V. Baublienė: apie vidinę reviziją, privedančią iki ašarų

Gavusi psichologės psichoterapeutės Aušros Griškonytės žinutę – kvietimą į konferenciją „Taikoje su savimi ir pasauliu“ kiek nustebau.

Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Kopūstų dieta – plokščias pilvas per 14 dienų
- Kaip atnaujinti namus pavasariui be didelių išlaidų?
- Savaitės horoskopas: pagaliau galėsime atsikvėpti
- Savaitės ikona. Kodėl dizainerė A. Kuzmickaitė nemėgsta ryškiai rengtis?
- Kepta vištienos krūtinėlė su įdarytomis bulvėmis

Jaučiuosi pati sau tokia taiki ir nuosaiki, kad taikesnei ir būti neįmanoma.

Be to, šeštadienio pusdienį praleisti su nepažįstamais žmonėmis ir diskutuoti apie metafiziką…

Po kiek laiko vėl gaunu Aušros žinutę: „Pardon, čia ne tau buvo skirta, nuklydo pagal vardo raidę.“

Na jau ne, pagalvojau, jei jau netyčia nuklydo, vadinasi, reikia žūtbūt prisiversti ir sudalyvauti. Tikrai, sykiais tikiu prasmingais atsitiktinumais ir sutapimais.

Tai štai taip aušo taikos su savimi ir pasauliu šeštadienis. Lyja, tamsu, po vakarykščio saulės užtemimo normaliai taip ir neprašvito. Bet jei jau pažadėjau sau, tai ir nuvažiavau.

Pirmas įspūdis – kaip filmuose. Ratu sėdi žmonės, atrodo, tuoj reikės stotis ir prisipažinti – labas, esu toks ir anoks Nelaimėlis. O visi – labas, Nelaimėli!

Žodžiu, vaizdelis nenuteikė tikslingiems mokymams ir racionalioms minčių dalyboms, apie kurias jau buvau įsisvajojusi. O kai Aušros tyliai paklausiau – ar čia reikės kažką kalbėti, visai nustėrau.
„Na duosim užduočių, teks pajudėti“, – šyptelėjo bičiulė ir Lietuvos radijo kolegė. Na taip, išeina, kad savo noru dar sykį įklimpau, privers dar ir ratais bėgioti, ir vaizduoti, jog skrendam. Buvau sykį ir tokioje istorijoje...

Iš tiesų, psichologija man žiauriai patinka ir, jei būčiau stipri matematikoje, gal būčiau net į ją nusidavusi Universitete, bet… Šiaip ar taip gyvenimas pakiša tai, ko reikia ir kada reikia. Ir to, kas iš tiesų svarbu, net labai ieškoti neverta. Pakanka tik panorėti.

Kaip nemėgstu minios, jau esu prisipažinusi. Lygiai taip pat nesidžiaugiu ir viešu kalbėjimu, man smagiau – tyliai, ramiai, be pasirodymų. Paradoksas ar ne? Bet taip jau būna, ko labiausia bijai, būtent tas užduotis nuolatos ir gauni spręsti. Taigi televizija irgi truputį prie to paties, nors ir ji man neišugdė meilės beatodairiškam viešinimuisi. Atvirkščiai – įpūtė atsargumo ir atsakomybės.

O štai šios dienos konferencija, kad ir pusdienio trukmės, pasėjo visokių minčių. Ir va viena iš svarbiausiųjų – apie reviziją.

Fotolia nuotr.

Ne spintos, ne tamsaus kambarėlio, bet savo vidaus. Tikiu, jog Aušra su savo kolegėmis iš VMS (vyrų ir moterų santykių) instituto to ir siekė, kad susirinkę žmonės kuo dažniau gerokai pamakaluotų stovintį vandenį savo širdyje ir prote.

Padarytų tam tikrą vertybių apskaitą, patikrintų ar vis dar yra balansas ir vėl susidėtų šviežius taškus. Ir kaip tiksliai pasakė viena iš konferencijos dalyvių, klausimas – valyti dantis ar jų nevalyti, net nekyla. O kaip su vidumi – ar reikia jį prasišluoti?

„iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis