Renata, kokios jūsų šeimoje Kūčių ir Kalėdų tradicijos?
Kūčias ir Kalėdas visada sutinkame Lietuvoje su artimaisiais. Dažnai važiuojame pas mano ar vyro tėvus, retai kada liekame vieni namuose. Šiemet kūčių vakarienę valgysime pas mano tėvus, senajame mūsų giminės name Druskininkuose, jame Kūčias ir Kalėdas vaikystėje sutiko ne tik mano tėtis, senelis, bet ir prosenelis.
Šie, daugiau nei 150 metų senumo namai, mums labai brangūs. Kalėdinę eglutę tėtis prieš mums atvykstant papuošia tais pačiais žaisliukais, kuriais ją puošdavo dar močiutė. Tai namai, kurie kvepia nostalgija. Kai per Kūčių vakarienę visi susėdame prie šventinio stalo, toks jausmas, jog prie stalo susėda ir tie protėviai, kurie šiame name gyveno, bet kurių jau nebeliko gyvųjų tarpe. O Kalėdas jau švenčiame šiuolaikiškiau, ne taip tradiciškai, kaip Kūčias. Šiemet jas švęsime pas mus, mūsų su vyru Druskininkų vasarnamyje, o mano tėvai ir brolis ateis pas mus į svečius. Pakursime židinį, kepsiu šventinį paukštį, tikiuosi, kad per šventes pasnigs ir turėsime progos kieme nulipdyti sniego senį bei išeiti pasivaikščioti į šalia esantį apsnigtą pušyną.
Kaip šeimos narius pasiekia dovanos?
Dovanos mūsų šeimoje tradiciškai dedamos po kalėdine eglute. Nors mano vaikai jau nebe maži (sūnui – 18, o dukrai – 11) dovanas po eglute vis dar neša Kalėdų Senelis. Po papuošta eglute sudedame visas supakuotas dovanas, o Kalėdų rytą jas visi džiaugsmingai išpakuojame ir džiaugiamės.
Ar laikotės lietuviškų tradicijų - gal galite apie jas papasakoti?
Per Kūčias visuomet laikomės tradicijų. Prieš vakarienę sukalbame maldą, visi vienas kitam atsilauždami daliname kalėdaičius, kuriuos tėtis su mama iš anksto parneša pašventintus iš bažnyčios. Turime gražią tradiciją, kai vienas kitam duodami atsilaužti kalėdaičio, būtinai kiekvienam asmeniškai ką nors gražaus palinkime ateinantiems metams.
Aišku, ant mūsų kūčių stalo visada būna ne mažiau kaip 12 patiekalų ir tarp jų nebūna mėsiškų, pieniškų produktų. Šventinius patiekalus, pasidalinusios, gaminame kartu su mama. Nė vienos Kūčios nepraeina be pyragėlių „Ausyčių“, įdarytų džiovintais grybais bei aguonomis, be kūčiukų su aguonpieniu, be silkės, ruoštos su džiovintais grybais, spanguolių kisieliaus, perlinių kruopų kūčios. Suaugusieji visada laukia įvairių silkių, kurias tik per šią šventę pateikiame archajiškai „su lupynomis“ virtomis bulvėmis. Ant Kūčių stalo pas mus karaliauja tik tradiciniai vietiniai sezoniniai produktai, jokių egzotinių vaisių ar žuvų dažniausiai neruošiame. Stalą dengiame visi kartu, šį darbą paskutiniu metu labai mėgsta ir mano dukra Mija.
Per Kalėdas visada didžiausią pasisekimą turi mano mamos aguonų pyragas, tokį patį kepdavo dar močiutė, bei mano aguonų ir riešutų tortas.
Gal kokiu nors receptu galėtumėte pasidalinti su Moteris.lt skaitytojomis?
Norėčiau pasidalinti perlinių kruopų kūčios receptu. Tai labai senas ir gardus dzūkiškas patiekalas.
Reikės:
1 stiklinės perlinių kruopų
0,5 stiklinės graikinių riešutų
0,5 stiklinės lazdynų riešutų
0,5 stiklinės aguonų
0,5 stiklinės džiovintų spanguolių
0,5 stiklinės džiovintų juodųjų serbentų
1 šaukšto medaus
* Iš vakaro atskirai užmerkite aguonas ir perlines kruopas karštame vandenyje bei palikte per naktį, kad išbrinktų.
* Išbrinkusias aguonas nuvarvinkite ir gerai sutrinkite.
* Išbrinkusias kruopas išvirkite.
* Džiovintas uogas nuplaukite, riešutus sausai ant žemos ugnies paskrudinkte keptuvėje.
* Virtas kruopas sumaišykite su kiek pakapotais riešutais, švariomis džiovintomis uogomis, aguonomis ir apliekite skystu medumi.
Skanių švenčių!
