Vesti oro jogos pratybas S. Šablinskaitė-Pipirė pradėjo pirmoji Vilniuje. Prieš penkerius metus įsitikino – spalvingos ir tvirtos šiai mankštai skirtos juostos veikia magiškai – kas pabando, nebegali sustoti.
„Įėjusi į salę pamačiau sukabintas šilko juostas. Vos prisiliečiau prie audinio, mane kaip žaibas trenkė – mano! Neturėjau nė menkiausio supratimo, kas su jomis daroma, kaip atrodo treniruotė, bet sau pasakiau: „Nesvarbu, kas tai yra, aš šito noriu“, – pasakojo trenerė. – Iki šiol oro joga man yra tikras stebuklas.“
Puikiai galiu Saulę suprasti – jauki studija, kur vyksta pratybos, atrodo taip, tarsi laumės čia ką tik išdžiaustė spalvingus skalbinius ir pranyko užleisdamos ją mums, penkioms moterims. Vyrai taip pat laukiami. Yra ir išbandžiusių bei šia jogos pakraipa susižavėjusių stipriosios lyties atstovų, visgi šilko švelnumo juostos kol kas labiau žavi damas.
Saulė pareguliuoja mano išsirinktą juostą – labai svarbu, kad jos kabėjimo aukštis atitiktų mano ūgį, kitaip negalėsiu tinkamai atlikti pratimų. Na, o mano svoris visai nesvarbus – juostos gaminamos iš tokio tvirto audinio, kad atlaikytų, net jei sverčiau 300 kilogramų. Saulė patikina, kad ir dėl į lubas įtvirtinto kablio, kuris laiko juostą, galiu nesijaudinti – per penkerius metus dar nė vienas nepajudėjo iš vietos, nors apkrovos tikrai didelės.
Kadangi čia esu vienintelė naujokė, man tenka daugiau trenerės globos, bet jos dėmesio gauna visos – kai grupė tokia maža, tiesiog neįmanoma ką nors daryti ne taip ir būti nepastebėtai. Moterys jau ir susidraugavusios – kartu ir juokiasi, ir įveikia įvairius fizinės ir dvasinės transformacijos sunkumus, o šių neišvengia nė vienas jogos keliu eiti pradėjęs žmogus. Pirmoji atėjusioji šmurkšteli į juostą ir patogiai atsigula išsitempdama visu ūgiu.
„Šavasana baigėsi, – užimti startinę poziciją juokais paragina Saulė. – Šį malonumą gausime pabaigoje.“ Įlipti į juostą buvo ne taip sudėtinga, kaip įsivaizdavau. Trenerė liepė įsitaisyti joje lotoso poza, užsimerkti ir atsipalaiduoti. Plona ir tampri juosta iškart prisitaikė prie kūno glaudžiai apgaubdama nugarą. Pajutau, kaip Saulės ranka lėtai braukia per stuburą ir mane lengvai pasupa. Šiek tiek pajudėjusi duotąja kryptimi juosta ima svyruoti savo ritmu – taip, kaip ją veikia žemės trauka. Nuo šio vos juntamo sūpavimosi prarandu laiko ir erdvės pojūtį. Galvoje praskrieja vienintelė mintis – ar turėsiu pakankamai valios išlipti iš šito dangiškai malonaus kokono, kai trenerė palieps pereiti prie kitų asanų. Pabūti taip įsitaisius it kūdikiui patinka be išimties visiems.
„Smagu grąžinti žmogų į vaikystę“, – sako Saulė ir smagiai priduria, kad oro joga patinka net ir gyvūnams: „Viena oro jogos entuziastė namie įtaisytu jogos hamaku priversta dalytis su katinu. Šis taip pamėgo kokoną, kad iš jo beveik neišlipa.“ Pajuokavome, kad kokono greičiausiai atsisakytų tik šuo, bet štai oro jogos metodikos kūrėją Christopherį Harrisoną, vos atsidarau jo tinklalapį, randu pozuojantį su simpatišku bišonu – vyriškis lotoso poza sėdi ant grindų užleidęs savo hamaką augintiniui.
Kartą kokoną teko išmėginti ir Saulės vienų metų dukrai Emai – kai, auklei išvykus, nebuvo su kuo palikti. „Mažylė juostoje jautėsi tiesiog puikiai, net ėmė vartytis. Matyt, pasijuto atsidūrusi natūralioje aplinkoje. 99 procentai pirmąkart oro jogą išbandžiusių žmonių sako, kad kokone jaučiasi taip, tarsi būtų mamos gimdoje“, – pasakojo trenerė.
Tarp žemės ir dangaus
Oro jogos tėvu vadinamas amerikietis Christopheris Harrisonas veikiausiai svajojo nugalėti žemės trauką ne menkiau nei legendinis Ikaras. Vaikystėje jis dievino akrobatus, užaugęs tapo pasaulinio lygio gimnastu, Brodvėjaus šokėju ir choreografu, bet tikroji jo šlovės valanda išmušė 1991-aisiais, kai nusprendė grąžinti akrobatikai buvusį populiarumą.
Amerikoje vis plačiau ėmė sklisti garsas apie Ch. Harrisono sukurtą šou programą „AntiGravity“, šis vyras sugebėjo amerikiečių pamirštai sporto šakai atverti didžiąsias pasaulio scenas. Įspūdingi grupiniai pasirodymai su cirko ir oro akrobatikos, šiuolaikinio šokio ir hiphopo elementais tiko visur – JAV Prezidento Barako Obamos inauguracijos iškilmėse, „Grammy“ apdovanojimų renginyje, teatre „Metropolitan Opera“, ant „Victoria‘s Secret“ podiumo.
Apie „AntiGravity“ ėmė kalbėti kino režisierius Stephenas Spielbergas, verslo rykliai Richardas Bransonas ir Billas Gates‘as, scenos divos Rihanna ir Mariah Carey, mados diktatoriai Karlas Lagerfeldas, Alexanderis Wangas ir Marcas Jacobsas. Turėdamas tokios įžymybių armijos užnugarį Ch. Harrisonas pergalingai įžengė ir į sporto sales, patentavo „AntiGravity“ ir kaip 8 treniruočių programas jungiančią sistemą (tik viena jų paremta jogos elementais). Ši sistema pasklido po pasaulį, yra praktikuojama daugiau nei 50 šalių. Kai kuriose, tarp jų ir Lietuvoje, naujoji kūno rengybos šaka tapo žinoma tiesiog kaip oro joga.
Įveikti savo baimes
Vaikystėje man nebuvo nieko smagiau, kaip siūbuotis žemyn galva keliais užsikabinus už skersinio. Seniai tai pamiršau, o štai kūnas – ne. Kai tenka apsivijus juostą kojomis pakibti žemyn galva, plūsteli tokia pat vaikiška laimė. Matyt, tai ir turi galvoje Ch. Harrisonas sakydamas, kad mankštintis įsitaisius hamake ypatinga todėl, kad tai grąžina judėjimo teikiamą džiaugsmą.
Tą patį patvirtina ir viena pirmųjų Lietuvoje oro jogos trenerių S. Šablinskaitė-Pipirė: „Jei salėje būna emocijų, tai jos – tik geros. Niekas man nėra sakęs, kad oro joga nepatiko ar buvo nuobodu. Retas kuris naujokas nelieka tęsti pratybų. Nebent žmogaus vestibiuliarinis aparatas išsiderinęs, bet ir tai pataisoma, svarbu nesustoti. Aš pati turėjau šią problemą, o dabar jos net nebeprisimenu.“
Sutrukdyti gali nebent baimė. „Esate toks jaunas, koks lankstus yra jūsų stuburas, kiek atviras protas“ – šis Ch. Harrisono moto puikiai tinka kalbant apie oro jogos sunkumus. Lankstumą šios rūšies joga lavina kaip jokia kita, o protui čia tenka daug įdomių užduočių. S. Šablinskaitė-Pipirė sako kaskart keisdama pratybas pridedanti naujų elementų – ne tik dėl naudos kūnui, bet ir tam, kad protas neprarastų budrumo. Turėdamos išspręsti rebusą, kaip padėti kūnui suraityti dar vieną naują pozą, mūsų smegenys tiesiog išjungia kasdienį minčių srautą. Tai leidžia itin gerai atsipalaiduoti, o kartais – ir įveikti baimes. Saulė pasakoja, kad baimė nusileisti žemyn galva nėra dažna, bet buvo keli įsimintini atvejai. Trenerės globa ir didelis užsispyrimas nugalėjo.
„Labai noriu, kad žmogus peržengtų savo paties dėl kažkokių priežasčių nubrėžtas ribas. Išmokau būti gera psichologe, jau kai žmogus įeina, matau, kad su juo reikės elgtis kitaip. Kai noras yra, bet baimė didesnė, viską darau kartu, kol pagaliau įvyksta lūžis. Reikia matyti, kokiu entuziazmu tada trykšta žmogus, koks dėkingas būna. Atrodo, kad nusileisti žemyn galva yra visai nedidelė pergalė, bet ji rodo didžiulį vidinį pokytį. Daugelis sako, kad kai pradėjo lankyti oro jogą, radikaliai pasikeitė gyvenimas, nors niekada per pratybas neaiškinu, kad reikia kažką keisti. Po metų praktikos pasikeičia net žmogaus veidas. Tai ir yra jogos stebuklas“, – pasakoja trenerė.
S. Šablinskaitė-Pipirė pati išgyveno svarbų virsmą, kai sėkmingą rinkodaros specialistės karjerą iškeitė į pilateso ir kalanetikos mokytojos bei sveikos mitybos konsultantės darbą, nes suprato, kad būtent ši veikla jai teikia džiaugsmo. S. Šablinskaitė-Pipirė net neabejoja, kad ateityje jos laukia dar daugiau įdomių gyvenimo pokyčių.
Galingoji traukos jėga
Tarp dviejų didžiųjų oro jogos pasilepinimų susisupus į kokoną – iš pradžių pasėdėti lotoso, o pabaigoje pagulėti šavasanos poza – laukia gera valanda nelengvo, nors ir labai malonaus darbo. Visiems jogos entuziastams pažįstama Saulės pasveikinimo asana naudojantis juosta tampa kur kas intensyvesnė ir tikrai neprastai apšildo kūną, o tai labai praverčia pradėjus daryti daug tempimo elementų turinčias asanas. Nustembu pajutusi, kad naudodamasi juosta jaučiuosi taip, tarsi mankštinčiausi ne viena, o su patikimu partneriu – kai reikia, ji mane laiko, kai noriu ištempti raumenį, padeda pridėti papildomą centimetrą. O ir aš turiu padėti juostai – stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą, stebėti, ar stoviu tiesiai po kabliu, kad ji galėtų tinkamai mane prilaikyti, nesusuktų. Akimirką šmėsteli mintis, kad ši joga galėtų nepatikti nebent tam, kuriam nepatinka meilė.
Nors gali pasirodyti, kad mankštinantis naudojant šilko juostas svarbiausias uždavinys yra nuolat priešintis gravitacijai, iš tikrųjų sunkio jėga čia yra pats didžiausias pagalbininkas. Jei kai kurie pratimai atrodo per lengvi, juosta gali pridėti krūvio, ir atvirkščiai – atlikti kai kurias asanas pakibus ore daug lengviau nei ant kilimėlio. Tarkime, špagatas ar stovėjimas ant galvos. Pastaroji asana – tai tarsi jogos laimės žiburys. Daugelis jos siekia, bet tenka gerokai pavargti, kol galiausiai galima pergalingai sušukti: „Ir aš tai padariau!“ Neprižiūrimam trenerio stotis ant galvos netgi pavojinga, nes galima patirti traumą. Šilko juosta šią asaną leidžia padaryti kiekvienam labai lengvai ir greitai. Užsikabinus kojomis už juostos reikia tik nuleisti korpusą žemyn, – galva beveik siekia grindis, o rankos laisvai kabo į šalis.
Ch. Harrisonas stebina besidominčiuosius oro joga sakydamas, kad ši mankšta padeda paaugti. Išties, pakibus ant juostos žemyn galva, puikiai išsitempia stuburas, o ilgainiui, sutvirtėjus raumenims, pasikeičia ir laikysena, tad žmogus tikrai atrodo aukštesnis, ką ir kalbėti apie tai, kad išnyksta kamavę nugaros skausmai. S. Šablinskaitė-Pipirė iš pačių netikėčiausių atvejų pamini moterį, kuri kartą pareiškė nebedažysianti savo žilų plaukų. „Maniau, ji pakeitė požiūrį ir nutarė nebeslėpti su amžiumi susijusių natūralių procesų, o, pasirodo, – ne: jos žilumas tiesiog dingo! Negaliu tvirtinti, kad taip atsitiks visiems, kad tai susiję tik su oro joga, bet tokį pokytį būtų galima paaiškinti tuo, kad daug oro jogos pozų yra žemyn galva, o tai gerina kraujotaką“, – sakė pašnekovė.
Atsisakyti malonumo patirti oro jogos dovanojamą lengvumo ir skrydžio jausmą tenka tik labai retais atvejais. Net akiniai – ne kliūtis. Darant pozas žemyn galva juos tiesiog galima nusiimti, nes žiūrėti nei yra į ką, nei norisi. Nepatartina praktikuoti šios jogos tiems, kurių aukštas kraujospūdis, nėščioms moterims, žmonėms po sąnarių endoprotezavimo operacijų, sergantiems širdies ir tam tikromis akių ligomis. Nors juostos gali išlaikyti net 300 kilogramų, turintiesiems daug antsvorio visgi patartina pirmiausia šiek tiek sumažinti savo kūno masę, kad būtų patogiau judėti, ne taip smarkiai veržtų juostos.
Tiesa, darant jogą kasdien galima numesti svorio, mat ji savaime keičia mitybos režimą. Dvi valandas prieš darant šią mankštą rekomenduojama nevalgyti, o po jos tiesiog nebesinori sunkaus maisto. Per pratybas judama kaip tik tokiu greičiu, kokio reikia, kad efektyviai būtų deginamos kalorijos. Sutvirtėjus raumenims, sustangrėja visas kūnas, todėl figūros linijos pradeda džiuginti kur kas labiau.
Oro jogai skirtus hamakus galima naudoti ir individualiai. Yra žmonių, kuriems patinka spalvingąją juostą turėti namie, paglostyti šilko švelnumo audinį, kartais pasėdėti ar pagulėti susisukus į kokoną. Po nesudėtingo instruktažo ją visiškai nesunku pritvirtinti bet kurioje gyvenamojoje patalpoje, o Saulei labiausiai patinka vasarą pasiimti juostą į gamtą. Užtenka tinkamos šakos, ir puiki treniruotė bei didelis malonumas garantuoti.
