10 prancūzių mitybos taisyklių + sriubos RECEPTAS iškrovos dienai

Mėgautis maistu be jokio kaltės jausmo ir nestorėti – apie tokį gyvenimą svajoja ne viena moteris. Ir kai kurioms tai visai nesunkiai pavyksta. Tarkim, prancūzėms.

Skaičiuoti kalorijas ir laikytis dietų, jų nuomone, yra visiškai neskoninga, bet, nepaisant to, nutukusių moterų šioje šalyje yra labai mažai. Kokia prancūzių lieknumo paslaptis?

Ko gero, prancūzėms jau gerokai įkyrėjo tie nesibaigiantys kamantinėjimai, kokios gi yra jų žavesio, lieknumo ir moteriškumo paslaptys. Gali būti, kad jos ir pačios nežino tikslaus atsakymo – juk retai kada gilinamės į tai, kas mums natūralu ir įprasta. Įvertinti savo savitumą gali nebent išplėštas iš įprasto kultūrinio konteksto. Taip ir nutiko knygos „Kodėl prancūzės nestorėja“ (leidykla „Alma littera“) autorei Mireille Guiliano. Ji gimė ir augo Prancūzijoje, šiuo metu turi savo verslą Niujorke, tad gali palyginti, kuo skiriasi prancūzų ir amerikiečių požiūris į maistą. „Šurmulys dėl lieknėjimo, kurį girdžiu kokteilių vakarėliuose Amerikoje, priverstų krūpčioti bet kurią prancūzę, – rašo M. Guiliano. – Prancūzijoje apie dietas nekalbama, ypač su nepažįstamais. Prancūzėms malonu gerai valgyti ir kartu likti lieknoms, o amerikietėms šie du dalykai paprastai atrodo nesuderinami.“ Aišku, lengviausia dėl visko kaltinti genus. „Tiesą sakant, iš prigimties aukštų ir lieknų moterų Prancūzijoje yra daug mažiau nei Kalifornijoje, Teksase, Švedijoje. Tikroji priežastis, kodėl prancūzės nestorėja, yra ne genetinė, o kultūrinė. Jei prancūzai irgi pasiduotų amerikietiškiems valgymo ir dietų kraštutinumams, nutukimo problema Prancūzijoje būtų daug didesnė už tą, kuri užklupo Ameriką. Su mūsų palyginti smulkiu sudėjimu mes tiesiog riedėtume bulvarais kaip kokie pusantro metro skersmens balionai“, – ironijos nevengia autorė. Toms, kurios nenori riedėti kaip balionai, siūlome susipažinti su 10 mitybos taisyklių, parengtų pagal M. Guiliano knygą „Kodėl prancūzės nestorėja“.

I taisyklė. Nusiimkite rožinius akinius

Nesiūlome imtis saviplakos, bet bandymas prisitaikyti prie status quo tyliai platinant lėktuvų sėdynes ir atidarinėjant naujas XXXL drabužių parduotuves, irgi nėra išeitis. Ne paslaptis, kad Amerikoje apkūnūs žmonės toleruojami. Apie Prancūziją to nepasakysi. Kad ko nors imtumeisi, kartais reikia ne švelnių užuominų, o šalto dušo. Mireille tas dušas buvo tėvo reakcija, kai ji, dar studentė, namo iš JAV po metus trukusių studijų grįžo gerokai priaugusi svorio. „Kai išvydau tą miniatiūrinį prancūzą su gerai pažįstama berete – taip, berete, – jis atrodė ištiktas šoko. Kol lėtai ėjau artyn, jis žiūrėjo į mane apstulbęs, o kai priėjau, po keleto sekundžių tylos, kuri, atrodė, truko amžinybę, girdint mano broliui ir bendrakeleivei amerikietei, viskas, ką sugebėjo pasakyti savo mylimai mažajai namo sugrįžusiai dukrelei, buvo: „Tu atrodai kaip bulvių maišas“, – pasakoja Mireille knygoje. Lietuviai diplomatijos šiuo klausimu turi dar mažiau nei prancūzai. Nesakome, kad tai yra gerai, bet nenuginčysi – pasirūpinti savo figūra, o kartu ir sveikata vis dėlto skatina.

II taisyklė. Mėgaukitės produktų pirkimu ir valgio gaminimu

Persivalgome anaiptol ne iš aistros maistui, o atvirkščiai – todėl, kad jos nejaučiame. Išmokę mėgautis kiekvienu kąsniu, nustosime valgį kimšti į save kaip į šiukšlių dėžę. Jei maisto produktus pirksime su tokiu malonumu, su kokiu ieškome naujų batelių, o maisto ruošą iš alinamos pareigos paversime kūrybišku ritualu, tikimybė persivalgyti bus gerokai mažesnė. „Prancūzės mėgsta pirkti ir ruošti maistą. Ir labai mėgsta kalbėti apie tai, ką pirko ir paruošė. „Kas bus šiandien vakarienei?“ turėtų skambėti kaip nepaprastai svarbus klausimas, turintis daugybę atsakymų“, – rašo M. Guiliano. Požiūrį pakeisti bus lengviau, jei dažniau apsipirkinėsite ne prekybos centruose, o turguje ar nedidelėse specializuotose parduotuvėse. Tai išgelbės dar nuo vienos problemos – neprisikrausite per daug. Mireille rekomenduoja pirkti maisto ne daugiau kaip 2 dienoms.

III taisyklė. Valgykite kuo įvairesnį maistą

„Prancūzėms atrodo neįtikima, kad kai kurie žmonės gali valgyti vis tą patį, – teigia M. Guiliano. – Gastronominis nuobodis veda į besaikį nesveiką kimšimą. Jei improvizacija ir eksperimentai netaps jūsų gastronominio gyvenimo dalimi, šis virs nykia rutina.“ Nepamirškite, kad patys skaniausi yra pirmieji kąsniai, todėl kuo ilgiau mėgaukitės kiekvienu jų. Nebijokite, kol kramtote, padėti įrankių ant stalo. Pamąstykite apie tai, ką valgote, įvertinkite skonį, kvapą, konsistenciją, prieskonius. Jei maistas bus įvairus ir skanus, jo pasitenkinimui pajusti pakaks kur kas mažesnio kiekio.

Prancūzės vengia dalykų, kurie reikalauja labai daug pastangų, bet teikia mažai malonumo.

IV taisyklė. Demaskuokite savo „mažuosius demonus“

„Mažaisiais demonais“ M. Guiliano vadina mūsų silpnybes. Jų kiekvienas turi vis kitokių: vieni negali išgyventi be saldumynų, kiti mėgsta nuolat turėti po ranka užkandžių, treti – tikri vakarinio apsivalgymo maniakai. Norint suvokti, kokio tikrai dydžio yra šios „mažosios“ mūsų nuodėmės, reikėtų nepatingėti ir sąžiningai suskaičiuoti, kiek tokio nuodėmingo maisto per dieną suvalgome. Mireille silpnybė buvo pyragaičiai. Ryte – kruasanas, pakeliui į darbą – bandelė su razinomis, po vakarienės – plikytas pyragaitis, kartais dar ir pavakariais – sluoksniuotos tešlos sausainukas. Viską sudėjus, – beveik pusė dienos kalorijų normos. Atradę savo silpnybę, pamėginkite atsisakyti tik jos, o visa kita palikite, kaip yra. Efektą greitai pajusite. Įgyvendinti šį planą padės premijos. Vieną dieną per savaitę leiskite sau pasimėgauti mažąja nuodėme. Tapusi išties maža, ji atrodys keliolika kartų saldesnė.

Fotolia nuotr.

V taisyklė. Nepamirškite gerti vandens

Sunku rasti moterį, kuri nebūtų girdėjusi, kad, norint turėti gražią odą, reikia išgerti per dieną ne mažiau nei 2 l vandens. Tokia teorija, o kaip praktika? Pasak M. Guiliano, amerikiečiai geria labai daug: kavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, bet tas vienintelis per klaidą įsigytas butelis vandens šaldytuve dažnai išstovi nepajudintas ištisas dienas. Prancūzijoje vanduo šaldytuve nelaikomas – šio gėrimo visada yra ant pietų ar darbo stalo, o jo siurbčiojimas prancūzams – toks pat nesąmoningas įprotis, kaip kitiems – užkandžių kramsnojimas. Gera idėja užkandžių mėgėjams – vietoj dubens sausainukų ar džiovintų vaisių pasistatykite grafiną vandens su citrina ar mėtomis. Beje, organizmas, įpratęs gauti skysčių tik iš maisto, troškulį neretai painioja su alkio jausmu. Kai kojos pačios neša link šaldytuvo, pabandykite pakeisti maršrutą – pasukite čiaupo link.

VI taisyklė. Vakarienei valgykite sriubos

Pasirodo, prancūzai tokie pat sriubos mėgėjai, kaip ir lietuviai, nors kartais mums bandoma įteigti, esą šis maistas – prasčiokų, kad jis visai netinka tikriems gurmanams. „Mes, prancūzai, turbūt esame patys didžiausi sriubų valgytojai pasaulyje. Kai augau, sriuba būdavo pagrindinis maistas vakare“, – rašo M. Guiliano. Sriuba yra gana soti, nekaloringa, lengvai virškinama. Ji greitai užpildo skrandį,, suteikia organizmui nemažai skysčių, su ja galime gauti dalį kasdienės daržovių normos. Tiesa, lietuviai sriubas labiau įpratę valgyti per pietus – kaip pirmąjį patiekalą, bet, nukėlę į vakarienę, išloštume dvigubai – išvengtume ne tik pietinio, bet ir vakarinio persivalgymo. Jei grįžusios iš darbo pirmiausia įsipiltume lėkštę gardžios šiltos sriubos, gerokai sumažėtų noras šluoti šaldytuvą.

VII taisyklė. Neatsisakykite duonos

Dažna dietos besilaikanti moteris duoną ir kitus miltinius gaminius ryžtingai braukia iš savo raciono kaip vieną didžiausių priešų. M. Guiliano šį kepinį vadina sena prancūzų meile, kuri nerūdija, kad ir kokie mados vėjai pūstų. „Mane tiesiog liūdina, kad šitiek žmonių atsisako vieno iš didžiausių gyvenimo malonumų dėl visai neefektyvios ir trumpalaikės svorio metimo strategijos, – rašo ji. – Argi nuo duonos tunkama? Tiesiog juokinga!“ Svarbiausia – saikas. Neužkandžiaukite restorane duona laukdami pagrindinio patiekalo. Su sriuba ar salotomis suvalgykite vieną ar dvi riekeles, o ne pusę kepalo. Ir, žinoma, paisykite kokybės. „Didžiausia amerikiečių bėda yra ne duonos kiekis, o jos kokybė, – įsitikinusi Mireille. – Prancūzai blogos duonos tiesiog netoleruoja.“ Geriausias būdas nuolat turėti kokybiškos duonos – jos išsikepti pačiai.

Persivalgome, nes nejaučiame maistui aistros.

VIII taisyklė. Nealkite

„Alkis trukdo gerai jaustis beveik taip pat kaip ir persivalgymas, – teigia M. Guiliano. – Nevaikščiokite tuščiu skrandžiu – juk nevažinėjate tuščiu baku, rizikuodama sustoti, nepasiekusi kelionės tikslo.“ Alkis didina riziką persivalgyti. Ne veltui sakome: „Esu toks alkanas, kad arklį praryčiau.“ Ir trukdo mėgautis maistu – skubėdami prikimšti skrandį, neturime kada užlaikyti kąsnio burnoje. Geriau valgyti dažniau ir po truputį, nei vieną kartą prisiryti. Beje, sakydami „dažniau“ neturime galvoje nuolatinio užkandžiavimo. Valgymo grafikas turi būti reguliarus.

Fotolia nuotr.

IX taisyklė. Nepersistenkite sportuodamos

Skamba labai netikėtai, bet turbūt ne viena, tai perskaičiusi, lengviau atsiduso. Amerikietės yra tiesiog pamišusios dėl sporto. Pasak M. Guiliano, Niujorko centrinis parkas tiesiog sausakimšas nuo bėgiojančių žmonių, bet Paryžiuje, Tiuilri ar Liuksemburgo soduose, nieko panašaus nepamatysi. „Atrodo, kad amerikietės turi tik du režimus: arba sėdi, arba lekia. Prancūzės yra linkusios į švelnesnius, įprastesnius nuolatinio judėjimo būdus – „lėtą kalorijų deginimą“, jei vartotume amerikietiškus terminus. Jos apskritai vengia dalykų, kurie reikalauja labai daug pastangų, bet teikia mažai malonumo“, – rašoma knygoje „Kodėl prancūzės nestorėja“. Lieti prakaitą sporto salėje ar ant bėgimo takelio? Tai taip nestilinga! Kur kas maloniau yra vaikščioti. Pasak M. Guiliano, vidutinė prancūzė vaikšto triskart daugiau nei vidutinė amerikietė. Jei galima iš taško A į tašką B nueiti pėsčiomis, prancūzas taip ir padarys. Deginti kalorijas ir kartu stiprinti širdį bei auginti raumenis ypač gerai padeda lipimas laiptais. „Nesiliauju stebėtis, kai matau, kad liftu naudojasi žmonės, kurie gyvena ne aukščiau nei ketvirtame aukšte. Prancūzijoje lipimas laiptais žemyn ir aukštyn yra visiškai įprastas dalykas“, – rašo M. Guiliano. Kuo blogas aktyvus sportas? Ogi jis dažniausiai yra ne malonumas, bet darbas, taigi, progai pasitaikius, šį užsiėmimą metame. Negana to, metusios jaučiame kaltę ir puolame ją malšinti maistu. Dar vienas pavojus – sudeginus itin daug kalorijų, organizmui norisi kuo greičiau atkurti prarastą energiją, tad kyla rizika persivalgyti.

Prancūzijoje apie dietas nekalbama, ypač su nepažįstamais. Prancūzėms malonu gerai valgyti ir kartu likti lieknoms.

X taisyklė. Atsikratykite kaltės

Klystate, jei manote, kad ši taisyklė prieštarauja pirmajai: objektyviai įvertinti situaciją nereiškia save graužti. Valgymas yra ne nuodėmė, o priešingai – mūsų gyvybę palaikantis ritualas. Dauguma žmonių neretai pamiršta tokį, regis, savaime suprantamą dalyką ir, užuot mėgavęsi Dievo suteiktu malonumu, pradeda save bausti visokiomis dietomis ar griežtomis sveikos mitybos taisyklėmis. „Amerikoje valgymas yra tapęs kontroversijų šaltiniu su įvairiais, nieko bendra su maistu neturinčiais seksualiniais, socialiniais, politiniais, kultūriniais ir netgi klinikiniais obertonais. Tai tiesiog virsta visuomenės psichoze, kuri, mano nuomone, kelia tik dar daugiau įtampos jau ir taip jos kupiname gyvenime. Prancūzės paprastai galvoja: „Ką gero būtų galima suvalgyti?“ Amerikietės – „Kad tik nesuvalgyčiau ko nors netinkamo!“. Prancūzėms taip pat pasitaiko išklysti iš kelio, bet jos visuomet sugrįžta į vėžes, nes tiki, kad kelių, kurie niekur neveda, nėra, yra tik aplinkkeliai“, – rašo M. Guiliano ir priduria, kad maistu besimėgaujančios moterys kur kas labiau patinka vyrams, nes jos moka vertinti juslinius malonumus. „Meilė yra ne mokslas, o menas, taip pat, kaip ir menas yra gerai valgyti“, – reziumuoja ji.

Receptas iškrovos dienai

Stebuklinga porų sriuba

Iškrovos dienomis Mireille Guiliano siūlo valgyti porų sriubos. Porai turi švelnų diuretinį poveikį, mažai kalorijų, bet yra labai maistingi. Jei išsilaikysite 48 valandas valgydami tik šią sriubą, visi pokyčiai įgis pagreitį.

Savaitgaliui vienam žmogui reikės maždaug 1 kg porų. Baltus jų kotus virkite 20–30 min. neuždengtame puode. Nuovirą supilkite į atskirą indą ir gerkite po puodelį (šaltą ar pašildytą) kas 2 ar 3 valandas. Išvirtus porus (po pusę puodelio) valgykite pusryčiams, pietums ir vakarienei. Kad būtų skaniau, pašlakstykite keliais lašais alyvuogių aliejaus, citrinų sultimis, pagardinkite druska ir pipirais.

Sekmadienio vakarą jau galite suvalgyti 120–170 g žuvų ar mėsos su garintomis daržovėmis.
Jei porus ne itin mėgstate, išsivirkite trintos daržovių sriubos (500 g porų sumaišykite su morkomis, salierais, griežčiais, žiediniais kopūstais). Ją galite pagardinti kietai virtų kiaušinių gabalėliais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis