Tikriausiai su padidėjusiu rūgštingumu bent kartą gyvenime susidūrė kone kiekvienas iš mūsų. Žvelgiant iš medicininės pusės - kas tuo metu vyksta mūsų organizme?
Padidėjęs rūgštingumas – tai tiesiog populiarus rėmens arba gastroezofaginio refliukso apibūdinimas. Skrandis nuolat gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Refliuksas – tai procesas, kurio metu skrandžio turinys iš skrandžio atpilamas į stemplę.
Kai kuriuos rėmuo vargina tik retkarčiais, nuo tam tikrų produktų. Tokiu atveju išvengti šio nemalonumo lyg ir paprasta - tereikia atsisakyti rūgštingumą sukeliančio maisto ar gėrimų. Tačiau kitiems kylančios skrandžio rūgštys - nuolatinis gyvenimo palydovas. Ar tai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų signalas?
Taip, pavienius rėmens epizodus patiria praktiškai visi. Juos gali sukelti tiek tam tikri konkretūs (kiekvienam žmogui dažnai skirtingi) produktai ar maistas, kuriame jų yra, tiek per gausus, per greitas valgymas, staigus kūno padėties pakeitimas (pasilenkimas ar atsigulimas) pavalgius. Vis dėlto padažnėjęs, sustiprėjęs ar nuolatinis padidėjusio rūgštingumo pojūtis gali būti ne vienos reikšmingos sveikatai ligos pirmasis simptomas. Dažniausiai tai gastroezofaginis refliuksas - vadinamoji civilizacijos liga. Sergamumas ja didėja, amžius jaunėja. Ligos išsivystymą skatina ilgalaikiai stresai, greitas ir nereguliarus valgymas, gausus pusgaminių, riebaluose kepto maisto vartojimas. Ligą patvirtinti arba paneigti gali tik gydytojas, pagal išsakomus simptomus atlikęs reikalingus tyrimus.
Rėmeniu ar deginančiu skausmu duobutėje ar už krūtinkaulio gali pasireikšti ir tokios ligos kaip Bareto stemplė, skrandžio opaligė, kurios kartais būna priešvėžinėmis būklėmis. Todėl jas reikia laiku diagnozuoti ir teisingai gydyti. Ilgai trunkanti savigyda gali būti pavojinga.
Ar visais atvejais kylančios skrandžio rūgštys yra padidėjusio rūgštingumo pasekmė? Teko skaityti, kad būna ir priešingai – rėmens problemas iššaukia sumažėjęs rūgščių kiekis skrandyje.
Skrandžio sulčių pH visada yra rūgštinis. Tačiau jo dydį keičia tuo metu skrandyje kartu su skrandžio sultimis esančios maisto medžiagos arba iš dvylikapirštės žarnos atpilama tulžis, kurios pH yra šarminis. Susimaišiusių tarpusavyje skrandžio sulčių ir tulžies pH keičiasi - tampa mažiau rūgštiniu ar net šarminiu. Tais atvejais galime skųstis ne tik deginančiu skausmu už krūtinkaulio ar kąsnio pojūčiu gerklėje, bet ir atsiradusiu blogu kvapu ar skoniu (kartėliu) burnoje, sunkumo ar nevirškinimo pojūčiu pavalgius, stebėti apnašas ant liežuvio.
Skrandžio sulčių rūgštingumą galima sumažinti visame pasaulyje labai populiariais skrandžio sulčių sekreciją slopinančiais vaistais - protonų siurblio inhibitoriais (omeprazoliu, esomeprazoliu, pantoprazoliu ar rabeprazoliu). Jie stipriai ir gana ilgam sumažina skrandžio sulčių pH, todėl juos vartojant beveik nuolat sutrinka natūralus maisto virškinimo procesas. Gali sustiprėti skausmai už krūtinkaulio arba atsirasti sunkumo, nevirškinimo, pilvo pūtimo pojūtis pavalgius. Buvusį rūgštumo pojūtį keičia kartėlis, blogas kvapas ar skonis burnoje.
Į kokį specialistą reikėtų kreiptis ir kokius tyrimus atlikti žmogui, nuolatos susiduriančiam su šia problema?
Visų pirma, kreiptis reikėtų į savo šeimos gydytoją. Dažniausiai atliekamas endoskopinis stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinis tyrimas, paprastai vadinamas gastroskopija. Jei skiriamas gydymas nėra efektyvus, siunčiama gydytojo gastroenterologo konsultacijai, kuris sprendžia dėl papildomų tyrimų atlikimo tikslingumo, gydymo korekcijos.
Teko girdėti, kad turintiems problemų su rėmeniu, būtina reguliariai valgyti sriubas. Esą toks maistas „nuramina“ skrandį. Kiek tame tiesos? Galbūt yra tam tikrų produktų, kurių apskritai nevalia vartoti turint šią problemą?
Sriuba, priklausomai nuo jos kiekio ir sudėties, pati gali sukelti refliuksą. Svarbiausiai taisyklė - reguliari (kas 4-5 valandas) mityba, skiriant laiko ramiam pavalgymui, kurio metu galėtume pasimėgauti kiekvienu maisto kąsneliu. Rekomenduotina vengti ne tik persivalgymo, bet ir užkandžiavimų tarp valgymų. Kiekvienas rėmenį kartais jaučiantis žmogus turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokie produktai jį išprovokuoja. Tai gali būti šokoladas, česnakai, svogūnai, padažai, mėtos, alkoholis, kava, saldus, riebus, aštrus ar keptas maistas.
Turintys problemų su rėmeniu dažniausiai nesiskiria su įvairiais vaistinėse be recepto parduodamais rūgštingumą mažinančiais vaistais. Kokia jūsų, kaip specialistės nuomonė apie dažną tokių tablečių vartojimą?
Tiesa, į gastroenterologą besikreipiantys pacientai dažnai prisipažįsta, kad nesiskiria su rėmenį mažinančiais vaistais, kuriuos galima suskirstyti į keturias grupes. Paprasčiausi vaistai yra skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai (antacidiniai). Jie tik trumpam palengvina refliukso simptomus. Stipriau veikiantys vaistai yra histamino H2 receptorių blokatoriai (ranitidinas ir famotidinas), kurių mažomis dozėmsi taip pat galima įsigyti be recepto – jie ilgesniam laikui sumažina skrandžio sulčių pH. Tačiau didžiausią rūpestį gastroenterologams kelia piktnaudžiavimas jau minėtais protonų siurblio inhibitoriais (omeprazolis, esomeprazolis, pantoprazolis, rabeprazolis), kurie efektyviai ir ilgam sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Ketvirtoji, rečiau vartojamų vaistų grupė – tai vadinamieji prokinetikai (domperidonas, itopridas), pagreitinantys skrandžio turinio evakuaciją į žarnyną. Dėl visų ilgiau ar dažniau vartojamų vaistų (dozių, jų kombinacijų, gydymo kurso trukmės) būtina pasitarti ne tik su vaistininku, bet ir su gydytoju.
Ar papildomai vartojami fermentai bei probiotikai gali padėti kovoti su skrandžio problemomis?
Virškinimo fermentai (pankreatinas) neveikia nei skrandžio rūgščių gamybos, nei skrandžio motorikos, todėl jie nėra skiriami gastroezofaginio refliukso ligos gydymui. Privalgius per didelį sunkiau virškinamo maisto kiekį, kaip pagalbinė vienkartinė maisto virškinimą pagreitinanti priemonė gali būti vartojami. Papildomai vartojami probiotikai savijautą pagerinti gali išimtinai retais atvejais.
