Galvos skausmai, svaigimas, galūnių tirpimas. Atsako gyd. neurologas

Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai?

Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys.

Gydytojas pabrėžia: visi atsakymai nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant.

Galvos skausmai

Dažnai jaučiu tarsi šiek tiek spaustų kairę viršugalvio pusę, tarsi ji būtų užgulta. Kai neišsimiegu, jaučiu skausmą kairėje smilkinio pusėje.

Šiuo atveju galima įtarti vadinamuosius įtampos tipo galvos skausmus, kurie susiję su raumenų įtempimu, kraujagyslių tonuso nestabilumu, kurį dažniausiai sukelia pervargimas, stresas. Skausmas gali praeiti, jeigu pašalinsime jį provokuojančius veiksnius: žmogus išsimiegos, vengs nervinės įtampos, kt.

Galvos skausmus gali sukelti padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas. Tai reikėtų išsiaiškinti. Tačiau jeigu žmogus pirmą kartą pats sau matuos spaudimą, jis gali būti netikslus. Todėl pirmą kartą rekomenduočiau nueiti pas specialistą (gydytoją ar slaugytoją) ar kaimyną, kuris gerai moka tai daryti. Įtampos galvos skausmai dažniausia nėra pavojingi, tačiau jų gydymas sudėtingas, nes priežastys – stresas ir nuovargis, nuo kurių vienos tabletės nėra.

Galvą skauda, kai pradedu sportuoti. Skausmas pulsuojantis, prasideda nuo sprando ir eina per pakaušį iki smilkinių.

Jei skausmas pulsuojantis, tikėtina, kad jo priežastis – kraujagyslių patologija. Paprastai žmogus į fizinį krūvį reaguoja spaudimo padidėjimu ir dėl to dažniausiai blogai nesijaučia. O jei jaučiasi, reikėtų pasimatuoti spaudimą: ramybės metu, sportuojant, kada skauda galvą, kada jos neskauda. Tokio skausmo priežasčių gali būti daug, tačiau pagrindinė – linkęs didėti kraujospūdis. Jeigu tai nepasitvirtintų, galbūt reikėtų atlikti papildomus ultragarsinius kraujagyslių tyrimus, kad būtų galima išsiaiškinti tikslią skausmo priežastį.

Labai dažnai ir ilgai skauda galvą. Kartais užeina tarsi sąmonės užtemimai: suvokiu, kas vyksta aplink, bet tuo momentu nelabai koordinuoju judesius. Galvą pradeda skaudėti tiek rytais, tiek vakarais, atostogų ar darbo metu. Traumų nebuvo.

Vėlgi galima įtarti įtampos galvos skausmą, tačiau stipresnį, intensyvesnį, gali būti, kad šiuo atveju skausmas jau yra lėtinis. Negalima atmesti ir migrenos. Tikslesnei diagnozei trūksta duomenų: nežinoma, kiek ilgai tęsiasi skausmas, kokio jis pobūdžio, kurią galvos vietą skauda, ar žmogus vartoja vaistų. Reikėtų išsiaiškinti, ar sąmonės užtemimai – tai staigus nerimo arba panikos priepuolis, ar žmogui atrodo, kad sąmonė sutriko, ar ji sutriko iš tikrųjų. Kartais žmonės rankų drebėjimą, kai sunku paimti smulkų daiktą, tapatina su judesių koordinacijos sutrikimu. Todėl gydytojas turėtų atlikti koordinacijos testus. Šiuo atveju reikėtų neurologo konsultacijos.

Galvos svaigimas, cypimas ausyse

Jau kelis mėnesius svaigsta galva. Kankina baimė, kad gali būti kokia rimta liga. Į šonus nemėto, bet sunku koncentruoti dėmesį.

Dėl sunkių organinių nervų ligų ilgai, kelis mėnesius galva svaigsta retokai. Ilgiau trunkantis galvos svaigimas gali būti psichologinės kilmės, juolab kad pacientas rašo, jog baiminasi dėl sunkios ligos. Pabrėžta, kad į šonus nemėto, bet sunku koncertuoti dėmesį. Šie simptomai kaip tik ir rodo pervargimą, įtampą, stresą, nerimą, t.y. psichologinę svaigimo kilmę.

Dažniausiai svaigulys susijęs su vestibiulinio aparato arba klausos-pusiausvyros nervo patologija, o smegenų kraujotakos sutrikimai sudaro nedidelį svaigimo atvejų procentą. Yra specialūs testai, kurie patikrina vestibiulinio aparato veikimą, be to, galima atlikti audiogramą, ištirti galvos ir kaklo kraujotaką ultragarsu. Pacientui reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, LOR specialistą ar neurologą.

Dažnai cypia ausyse. Anksčiau – retkarčiais, dabar vis dažniau.

Reikėtų žinoti amžių, nes nuo to priklauso ir galimos cypimo ausyse priežastys. Vyresnio amžiaus žmogui tai gali būti dėl lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo, aterosklerozės. Įtakos gali turėti ir padidėjęs kraujospūdis.

Jei cyptų tik vienoje ausyje, galima būtų įtarti klausos-pusiausvyros nervo sutrikimą arba kitas su klausos aparatu susijusias patologijas. Vienodas ūžimas abiejose ausyse dažniau vargina dėl sisteminės kraujotakos bėdų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad pamatuotų kraujospūdį, išsiaiškintų, ar nėra diabeto, mažakraujystės, esant reikalui, nusiųstų pas neurologą.

Nervinis tikas

25 m. vyras nuolat trauko nosį. Kaip galima būtų išgydyti traukulius (tiką) veido srityje tarp akies ir nosies? Kokia įtaką tam turi rūkymas?

Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, ar tai nėra judesių įkyrumai. Žmogų gali varginti minčių įkyrumai: pvz., kai jis nuolat tikrina, ar užrakintos durys, išjungtas lygintuvas, kt. Lygiai taip pat gali kankinti ir judesių įkyrumai: žmogus nuolat sukioja galvą, trauko nosį.

Tikas – dažnas nevalingas raumenų susitraukimas. Jo priežastys – smegenų neuromediatorių disbalansas, stresas, kt. Tikas turi savo specifinį gydymą, o judesių įkyrumas pirmiausia gydomas psichoterapija. Pats savaime rūkymas traukulių nesukelia, bet gali padidinti nevalingų judesių kiekį. Visais atvejais, yra tikas ar ne, patarčiau nerūkyti.

Dažnai ima trūkčioti akies voką, nesakyčiau, kad tik susijaudinus, dažniausiai visai netikėtai.

Galbūt tai blefarospazmas – nevalingas užsimerkimas. Ši liga gydoma botulino injekcijomis. Jeigu trūkčioja atskiras smulkus raumenukas ar raumens skaidula ir tą judesį sunku pastebėti, ypatingo gydymo nereikia, nes ir priežastį sunku atrasti. Be to, dažniausiai pakanka patrinti akies voką, ir trūkčiojimas praeina. Pas gydytoją reikėtų apsilankyti, jei šie trūkčiojimai kartojasi, vargina, trukdo dirbti, verčia primerkti akį.

Rankų drebėjimas

Kai susijaudinu, labai stipriai dreba rankos. Ši problema tiek nuvargino, kad susirgau depresija. Pusę metų ją gydausi, bet drebėjimas išlieka.

Kiekvienas mūsų visą laiką dreba. Tai normalus fiziologinis tremoras (drebėjimas), kurio nejaučiame, nes amplitudė maža, o dažnis – didelis. Jeigu rankos dreba tik susijaudinus, o apsiraminus ne, tikėtina, kad to priežastys psichogeninės kilmės. Kyla klausimas, ar drebėjimas tiek nuvargino, kad žmogus susirgo depresija, ar, priešingai, depresija su nerimo simptomais išryškino drebėjimą.

Rankų drebėjimas gali būti įvairių ligų simptomas. Todėl joms atskirti reikėtų išsiaiškinti: ar rankos dreba ramybės metu, padėtos ant kelių, ištiestos į priekį, ar atliekant kryptingą judesį. Jeigu ramybės metu, tai gali būti psichogeninis drebėjimas, o kartais vienas iš Parkinsono ligos simptomų. Jeigu rankos dreba ištiestos į priekį, tikėtina, kad diagnozė – šeiminis, arba esencialinis, tremoras. Tai viena dažniausių drebėjimo priežasčių. Liga dažniausiai nepavojinga ir neprogresuojanti, nors kartais varginanti. Jeigu rankos dreba atliekant kryptingą judesį, galima įtarti smegenėlių patologiją.

Kiekviena drebėjimo rūšis (taip pat ir fiziologinis tremoras) sustiprėja susijaudinus, šis požymis neleidžia atskirti vienos drebėjimo formos nuo kitos. Beveik visada drebėjimas išnyksta miegant ir sustiprėja susijaudinus.

Galūnių tirpimas

Tirpsta rankos ir kojos. Man greitai bus 15 m.

Labai daug aplinkybių nėra aiškios: tirpimai vargina merginą ar vaikiną, kiek laiko jie trunka? Viena iš galimų priežasčių – žemas kraujospūdis. Reikėtų išsitirti kraują, pasitikrinti, ar spaudimas smarkiai nekrenta atsistojus. Jei tirpimas prasidėjo ūmiai, rekomenduočiau apsilankyti pas neurologą, kitais atvejais – kreiptis į šeimos gydytoją.

Man nutirpę du kojos pirštai ir prie pirštų atraminė pado pagalvėlė.

Turėdamas tik tiek informacijos, galėčiau daryti prielaidą, kad simptomus sukėlė ortopedinės problemos, susijusios su nepatogia avalyne. Todėl pirmiausia reikėtų patikrinti, galbūt tirpimas praeina avint kitus batus (žemesnius, aukštesnius, platesnius ar apskritai patogesnius). Jei ne kreiptis į šeimos gydytoją.

Man 46 m. Jau kurį laiką aptirpę du mažieji kairės rankos pirštai. Pirmąkart tai pasireiškė praėjusį pavasarį, paskui praėjo. Dabar vėl aptirpę, tik stipriau.

Kartais tokie simptomai atsiranda dėl darbo metu ranka atliekamų sukamųjų judesių, kurių metu sausgyslių ir raiščių kanale gali būti dirginamas alkūninis nervas. Todėl žmogui reikėtų pagalvoti, kas sukėlė tirpimus, ar jie susiję su darbu, fiziniu krūviu, sportu. Jei taip, greičiausiai negalavimas praeis savaime, jeigu tokių judesių kurį laiką nedarysite.

Jeigu šie tirpimai būtų susiję su nuolatiniu alkūninio nervo užspaudimu, jie savaime nedingtų. O žmogus rašo, kad buvo praėję, po to vėl atsirado. Todėl greičiausiai jie bus išprovokuoti fizinio krūvio, tiesiog reikėtų atidžiai prisiminti: galbūt neįprastai ilgai žaidė tenisą, ar varžtus suko, ar pan. Jei simptomai linkę kartotis ir stiprėti, gali būti reikalinga neurologo konsultacija.

Jau keletą dienų užtirpęs vienos kojos šonas nuo pėdos iki kelio.

Vėlgi trūksta informacijos: ar tai vienintelis epizodas, galbūt kartu jaučiamas ir kojų silpnumas ar skausmas? Jeigu šie simptomai vargina tik kelias dienas ir anksčiau to nėra buvę, greičiausiai jie po kelių dienų išnyks savaime. Nervų užspaudimas retai pasireiškia vien izoliuotu nutirpimu, dažniau kartu pasireiškia ir kiti simptomai. Jei simptomai užtruktų ilgiau ar stiprėtų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis