Siūlome paskaityti ir šiuos straipsnius:
- Tokia kava, kokia yra populiari Lietuvoje, Italijoje laikoma „nusikaltimu, už kurį sodinama į kalėjimą“
- S. Kingas: siaubo užuomazgos ir pranašiški sapnai – iš ankstyvos vaikystės
- Gabrielės pokyčiai: romantiška nuotaka
- A. Cholina kviečia į įspūdingiausius savo spektaklius, sukurtus Maskvos J. Vachtangovo teatre
- Karšti sumuštiniai kitaip
Mes informaciją ryjame, paskubomis virškiname, nepastebime, kad kartais sveikos gyvensenos modeliai prieštarauja vieni kitiems.
1. Pusryčių svarba
Kaip maldą kartojame: pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalink, o vakarienę atiduok.
Aš pusryčius praleidžiu, rytais valgau nebent iš nerimo ar jaudulio. Arba iš godumo – per keliones, kai pusryčiai įtraukti į nakvynės kainą. Normaliame gyvenime ryto davinio atsisakau ir vaikams nekemšu. Vyrą dar pirmaisiais santuokos metais nuo ryto valgymų atjunkiau. Šeimoje puoselėjame nuostatą – iš pradžių ką nors naudinga nuveik, o tada valgyk. Pastebėjau, kad rytą, tuščiu pilvu, esu darbingesnė, žvalesnė, mažiau košės galvoje. Jei ryte nevalgau, tai ir dieną mažiau prisikemšu.
Pasak ajurvedos mokymų, svarbiausias dienos valgymas turėtų būti per pietus, kažkur 12-13 val., kuomet saulė yra aukščiausiame savo taške, o mūsų virškinimo sistemos ugnis stipriausia. Mes esame ne tai, ką valgome, bet tai, ką gebame suvirškinti. Virškinimas – štai mūsų sveikatos būklės veidrodis. Akys besotės, tačiau pilvo neapgausi. Kartais geriau valgyti užsimerkus.
2. Du litrai vandens per dieną
Nūdienos sveikatos guru kalba apie jauninantį vandens poveikį, būtinybę į save supilti 8 stiklines vandens per dieną. Primygtinai siūlo gerti anksčiau, nei pajusime troškulį. Ajurveda moko, kad vandens perteklius organizme gali neigiamai veikti mūsų savijautą, tad geriau gerti tuomet, kai norisi.
Inkstai filtruoja toksinus iš kraujotakos, toksinai pasišalina su šlapimu. Sveikas klausimas: ar didesnis kiekis vandens gerina inkstų darbą, ar mažina inkstų gebėjimą atlikti filtro funkcijas? Intoksikacija vandeniu labai reali – ji gresia perdozavus skysčių vartojimą, pažeidus organizmo skysčių balansą taip, kad kraujuje pavojingai sumažėja natrio kiekis.
Aš šią intoksikaciją lengva forma patyriau savo kailiu. Tuomet intensyviai užsiiminėjau karšta joga, jaučiau nuolatinį troškulį, kurį malšindavau 3 ar net 5 litrais skysčių. Kūnas tino, imunitetas krito, jaučiausi nemaloniai soti, nuolatos svaigo galva, blogėjo regėjimas.
Tačiau manęs neklausyk, virškink savo ir savų nuomones, klausyk savo pojūčių ir tuomet rinkis – gerti tas 8 stiklines per dieną ar gyventi kukliau. Jeigu gersi, siūlyčiau nepamiršti ir sulčių, arbatos, ir netgi kavos. Kartais geriau nepadauginti netgi vandens.
3. Riebusis priešas
„Koks siaubas – 3,5 % riebumo jogurtas! Man prašau nulinio riebumo sūrio. Neišgirdau, koks tavo cholesterolis? Kiek kiaušinių per savaitę valgai?“
Visi prisimename netolimą praeitį, kuomet cholesterolį kaltinome dėl širdies veiklos sutrikimų ir kitų bjaurių nusikaltimų. O dabar prabilome apie sočiųjų riebių rūgščių naudą, apie tai, kaip jų reikia hormonų balansui, ląstelių membranoms, vitaminams, kurie tirpsta ir aktyvuojasi tik riebaluose. Kepenys yra šaunuolės – jos sugeba perdirbti, sudoroti daugiau cholesterolio, nei mes galime praryti, net ir valgydami daugiausia cholesterolinių baubų turinčių produktų.
Aleliuja, šiandien vakarietiška medicina ir Ajurveda susitarė – taip, žmonėms reikia riebalų. Ypač tokių, kurie yra lydytame svieste, riešutuose, avokaduose, alyvuogių aliejuje. Gaunant per mažai riebalų, gyvenimas trumpėja, lėtėja augimas, krenta imunitetas.
Riebalai išteisinti – dėl negalavimų ne riebalai kalti, o jų netinkami kiekiai. Ajurveda moko, kad sveikas yra tik toks kiekis riebalų, kurį mes galime suvirškinti.
Maisto sveikatingąją galią labiausiai lemia ne tiek patys sveiki produktai, kiek mokėjimas jais mėgautis. Jei esame liūdni, pikti ar kupini baimių, mūsų valgymas, kad ir pats sveikiausias, neužsiskaito. Jei jaučiamės amžinai alkani, nervingai skaičiuojame kiekvieno kąsnio kalorijas, gal mums vertėtų kartais nutrūkti nuo grandinės ir pasimėgauti viena kita nesveikąja nuodėme. Jei mūsų močiūtės valgė riebiai, o gyveno ilgai ir laimingai iki 99 metų, tai gal ir mums nepakenks.
4. Miego savaitgaliai
Dažnai girdžiu: „Aš chroniškai neišsimiegu, miegui sukrapštau vos 5-6 valandas. Užtat savaitgaliais atsigriebiu, parpiu po 12 valandų.“ Tačiau savaitgalio miego perviršis nekompensuoja savaitės miego bado. Miegas maitina kūną kaip motina kūdikį. Nuo miego kokybės priklauso mūsų virškinimas, emocijos, protinė veikla, nuotaikos. Sakoma, kad be maisto žmogus gali išgyventi tris kartus ilgiau nei be miego. Po savaitės nemigos (kažkam pasiseka ištverti iki 11 dienų ) paprastai prasideda haliucinacijos, paranoja, kliedesiai. Žmogaus gyvybė gęsta po 30-40 bemiegių parų.
Pasak ajurvedos, sveikiausias miegas yra nuo 10-11 val. vakare iki 5-6 ryte. Sveikiausias režimas – eiti miegoti tuo pačiu laiku ir keltis kuo anksčiau. Nakties miego kokybė ir trukmė yra viena iš trijų kertinių sveikatos sąlygų. Kitos dvi – tinkama mityba ir seksualinio gyvenimo balansas.
5. Sportuok dieną kiekvieną
Ideali praktika visiems ir visada neegzistuoja. Mūsų ištvermė didesnė vėsesniu metų laiku, todėl geriau aktyviau sportuoti pavasarį, rudenį ir žiemą, o per vasaros karščius atsipalaiduoti. Mūsų kūnai skirtingi, skiriasi lankstumas, ištvermė ir jėga, tad kaip galima siūlyti visiems sportuoti pagal vieną dūdelę ir tiek pat laiko. Man jogai reikia minimum 1,5 valandos per dieną, o tau gal geriau 30 minučių bėgimo. Aš galėjau aerobikos salėje šokinėti iki 9 nėštumo mėnesio, o tau gal mėnesinių metu verčiau susiturėti nuo paprastos mankštos.
Atkreipk dėmesį, kaip jautiesi po savo bėgimo, jogos ar kalanetikos. Jei jauti nerimą, jei tave drąsko agresijos priepuoliai, vadinasi tai – ne tau. Judėjimas yra gerai, bet svarbus ir judėjimo pobūdis. Ir, žinoma, kiekiai. Džiūsta burna, nesuvaldai kvėpavimo, kvėpuoji per burną, prakaituoja rankos, kojos, kakta ar nosis – štai požymiai, kad laikas leisti gazą.
Tačiau nieko nepriimk už gryną, niekuo netikėk, kol pats neišbandei. Klausyk savo kūno, išgirsk, ko jis prašo, ko širdis šaukiasi. Ir daryk. Arba nedaryk, jei išpažįsti religiją, kad gyvenimas pats privers ir nukreips ten, kur reikia.
Sveikos gyvensenos paranoja
Įdomu, kokie būtų mitybos įpročiai, jei neturėtume info, kad vienas produktas yra sveikas, o kitas kenksmingas. Ar keiktume greitą maistą, jaustume kaltę valgydami bulvytes fri? Dorodami riebių ledų porciją ir trečią cepelinų lėkštę? Štai mano mieliausiasis tikina, kad jis kiekvieną dieną pietums ir vakarienei rinktųsi keptas bulves ir daug daug dešros. Jei nebūtų kaltės naštos, kad tai nesveika ir nemadinga. Na o aš... Ką rinkčiausi pati?.. Net nežinau, mane pavergė informaciniai baubai. Vaikystėje svajojau, kad užaugusi gersiu limonadą ir valgysiu pyragaičius. Tačiau nei pyragaičių, nei limonado mano meniu nėra. Ir nežinau – ar todėl, kad nenoriu, ar todėl, kad nesuprantu, ko iš tiesų noriu.
Įdomu, kaip pasikeistų mūsų maistiniai prioritetai, jei žalio supratimo neturėtume apie jokius gliukenus, cholesterolius, hormonus, modifikuotą maistą. Gal maistas taptų skalsesnis, teiktų ne tik daugiau malonumo, bet ir energijos? Jei įtikėjome pozityviąja minčių galia, tai kodėl neįtikėjus, kad visas maistas yra geras ir sveikas. Kad tereikia nepaliauti dėkojus. Už galimybę nealkti, nemirti iš bado, turėti maisto. Gal tuomet produktai įgytų visai kitą skonį, prasmę ir potekstę?
Man patinka, kad sveika gyvensena tapo mados stiliumi. Labai patinka, kad turiu pasirinkimą – produktus su GMO ir organinius, be gliuteno, cukraus, hormonų ir žaliavalgių, veganiškus. Galiu rinktis mėsos dietą, vyno ir sūrio ar šokolado, o dar – saulės energijos mitybą. Mažiau patinka, kad diduma šaltinių akis drąsko savo tiesomis.
Vakarietiškos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdai, daržovės, vaisiai. Tradicinė kinų mityba tikina, kad pieno produktai yra blogis, tuo tarpu ajurvedos sistema teigia, kad be karvės pieno neapsieinama. Daugelis žmonių ajurvedą tapatina su vegetarizmo ir veganizmo propaganda. Jie nežino, kad, pavyzdžiui, pitta ir vata konstitucijos žmonėms yra rekomenduojama vartoti kažkiek mėsos. Kad vata tipo žmonėms veganiška dieta apskritai nėra rekomenduotina.
Žmogaus protas ribotas, jam patinka schemos ir taisyklės. Nepatinka prisiimti atsakomybę. Ją su džiaugsmu, kaip indėnišką taikos pypkę, perleidžiame kitam. O sau pasiliekame kritiko rolę – „Va, matei, žaliavalgis, o gydosi onkologiniame. Sakiau, kad žolių dieta yra karvėms, ne žmonėms.“
Aš palaikau žaliavalgius ir veganus. Nekritikuoju, nesmerkiu mėsėdžių. Turiu abejonių dėl kai kurių veganų ir sveikuolių dvasingumo ir neabejoju kai kurių mėsėdžių moralinėmis vertybėmis. Ironiškai šypsausi, kai kertantis jautienos kepsnį piktinasi medžiotojų žiaurumu. Gerbiu kiekvieno savo šeimos nario mitybos įpročius, tačiau niekad negaminu žuvies, ir jie nepurkštauja, supranta šią mano netoleranciją. O kažkas nepakenčia razinų, alyvuogių, pomidorų, baklažanų, grikių, pelėsinio sūrio, kiaušinių ar česnakų. Ir nemėkite į sveikatą. Nemėkite nuoširdžiai, savo lėkštę pildykite pagal kūno pojūčius ir vidinius poreikius, o ne dėl mados. Ne todėl, kad kažkas pasakė, jog tai gerai, o tai blogai. Klausykitės savęs, žadinkite, ugdykite sąmoningumą. Pajautimą, ką sako kūnas, kaip reaguoja mintys, kokios emocijos sprogdina, kai valgome vieną ar kitą produktą. Nepamirškime, kad kūnas, ilgai vartojęs jam nelabai tinkamus produktus, praranda nuovoką. Nes jam pačiuožia stogas.
Eva Tombak. „Laisvė basomis“ (leidykla „Alma Literra“)
****
http://www.moteris.lt/sveikata/eva-tombak-daugelis-zmoniu-nesupranta-kad-pakeite-kvepavima-gali-tapti-laimingesni.d?id=67967670#ixzz3cB5iWLq1