieguistų arba priešingai – hiperaktyvių. Ir ypač daug vaikų su alerginiais susirgimais. Dar nevaikščioja, bet jau per naktis kasosi kūnelį. Serga net maitinami kūdikiai.


Kai kas mano, kad tai gali įtakoti ir didelės skiepų dozės?


Gali būti. Nesu šios temos specialistas, skiepų nenagrinėjau. Bet apsilanko visokių žmonių, po įvairių atsitikimų, o chemikalų invazija į kūną iššaukia reakciją, organizmas prigamina visokių medžiagų.


Nuo alergijų, ištinimų labai padeda virš vandens auganti mažoji plūdena. Nuostabus augalas. Tik reikia mokėti ją atskirti nuo kitų augalų, nes galite sumaišyti su kitokia plūdena.


Mažoji plūdena plaukioja ant vandens – mažiau nei centimetro skersmens apvaliais žaliais lapeliais. Iškeliate lapelį piršto pagalvėle ir pažvelgiate į kitą, vandenyje plūduriavusią augalo pusę. Jei yra viena šaknelė maždaug centimetro ilgio, o kita – dar mažesnė, tai – mažoji plūdena. Jei šaknų daug – kita rūšis.


Augalėlį nuplauni ir, jei turite alergiją, tinsta, įkando bitė, uodas, uždėkite ant tos vietos. Beje, puikiai tinka ir trauklapis. Mažąją plūdeną galite paruošti ir žiemai. Išdžiovinti, sumalti ir vaikams, jei nealergiški, duoti su medumi. Galima tiesiog vartoti su salotomis.


Pastaruoju metu neretai žmonės guodžiasi, kad pučia vidurius, kaupiasi dujos.


Tai gali būti vienas požymių, kad pavargo jūsų kepenys ir kasa. Arba gali būti padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gali būti ir netinkamas maistas.


Pabandykite išvalyti kepenis, kasą. Jų valymui tinka ir margainis. Žolė arba sumaltos sėklytės. Gali spazmuoti tulžį. Tiesa, jei smarkiai padidėjęs rūgštingumas, kartumas nėra labai gerai, nes skatina rūgščių išsiskyrimą. Bet suderinus su gleivingais augalais galima rasti įvairių pagalbos būdų. Jei arbata skatina rūgštingumą, įberkite liepų žievės, pumpurų arba sėmenų gleivių.


Kokia itin aktuali šių dienų problema moterims?


Jų daug. Labai skausmingos, kankinančios mėnesinės. Tuomet galite turėti po ranka ramunėlių, medetkų, baltažiedės notrelės. Spazmus atleidžia ir liepžiedžiai. Arba arbata iš visų šių minėtų augalų. Moteriškas augalas, padedantis daugelyje situacijų, – rasakila ir baltažiedė notrelė. Vyrams šis augalas padeda spręsti skrandžio problemas – turi sutraukiantį poveikį.


Moterims patarčiau gerti arbatas, normalizuojančias hormoninę veiklą. Ir pabrėšiu: moterys, merginos, nevartokite kontraceptinių priemonių ar kitų cheminių preparatų, įtakojančių hormoninę veiklą! Tai – fizinis, psichologinis ir fiziologinis organizmo išderinimas.


Atvyksta aštuoniolikmetės merginos, kurios nuo kontraceptikų jau turi išderintas mėnesines, sutrikusią hormonų veiklą. Jaunas organizmas dar reguliuojasi, o jį jau naikina ir išderina kontraceptinėmis priemonėmis. Nė vienas hormonas nėra likęs be atsako. To pasekmė – organizmo išsiderinimas, augliai, įvairios ligos.


Beje, kartais pastoti padeda ir... rūta. Kai gimda „aptingusi“, į žolių mišinį įberiu rūtos, kitų vaistažolių. Rūta spaudžia, bet tuo pačiu aktyvina „aptingusius“ raumenis. Bet jei rūtos vartosi daugiau – tai stiprus kontraceptikas. Yra ir daugiau tokių augalų – trikertė žvaginė stabdo kraujavimą gimdoje, bet netinka nėščiosioms, nes turi šalinantį veikimą. Augalus reikia parinkti itin kruopščiai.


Prisiminkime senjorus. Kas jiems gali padėti, kai trūksta energijos, yra mieguisti, pavargę?


Kiaulpienės, daržovės. Reikia kuo daugiau judėti, ypač vyresniame amžiuje. Ateina senjorė, sako, tyrimai puikūs, bet pavargstu. Prisiminkime, kad kasa, kepenys irgi pavargsta nuo darbo.


Augalų vartojimas padeda ligoms užbėgti už akių. Tad galima vartoti profilaktiškai ir gydymui, ir maistui, palengvinti kepenų, skrandžio, kasos darbą, nelaukti, kol tyrimai bus prasti.


Nebijokime savęs atjauninti, bet ne stimuliuodami, o gerindami savo vidaus organų funkcijas.


Paskutinis klausimas. Pafantazuokime: jei žolininkė Jadvyga Balvočiūtė būtų augalu. Kokiu būtumėte?


(Juokiasi) Oho! Ir toks, ir anoks, ir dar kitoks. Visi augalai yra nuostabūs, labai reikalingi ir juos visus myliu.

Net negaliu nė vieno išskirti. Kad ir mažulytė žliūgė ar varputis. Norėčiau, kad žmogus prieitų prie manęs, atidžiai pažiūrėtų, atsiverstų knygą ir pasidomėtų, koks tai augalas.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis