Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kodėl vienas gėrė, valgė rūkytą mėsą, nesportavo ir gyveno šimtą metų, o kitas – ne

Ar gali vienas gydytojas išmanyti viską – endokrinologiją, mitybą, kineziterapiją, genetiką, ginekologiją? Funkcinės medicinos specialistė Algė Ivaškevičė mano, kad ne tik gali, bet ir privalo, nes tik suvokdami, kaip veikia visas organizmas, galime atrasti tinkamiausią kelią į sveikatą.

Funkcinę mediciną Algė Ivaškevičė atrado būdama beveik 50-ies. Psichiatriją baigusi moteris kurį laiką dirbo pagal specialybę, vėliau darbavosi farmacijos srityje, tad manė, kad mediciną išmano. Tačiau, susidūrusi su asmeninėmis sveikatos problemomis, suprato, kad beveik visko teks mokytis iš naujo. „Galvoju, kokiam reikia būti arogantiškam, kad įsivaizduotum, jog viską žinai, ir niekas tavęs negali nieko išmokyti, – juokauja pašnekovė. – Dabar aš mokausi kiekvieną dieną.“

Algė Ivaškevičė
Algė Ivaškevičė
Vida Press

Atvedė asmeninė patirtis

Pirmąsyk tradicine medicina A. Ivaškevičė suabejojo prieš 15 metų. „Kamavausi dėl nemalonus dermatito – niežėjo akių vokus, bėrė, naudojau hormoninius tepalus, – prisimena ji. – Draugė pakvietė į jogos mokytojo iš Izraelio paskaitą apie mitybą. Pagalvojau: „Ką man, medikei, gali papasakoti jogos treneris?“, bet nuėjau. Jis pasiūlė 5 dienas pakeisti mitybą – atsisakyti kviečių, perdirbto, konservuoto maisto, laikinai – pieno produktų, kavos. Neįtikėtina, bet per tas 5 dienas man pastebimai pagerėjo, o pasilaikiusi šio mitybos plano ilgiau visiems laikams atsikračiau odos problemų.“

Radikaliau keisti gyvenimo būdą A. Ivaškevičę paskatino rimtesnė liga – opinis kolitas. „Polinkį į šią ligą paveldėjau iš savo tėvo, – pasakoja funkcinės medicinos specialistė. – Jaunystėje negalavimai buvo užklupę porą kartų, bet praėjo savaime. Išties rimtai ši liga užgriuvo, kai buvau 49 metų. Nusilpau taip, kad nebepasikėliau iš  lovos, nuolat viduriavau, oda tapo plona kaip popierius, paakiai – juodi, o žarnynas – toks dirglus, kad organizmas beveik nieko neįsisavindavo. Tyrimai blogėjo, ir man rekomendavo biologinę terapiją. Supratau, kad gresia ilgalaikis nedarbingumas.“

Tai A. Ivaškevičę paskatino ieškoti alternatyvių išeičių – ji nutarė radikaliai keisti gyvenimo būdą. „Pirmiausia pakeičiau mitybą, – prisimena pašnekovė. – Įprasta manyti, kad viduriuojant reikėtų valgyti vien ryžius, atsisakyti daržovių, bet aš elgiausi kitaip. Supratau, kad man trūksta visų svarbiausių mikroelementų, tad pradėjau virti kaulų sultinius, iš šių gavau greit pasisavinamų mineralų. Parsisiunčiau kolageno papildų, probiotikų, pradėjau vartoti daugiau riebalų, valgiau juos su troškintomis, virtomis daržovėmis. Neįtikėtina, bet to užteko, kad didžiulis diskomfortas, dėl kurio kamavausi kelis mėnesius, praeitų per savaitę! Energijos trūko, bet nutariau daugiau judėti. Pradėjau nuo pilateso, jogos – tai padėjo sustiprinti jau pradėjusius nykti raumenis.“

Mūsų genai yra tarsi žaidimo metu iškritusios kortos. net ir su prastesnėmis, išmanant taisykles, galime nemažai laimėti.

Ši asmeninė patirtis paskatino A. Ivaškevičę iš esmės pakeisti požiūrį į mediciną. Ji įstojo ir iki šiol nuotoliniu būdu studijuoja JAV esančiame Funkcinės medicinos institute (The Institute for Functional Medicine). Jo studentai mokslus derina su praktika, tad Algė jau 4 metus konsultuoja žmones.

„Atradimų buvo daugiau, nei tikėjausi, – sako gydytoja. – Maniau, medicininis išsilavinimas ir patirtis farmacijos srityje suteikia pakankamai žinių, užteks tik šiek tiek jas papildyti. Kai pradėjau mokytis, supratau, kad viską reikia pradėti iš naujo. Pamačiau, kokios dabar didelės genetinių tyrimų galimybės, kaip toli pažengusi endokrinologija. Mikrobiologija mūsų studijų laikais buvo mokslas apie infekcines ligas, o apie vieną svarbiausių žmogaus sveikatos šaltinių mikrobiotą, taip pat mikrobiomą, natūralius mikrobus, probiotikus nebuvo net kalbama.“

A. Ivaškevičė sako, kad jai itin įdomu konsultuoti medikus. „Viena ginekologė kreipėsi į mane, nes jai per menopauzę sunkiai sekėsi sureguliuoti svorį. Endokrinologiją kolegė išmano išties puikiai. Sportuoti ir pareguliuoti mitybą bandė, bet sveikatingumo periodus keisdavo persivalgymo priepuoliai, – vieną iš konsultacijų prisimena funkcinės medicinos specialistė. – Pasiūliau jai atlikti genetinius tyrimus. Po kiek laiko moteris paskambino ir pasakė: „Gavau tyrimų rezultatus ir 3 dienas verkiau. Pasirodo, mano genai yra tokie, kad beveik viskas, ką suvalgau, virsta riebalais, o kepenų detoksikacinis mechanizmas yra labai silpnas.“

Kai pamatai, kokia yra tavo genetika ir biochemija, arba organizme vykstantys procesai, reaguoji labai jautriai, bet šie dalykai iš tikrųjų lemia daug. Dėl to vieni gali lengvai priaugti 10 kilogramų ir lengvai juos numesti, kiti – ne. Šios žinios padeda nepasiduoti gundymui, neva kažkas gėrė, valgė rūkytą mėsą, nesportavo ir gyveno šimtą metų. Tai, kad kažkas gyveno, nebūtinai reiškia, kad gyvensi ir tu. Atrasti individualias blogos savijautos priežastis būtent ir yra funkcinės medicinos esmė.“

Kokios kortos iškrito?

A. Ivaškevičė sutinka savo metodą parodyti praktiškai, tad ryžtuosi atlikti išsamų savo sveikatos testą. Gydytoja ilgai klausinėja apie tai, kuo sirgo mano tėvai, seneliai, kiek gyveno. Pasidžiaugiame, kad dauguma pastarųjų buvo ilgaamžiai, o  tėvai neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, yra sveiki ir gyvi, vartoja mažai vaistų. Pasak pašnekovės, tai labai gerai ir gana reta. Genetiškai esu gavusi stiprios sveikatos užtaisą.

„Mūsų genai yra tarsi žaidimo metu iškritusios kortos, – sako A. Ivaškevičė. – Kuo jos geresnės, tuo lengviau žaisti, bet ir su prastesnėmis, išmanant žaidimo taisykles, galime nemažai laimėti. Paveldimumas daro didelę įtaką ne tik kalbant apie rimtas onkologines, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, bet ir tam, kaip mes kontroliuojame svorį, senstame, kiek energijos turime.“

Toliau analizuojame mano kortas. A. Ivaškevičė klausinėja, kaip mano mamai sekėsi pastoti, ar sunkiai mane nešiojo, kokiomis infekcijomis tuo metu sirgo, kokius vaistus vartojo, kokia buvo emocinė būklė. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip gimiau: natūraliai ar mamai atlikus cezario pjūvio operaciją, ar ilgai buvau žindoma krūtimi.

„Slinkdami gimdymo takais, jau pirmomis sekundėmis gauname motinos mikrobų, ir mūsų žarnyne užsisėja natūralus mikrobiomas. Ne veltui dabar kai kuriose šalyse kūdikiams, gimusiems atlikus cezario pjūvio operaciją, burnytė patepama išskyromis iš  motinos makšties, – pasakoja funkcinės medicinos specialistė. – Tai, kad gimėte natūraliai ir net 8 mėnesius buvote žindoma, yra dar vienas pliusas sveikatos naudai. Tai mažina riziką susirgti alergija, astma, autoimuninėmis, žarnyno ligomis ir nutukimu. Tie, kurie buvo maitinami motinos pienu, ilgiau išsaugo normalų svorį, net jei jį mažiau kontroliuoja. Jų natūralus atsparumas ligoms didesnis. Ilgai žindomo vaiko virškinamasis traktas turi daugiau laiko subręsti, žarnyne susiformuoja ląstelių jungtys, gleivių danga, o imuninė sistema nepriversta per anksti kovoti su nepažįstamais baltymais, tai padeda išvengti alergijos, autoimuninių ligų.“

Ypatingą dėmesį gydytoja skiria ankstyvajai vaikystės patirčiai. Jei ikimokyklinio amžiaus vaiką kamavo infekcijos, jis gėrė antibiotikų, vaistų nuo uždegimo, sirgo vis tomis pačiomis ligomis, buvo pašalinti tonzilės ir polipai, rodo, kad problemos prasidėjo gana anksti, tad vargu ar jas lėmė netinkamas gyvenimo būdas. „Kai žmogus sužino, kokios yra jo ligos užuomazgos, atslūgsta dalis emocinių išgyvenimų, svarstymų, kodėl taip nutiko“, – aiškina A. Ivaškevičė.

Aptariame ir mano mitybą, aktyvumą vaikystėje. Man pasisekė, kad augau kaime, daug laiko praleisdavau lauke, valgiau pačių užaugintą maistą, beveik išvengiau pusfabrikačių. Kuo anksčiau vartojama perdirbtų produktų, tuo jie daro didesnę žalą sveikatai.

Detaliau stabtelime prie lytinio brendimo pradžios. Pagal tai, kada prasidėjo menstruacijos, kokios jos buvo, galima suprasti, kodėl moteris susiduria su vaisingumo problemomis, sunkiau išgyvena PMS, menopauzę. „Tarkim, atėjusi 37 metų moteris skundžiasi, kad jau dvejus metus nesisaugo, bet negali pastoti, – pasakoja pašnekovė. – Paaiškėja, kad jos menstruacijos nuo pat pradžių buvo skausmingos, labai gausios, augo cistos, tad hormonų pusiausvyros trūkumas jai pasireiškė jau paauglystėje. Tokiu atveju reikia skubėti pas specialistą ir nebežaisti su žolelėmis, nes biologinis laikrodis tiksi, laiko likę nedaug, o problemos – gilios.“

Menopauzę palengvina... daržovės

Funkcinės medicinos požiūriu, visos organizmo sistemos yra susijusios, tad net nedideli vienos pokyčiai gali lemti didelius kitos pokyčius. Tarkim, artėjant menopauzei, ima trikti hormonų estrogenų ir progesterono pusiausvyra. Šiek tiek pakeitus mitybą, galima taip sureguliuoti hormonų sistemą, kad liausis kankinę įkyriausi menopauzės simptomai.

Vida Press

„Įprasta manyti, kad visos menopauzės bėdos mus ištinka dėl estrogenų trūkumo, bet tai nėra absoliuti tiesa – negerai yra ir santykinis jų perteklius, tai skatina augti cistas, miomas, polipus, kitokius darinius, – aiškina A. Ivaškevičė. – Kai „atidirbusius“ estrogenus kepenys padaro nekenksmingus, jie su tulžimi nukeliauja į žarnyną ir galiausiai yra pašalinami iš organizmo. Jei kankina vidurių užkietėjimas, lėta žarnyno peristaltika, tuomet dalis estrogenų vėl įsiurbiami ir grįžta į kraujotaką. Taigi jei per parą valgysime iki 1,5–2 kg daržovių, daugiau skaidulų turinčio maisto, estrogenai nepateks atgal į kraują. Vertėtų atsisakyti ir alkoholio – jis didina žarnų pralaidumą, taip pat cukraus – jis skatina žarnyno mikrobus gaminti fermentą, kuris atkabina jau šalinti paruoštus susirišusius estrogenus ir juos išlaisvina.“ Hormonų pusiausvyrą išbalansuoja ir stresas, nes jis mažina progesterono kiekį.

Svarbu, pasak gydytojos, iš klimakso nedaryti baubo. Tai – periodas, kai moteris yra savotiškoje pusiaukelėje, tarsi stovėtų ant vienos kojos. Kad kita patikimai nusileistų, reikia tą periodą išgyventi saugiai, neleisti hormonų sistemai išsibalansuoti. „Jei moteris sensta sveikai, ji nei labai susiraukšlėja, nei kaulai išretėja“, – sako gydytoja.

A. Ivaškevičė skeptiškai vertina kalbas, esą su amžiumi normalu kasmet priaugti bent po vieną papildomą kilogramą. „Palaikyti raumenų masę esant brandaus amžiaus net svarbiau nei jaunystėje, nes raumenys padeda deginti kalorijas ir išsaugoti stip­rius kaulus, taisyklingą laikyseną. Mūsų raumenys – tarsi banko sąskaita, investicija į sveikatą, – sako ji. – Dabar specialiomis svarstyklėmis gana greitai galima pamatuoti, kiek jūsų organizmo masės sudaro riebalų, kiek – raumenų, kiek – visceralinių (vidinių) riebalų. Jei jūsų vidaus organai suriebėję, tai kelia didžiausią pavojų sveikatai. Beje, tai, kad žmogus yra lieknas, dar savaime nereiškia, kad riebalų ir raumenų pusiausvyra tinkama.“

A. Ivaškevičė, taikydama savo metodą, daugiausia dėmesio kreipia į tai, kuri kūno sistema yra pakitusi pastaruoju metu ir žmogui kelią nerimą. Įvertina virškinamojo trakto veiklą (ar viską toleruojate, ar nevargina stojantis skrandis, pilvo pūtimas, rėmuo), energijos lygį (apatija, mieguistumas, nuovargis), šalinimo procesus (vidurių užkietėjimas, viduriavimas, šlapinimasis, prakaitavimas), limfotakos ir kraujotakos (gal šąla rankos, tinsta kojos) bei nagų, plaukų, odos būklę. Sužinojusi, kad mane vargina lūžinėjantys, besisluoksniuojantys nagai, atidžiai juos apžiūri ieškodama vertikalių vagelių – šios gali rodyti skydliaukės problemas. Šias rodo ir jei jūsų oda, plaukai yra pernelyg sausi, trūksta energijos, jaučiatės prislėgti, vangūs, sunkiai krenta svoris. „Tradicinė medicina pradeda gydyti, kai problema tampa rimta, funkcinė stengiasi reaguoti į pirmuosius signalus, – sako ji. – Buvo ir tokių „staigmenų“ – žmonės kreipėsi norėdami numesti svorio, o mes atradome ankstyvosios onkologijos požymių.“

Jei per parą valgysime iki 1,5–2 kg daržovių, daugiau skaidulų turinčio maisto, tai sušvelnins neigiamus menopauzės simptomus.

Laiku sureagavus, galima išvengti net paveldimų ligų. „Kai pradėjau gyventi su savo 54-erių metų draugu, jis atėjo pas mane su visu komplektu piliulių ir gliukozės matuokliu, – prisimena A. Ivaškevičė. – Jo mama turi II tipo diabetą, šis buvo beprasidedąs ir jam, nors yra sportiškas – liesas, raumeningas, judrus. Tik aplink pilvą kaupėsi riebalai. Jam buvo nustatytas ir padidėjęs cholesterolis, paskirti jį mažinantys vaistai statinai. Be to, tulžies pūslėje buvo rasta polipų, nustatyta, kad pradeda riebėti kepenys, nors vyras nevartojo alkoholio. Nustačiau, kad draugas per mažai valgo baltymų ir per daug greitai pasisavinamų angliavandenių. Šių atsisakius ir papildžius racioną baltymais bei riebalais, prasidėjo pokyčiai. Pirmiausia nutirpo riebalai nuo liemens, o nuėjęs po 7 mėnesių pas gydytoją sužinojo, kad sumažėjo polipai tulžies pūslėje, kepenų tūris ir cholesterolio rodmenys siekė normą.“

Apie cholesterolį, stresą ir potenciją

Funkcinės medicinos specialistų požiūris į tai, kas yra problema, neretai skiriasi nuo tradicinės medicinos. Tarkim, cholesterolis. Tradicinės medicinos specialistai, atradę padidėjusį jo kiekį, rekomenduoja atsisakyti riebaus maisto, o sunkesniais atvejais skiria statinų. Pasak A. Ivaškevičės, pirmiausia reikia įvertinti, kodėl to cholesterolio padaugėjo.

„Ne visada padidėjęs jo kiekis yra blogis, – teigia ji. – Cholesterolis yra biologinis žymuo, gydyti vien jį beprasmiška. Jis praneša, kad kažkas nutiko – gal skydliaukė nebedirba, gal tęsiasi lėtinė infekcija.“ Įdomu tai, kad cholesterolį antinksčiai naudoja kaip žaliavą gaminti tiek lytiniams, tiek streso hormonams, tai paaiškina, kodėl streso kamuojami vyrai patiria ir potencijos sutrikimų. O jei dar vartojami cholesterolį mažinantys vaistai, lytiniams hormonams žaliavos lieka dar mažiau.

Funkcinė medicina atsižvelgia ne tik į fizinę, bet ir į dvasinę sveikatą. „Jei žmogus nuolat patiria stresą, turi problemų šeimoje ar darbe, reikėtų pirmiausia išspręsti jas, galbūt nukreipti jį pas psichoterapeutą, o ne reguliuoti mitybą. Kai ištinka nelaimė, sutrinka visos sistemos – ir imunitetas, ir hormonai“, – sako A. Ivaškevičė.

Gydytoja pastebi, kad kartais žmonės nenori ieškoti blogos savijautos priežasčių, nes nėra pasiruošę keisti gyvenimo būdo. „Vienas iš funkcinės medicinos uždavinių – suprasti, kam žmogui viso to reikia. Nuo to priklauso, ar jis imsis pokyčių, – teigia pašnekovė. – Būna, ateina žmogus išsitirti, matai krūvą ligų, tarkim, beprasidedantį diabetą, pradedi pasakoti, ko reikės atsisakyti, o jis sako: „Tai ko vertas gyvenimas, jei bandelės negalėsiu suvalgyti ar vynelio išgerti?“

Man prireikė laiko suprasti, kad kiekvienam sveikatos reikia skirtingos: vieniems – jog turėtų jėgų nuvykti pailsėti į viešbutį, kur viskas įskaičiuota, kitiems – daugiau. Prisimenu – vienam vyrui sukūriau sveikatinimo planą, o jis po trijų dienų jau skambina: „Viską padariau!“ Pasirodo, per tą laiką spėjo išdalyti visus netinkamus maisto produktus, nusipirkti naujų, susirado kineziterapeutą. Kai išsakiau nuostabą dėl tokių greitų pokyčių, jis atsakė, kad neturi laiko laukti, nes reikia dirbti su 11 naujai pradėtų ir įpusėtų projektų, tad jam reikia daug jėgų dabar.“

A. Ivaškevičei dažnai tenka susidurti su itin užsiėmusiais žmonėmis, kurie sako neturį kada rūpintis sveikata, tad apie tai pagalvosią vėliau. „Tai beveik tas pat, kas sakyti, kad jums reikia labai greitai ir toli nuvažiuoti, todėl neturite laiko sustoti ir įsipilti degalų, – nusijuokia medikė. – Jei žmogus renkasi tai, ko nori šią akimirką, trumpalaikiai planai užstoja ilgalaikes perspektyvas.“

Moteris prisipažįsta, kad nuo tada, kai pakeitė gyvenimo būdą, beveik nėra sirgusi, jos namuose nėra vaistų, yra tik papildų: vitaminų D, K2, magnio ir kt. Juos perka vos pastebėjusi, kad organizmui kažko trūksta. „Manau, kiekvienas žmogus pokyčiams turi pribręsti pats. Jei sako, kad dar nenori, vadinasi, ir nereikia. Juk jei man nebūtų reikėję teptis tais hormoniniais tepalais ir kasytis iki kraujo, negi būčiau klausiusi, ką šneka kažkoks jogos mokytojas“, – nusišypso moteris ir jos akių kampučiuose pasirodo nedidelės raukšlelės – vienintelės kone tobulai lygiame veide. Dar kartą pasitikslinu jos amžių. Taip, tikrai, Algei – 56-eri. Jos jaunatviška išvaizda – dar vienas įrodymas, kad funkcinė medicina veikia.

Praėjus savaitei po konsultacijos, gavau išsamias rekomendacijas, kaip pagerinti sveikatą. Mitybos pasiūlymai labai priminė dabar populiarius bendruosius – bent 14 dienų reikėtų atsisakyti kviečių produktų, cukraus, perdirbto maisto, sulčių, padažų ir alkoholio. Tiesą sakant, miltinių patiekalų ir saldumynų ir šiaip nemėgau... Apsidžiaugiau, kad galiu toliau į valias valgyti mėsą, tik, žinoma, turėčiau rinktis ekologišką ir dažniau virti kaulų sultinius. Visiems tiktų ir rekomendacijos nenaudoti plastiko pakuočių, stresą malšinti specialiais kvėpavimo pratimais ir artėjant menopauzei atlikti lytinių hormonų tyrimą. O štai pasiūlymas išsitirti dėl Helicobacter pylori bakterijos atrodo labai individualus. Pasirodo, su ja gali būti susijęs ne vienas mane kamuojantis negalavimas – rėmuo, pilvo pūtimas, pasikartojanti kandidozė ir netgi nuovargis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?