Kaip įveikti sveikatos sutrikimus pasitelkus ajurvedą ir Rytų mediciną

Kaip atgauti natūralią hormonų pusiausvyrą ir jaustis geriau?

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Sveikatos enciklopedija“ naujieną moterims – dr. Claudios Welsh knygą „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“.



Leidyklos BRIEDIS nuotr.



Daug dirbate? Nuolat jaučiate stresą ir nuovargį? Nieko keista, nes šiais laikais moterys yra be galo užsiėmusios, turi daugybę pareigų ir veiklų, o tai neigiamai veikia jų hormonų pusiausvyrą bei sveikatos būklę. Derindama bei lygindama esminius ajurvedos, kinų ir Vakarų medicinos principus šios knygos autorė paaiškina, kuo hormonai yra svarbūs moters organizmui, kaip juos veikia ir išbalansuoja šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas bei stresas. Autorė pateikia gausybę praktinių patarimų, ką daryti, kad organizmas vėl atgautų pusiausvyrą ir pagerėtų savijauta.


Šioje knygoje skaitytojos ras naudingų rekomendacijų, kokius maisto produktus rinktis, kad būtų sveikos ir gyvybingos, praktiškų ir lengvai pritaikomų streso valdymo metodų, taip pat daugybę patarimų, padedančių įveikti konkrečius sveikatos sutrikimus: skausmingas menstruacijas, nemigą, nuotaikų kaitą, krūtų ir širdies ligas, palengvinti menopauzę.

Dr. Claudia Welch yra visame pasaulyje žinoma lektorė. Ji moko ajurvedos ir Rytų medicinos principų, kuriuos tyrinėjo daugiau nei 25-erius metus, taip pat gilinasi, kaip Rytų medicina gali būti pritaikoma gydant įvairias moterų ligas bei sveikatos sutrikimus.


Nesvarbu, ar ieškote būdų, kaip įveikti konkrečias ligas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatos būklę, šioje knygoje rasite konkrečių patarimų rinkinį, kaip atgauti natūralią hormonų pusiausvyrą ir jaustis geriau. Pradėkite jau šiandien!


Kviečiame skaityti ištrauką iš knygos


Moterų širdies sveikata ir vyrų širdies sveikata


Širdies liga yra pagrindinė per ankstyvos moterų mirties priežastis. Dr. Nieca Goldberg savo knygoje Moterys nėra maži vyrai aiškina, kaip smarkiai skiriasi vyrų ir moterų miokardo infarkto simptomai. Vyrai patiria vadinamuosius klasikinius simptomus: gniaužimo pojūtį krūtinėje, prakaitavimą ir skausmą, plintantį žemyn kairiąja ranka, o moterys gali nepatirti nė vieno iš minėtų simptomų. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai šeši moterų miokardo infarkto požymiai yra nepaaiškinamas arba sekinantis nuovargis, kuris neišnyksta net ir pamiegojus, neramus miegas, dusulys, nevirškinimas, pykinimas, įtampa ir skausmas nugaros, rankų, žandikaulio ar sprando srityje. Dažnai skausmas juntamas šiek tiek žemesnėje liemens vietoje, negu jį junta vyrai, todėl klaidingai palaikomas paprasčiausiu skrandžio veiklos sutrikimu. „Klasikiniai“ miokardo infarkto simptomai, kuriuos atpažįsta dauguma žmonių, tarp jų ir gydytojai, yra klasikiniai vyrų, bet ne moterų simptomai. Dėl šių skirtumų moterims gali būti nustatyta kita, o ne širdies ligos, diagnozė.


Mano bičiulė ir kolegė žinoma kardiologė dr. Jane Schauer aiškina, kad esama ir kitų priežasčių, dėl ko nepavyksta moterims greitai diagnozuoti širdies ligos. Ji sako, kad moterys, pajutusios krūtinės skausmą, sulaukia greitosios pagalbos vidutiniškai dvidešimt minučių vėliau negu vyrai. Jos teigimu, moterys, pajutusios pirmuosius nerimą keliančius ženklus, iš karto nekviečia greitosios pagalbos arba nevyksta į ligoninę, kol neįsitikina, kad kas nors pasirūpins jos šeima.


Gal ir nieko keista, kad mes, moterys, patiriame kitokius simptomus, nes abiejų lyčių miokardo infarkto priežastys reikšmingai skiriasi. Dalis šios informacijos paaiškėjo visai neseniai. 2006 m. New York Times rašė apie tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nors apie tris ketvirtadalius vyrų, patiriančių širdies ligos simptomus, kamuoja užsikimšusios arterijos, tokių moterų tėra vos trečdalis. Kol kas neaišku, ar visi šie skaičiai yra tikslūs, tačiau tyrimas iliustruoja tai, kad moterų širdies liga dažnai skiriasi nuo vyrų širdies ligos. Antai labiau tikėtina, kad moterų vainikinės arterijos nebus užsikimšusios, tačiau joms bus diagnozuota mažųjų arterijų liga, kai susiaurėja arba sustandėja širdį maitinančios mažosios arterijos, todėl širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas deguonimi.


Dr. Schauer iliustruoja šį skirtumą tokiu pasakojimu: „Moteris sulaukia telefono skambučio ir sužino, kad jos vyras žuvo automobilio avarijoje. Pokalbio metu aplink ją susirenka visa šeima. Ji padeda ragelį ir pajunta skausmą ir spaudimą širdies srityje, ją išpila prakaitas, ji pradeda dusti. Šeimos nariai tučtuojau nugabena ją į skubiosios pagalbos skyrių, kur, atlikus kardiogramą, paaiškėja, kad ją ištiko miokardo infarktas. Moterį nugabena į širdies kateterizavimo laboratoriją, kurioje nustatoma, kad nors jos vainikinės arterijos yra visiškai normalios, dalis jos širdies yra žuvusi. To niekada nebūna vyrams.“ Vyrams veikiausiai būtų nustatyta, kad priepuolį sukėlė užsikimšusios vainikinės arterijos. Tačiau moterų vainikinės arterijos gali būti švarutėlės. Tad kokia buvo dalies moters širdies apmirimo priežastis? Dr. Schauer paaiškino, kad žūtį galėjo sukelti arba didžiųjų arterijų spazmai, arba mažųjų arterijų spazmas ar užakimas. Ji pakartojo: „Vyrams to nebūna. Vyrai viską iškelia į paviršių. Moterys viską ima į širdį.“


Mažųjų arterijų susiaurėjimo arba sustandėjimo priežastis yra ne apnašos, o kraujagyslių negebėjimas išsiplėsti. Šiuolaikinė medicina nežino, kodėl moterims yra didesnė tikimybė susirgti mažųjų kraujagyslių liga negu vyrams. Aukštas kraujospūdis, cholesterolis, uždegimas ir hormonų svyravimai lieka tarp įprastų įtariamųjų, o moterims patariama mankštintis, nerūkyti ir palaikyti tinkamą kūno svorį. Tačiau dr. Schauer pabrėžė, kad Vakarų medicina iš tiesų nežino, kaip gydyti tokią širdies būklę. Nebuvo atlikta jokių bandomųjų tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kas tinka ir netinka tokiai būklei gydyti. Ji paaiškino, kad Vakarų medicina būtų linkusi gydyti moterų širdies ligas taip pat kaip ir vyrų širdies ligas – taikydama kraujagysles plečiančius ir kitokius vaistus, kurie pakeičia hormonų aplinką kraujagyslėse.


Dar vienas plačiai paplitęs gydymo būdas yra statinai, kurie veikia laisvųjų radikalų susidarymą, turi priešuždegiminį poveikį ir riboja cholesterolio gamybą kepenyse. Nors statinų skyrimas nuo širdies ligos yra paplitusi praktika, dr. Schauer sako: „Mes iš tiesų nežinome, kaip statinai veikia būtent šio tipo mažųjų arterijų ligą.“


Statinai buvo ne vienintelis Vakarų medicinos bandymas išspręsti moterų širdies ligos problemas. Daugybę metų manyta, kad PHT, t. y. sintetinių hormonų terapija, sustiprins moterų širdies sveikatą. Tačiau 2002 m. NSI atliktas tyrimas pateikė nenuginčijamų įrodymų, kad yra kaip tik priešingai. Nustatyta, kad moterys, vartojusios estrogeno ir progestino papildą, buvo 26 proc. labiau linkusios susirgti širdies liga. Ir, kaip jau matėme, vien pakaitinė estrogenų terapija, užuot sumažinusi kongestinio širdies nepakankamumo atvejų, padidina tulžies pūslės ligos ir tokių su trombais susijusių ligų kaip insultas ir plaučių embolija riziką.


Rytų medicina pradėtų aiškintis, ar kartais pagrindinė mažųjų arterijų susiaurėjimo priežastis nėra stresas ir persitempimas.


Nensė turėjo viską. Ji buvo liekna, kasdien nubėgdavo po penkias mylias, niekada nerūkė, kraujo spaudimas buvo tobulas, dauguma jos giminaičių buvo ilgaamžiai, ji rūpinosi savo mityba, tačiau sulaukus vos trisdešimt devynerių jai išsivystė mažųjų arterijų liga, tad gydytojai jai paskyrė keturis širdies vaistus. Širdies ligos simptomai pasireiškė per trečiąjį nėštumą, juos lydėjo naktinis prakaitavimas ir krūtinės skausmai, todėl ji nebegalėjo bėgioti, tačiau galėjo be jokių problemų vaikščioti ir praktikuoti jogą.


Rytų medicina sakytų, kad Nensė ne tik turėjo viską, bet turėjo per daug. Per daug ambicijų, per daug pastangų pranokti savo prigimties ribas. Apskritai kalbant, pernelyg didelis aktyvumas išsekino in, maitinančio gyvenimo elemento, atsargas. Nėštumas, gimdymas ir vaikų auginimas, nors patys savaime nežalingi dalykai, tačiau tikrai gali išeikvoti in, ypač jei kiti gyvenimo veiksniai kelia stresą, o moteris per daug mankštinasi arba per daug dirba, toliau eikvodama savo in atsargas. Visų pirma, bėgimas yra viena fizinės mankštos formų, kurios gali išsekinti in, o Nensė jau ir taip buvo liesa ir neturėjo in pertekliaus, kurį galėtų eikvoti.


Taip, mums norisi sveikai gyventi ir maitintis, bet būna, kad dėl to graužiamės ar net persistengiame tiek, jog žala nusveria naudą. Tiesą sakant, jei esate tokia moteris kaip Nensė ir turite per mažai in, užuot nerimavusi, verčiau imkite ir pagausinkite in atsargas, o puikus atsargų papildymo būdas yra pasnausti pogulio. Tam pritaria ir Vakarų mokslas. 2006 m. atliktas sveikų asmenų tyrimas parodė, kad tie, kurie dažniau numinga pogulio, rečiau miršta nuo širdies ligos negu nemiegantieji. Tų, kurie eidavo pogulio retkarčiais, mirtingumo lygis buvo 12 proc. mažesnis, o štai reguliariai miegančiųjų rizika buvo net 37 proc. mažesnė. Rytų medicina pasakytų, kad pogulis nėra labai tinkamas stambiam, sėsliam žmogui, o liesam ir amžinai skubančiam jis daro stebuklus.



Ką Rytų medicina sako apie širdies sveikatą?


Tradicinėje kinų medicinoje ir ajurvedoje įvertinama daugybė skirtingų širdies ligos priežasčių ir jas atitinkančių gydymo būdų. Pavyzdžiui, dėl perdėto streso či, arba prana, gali užsistovėti, o didžiosios arba mažosios širdies kraujagyslės gali susiaurėti arba spazmuoti, taip atimdamos iš širdies gyvybę teikiančią energiją. Koks gydymas? Kvėpavimo pratimai (pranajama) ir saikinga fizinė mankšta, pavyzdžiui, joga arba vaikščiojimas. Jei in stygius arba jang perteklius sukelia uždegimą arba karštį ir susiaurina kraujagysles, gydymą sudaro maistinga mityba ir kvėpavimo pratimai, skirti protui nuraminti ir pykčiui sumažinti, kartu ir apsaugant širdį. Toksinų poveikis irgi gali sukelti karštį bei uždegimą, tad šią bėdą spręsime vartodamos žoleles, atlikdamos kvėpavimo pratimus, valgydamos lengvai virškinamus produktus ir iki minimumo sumažindamos teršalų poveikį. Susikaupusi blogai suvirškinto maisto masė – nekokybiškas in – gali sudaryti kamščius. Dėl to irgi teks keisti mitybą.


Ką turiu daryti aš?


  1. Laikykitės trijų sveikatos ramsčių: tinkamos mitybos, gyvensenos ir streso valdymo. Ypatingą dėmesį skirkite kasdienei mankštai. Labai gerai yra vaikščioti.
  2. Iki minimumo sumažinkite stresą. Dėl streso či energija užsistovi. Tai skatina kraujagyslių susiaurėjimą.
  3. Kiek įmanoma mažiau pykite. Vienas iš mano mokytojų sakydavo, kad užėjus pykčiui reikia išgerti didelę stiklinę vėsaus vandens ir išeiti pasivaikščioti. Tik atvėsus dera spręsti mus varginantį klausimą. Taip pat naudingos yra psichologų konsultacijos, kvėpavimas pakaitomis pro abi šnerves ir meditacija. Naudokite tai, kas tinka jums. Laiminga širdis dažniausiai būna sveika širdis.
  4. Vartokite kokybiškus riebalus: šalto spaudimo alyvuogių aliejų, linų sėmenų aliejų ir kanapių sėklų aliejų.
  5. Jei vartojate sočiuosius riebalus (mėsos ir pieno riebalus), pasirūpinkite, kad jie būtų ekologiški. Pieno produktuose, o ypač mėsoje, kaupiasi dideli teršalų kiekiai.
  6. Nevartokite hidrintų riebalų (lydytų kiaulės taukų, kulinarinių riebalų, margarino) ir niekada nevartokite transriebalų.
  7. Nerūkykite nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
  8. Jei vartojate alkoholį dėl širdies sveikatos, pasistenkite pakeisti kokia nors kita medžiaga arba praktika, kuri padės atsipalaiduoti be šalutinio poveikio.
  9. Išspręskite uždegimo klausimą. Pasirodykite savo sveikatos priežiūros specialistams ir pasitikrinkite, ar jūsų organizme nėra užslėpto uždegimo arba karščio. Jūsų gydytojas gali tai nustatyti, atlikęs kraujo CRB tyrimą, bet tradicinė kinų medicina ir ajurvedos mitybos bei gyvensenos specialistai turi savų metodų, padedančių nustatyti karštį organizme. Išsigydykite dantenų uždegimą arba lėtinį dirginimą, kurį buvote užleidusi.
  10. Venkite sunkiųjų metalų – švino, gyvsidabrio ir arseno poveikio, stenkitės gyventi ir dirbti aplinkoje, kurioje oras yra šviežias arba filtruojamas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis