Vieni naudingiausių suaugusiųjų gyvenimo patarimų visai nesusiję su bandymu kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną minutę. Kur kas svarbiau atsikratyti nereikalingų kliūčių ir nereikalingų kasdienių nepatogumų. Galite turėti nepriekaištingą rytinę rutiną, keltis šeštą valandą ryto ir vis tiek nesijausti nei organizuoti, nei ramūs. Mat kartais didžiausią skirtumą sukuria ne griežtesnė rutina, o tai, ką sąmoningai sau palengviname.
Įvairių sričių žmonės pasidalijo gyvenimo gudrybėmis, be kurių jau sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę. Tarp jų – ir nedideli, tačiau veiksmingi požiūrio pokyčiai, ir visiškai praktiški sprendimai. Šios gudrybės stebėtinai gerai veikia, kai tampa įpročiu.
Leiskite sau rinktis lengvesnį kelią
Pradėkime nuo bene svarbiausio požiūrio pokyčio: jei ką nors galima padaryti paprasčiau, nebūtina to apsunkinti.
Audioknygos klausymas irgi yra būdas pažinti knygą, o vakarienė, pagaminta lėto virimo puode, vis tiek yra namuose ruoštas maistas. Rūpinimasis savo kūnu ir emocine savijauta neprivalo būti sudėtingas. Net odos priežiūros rutina gali susidėti vos iš trijų žingsnių – nėra jokios priežasties paprastų kasdienių dalykų paversti sudėtingais projektais.
Kartais žmonės stengiasi dėl savęs ir kitų padaryti daugiau, nei iš tiesų reikia, tačiau verta atskirti sąmoningas pastangas nuo nuolatinio savęs alinimo. Ramybė taip pat gali būti produktyvi.
Viena geriausių suaugusio žmogaus išmoktų pamokų – suvokti, kad sąmoningai apsunkindami sau gyvenimą nepadarome jo prasmingesnio.
Nebūtina visko daryti nuo nulio
Patogūs sprendimai egzistuoja ne be priežasties, todėl neverta sau kelti reikalavimo viską pasigaminti ar padaryti patiems.
Tai ypač praverčia ruošiant maistą ar priimant svečius. Pavyzdžiui, parduotuvėje galima nusipirkti jau iškeptą vištą, ją pašildyti orkaitėje, šalia patiekti porą namuose pagamintų garnyrų – ir vakarienė svečiams paruošta beveik be pastangų.
Svarbiausia juk ne tai, ar kiekvienas ant stalo esantis patiekalas pagamintas nuo nulio. Kur kas svarbiau žmonės, susėdę prie to stalo.
Šį principą galima taikyti daugybėje gyvenimo sričių: pasinaudoti tuo, kas jau padaryta už jus, nėra tinginystė.
Dažnai naudojamus daiktus tiesiog dubliuokite
Dar viena paprasta gudrybė – dažniausiai naudojamus daiktus laikyti ten, kur jų prireikia. Užuot kaskart bandę prisiminti, ar pasiėmėte įkroviklį, higienos priemones ar kitą reikalingą daiktą, tiesiog turėkite jų po vieną skirtingose vietose.
Tai gali būti telefono įkrovikliai, higienos priemonės, apsauginis kremas nuo saulės ar kiti nuolat naudojami daiktai. Laikykite juos ten, kur dažniausiai jų prireikia.
Tas pats principas tinka ir buities atsargoms. Namuose visada galima turėti, pavyzdžiui, papildomą tualetinio popieriaus pakuotę ar dažnai vartojamo produkto atsargą. Kai pradedama naudoti atsarginė pakuotė, produktas iš karto įrašomas į pirkinių sąrašą. Taip beveik niekada nepritrūksta svarbiausių dalykų ir nereikia netikėtai bėgti į parduotuvę.
Žinoma, svarbu nepaversti namų sandėliu. Tačiau apgalvotas daiktų dubliavimas nėra bereikalingas kaupimas – jis gali pašalinti nemažai smulkių kasdienių nepatogumų.
Vienas įkroviklis namuose – optimizmas. Keli įkrovikliai ten, kur jų nuolat prireikia, – jau gyvenimiška išmintis.
Vadovaukitės dviejų minučių taisykle
Jeigu užduotį galite atlikti greičiau nei per dvi minutes, padarykite ją iš karto.
Negalvokite apie ją ilgiau, nei užtruktų pats darbas. Nerašykite jos į darbų sąrašą ir neatidėkite vėlesniam laikui. Išnešti šiukšles, sudėti indus į indaplovę, pakabinti drabužį į spintą ar atsakyti į trumpą elektroninį laišką – tokias užduotis paprasčiau atlikti iš karto.
Taip jos nebekabo mintyse ir nebereikia eikvoti energijos prisimenant, ką dar turite padaryti. Kelios minutės dabar gali padėti išvengti daugybės smulkių rūpesčių vėliau.
Sumažinkite kasdien priimamų sprendimų skaičių
Nuovargis nuo nuolatinių sprendimų – realus reiškinys. Vienas paprasčiausių būdų jį sumažinti – susikurti kelis pastovius įpročius, kad nereikėtų kasdien iš naujo spręsti tų pačių smulkmenų.
Pavyzdžiui, darbo dienomis galima rinktis panašius drabužių derinius ir turėti nedidelį patikrintų variantų rinkinį. Tuomet rytais nebereikia ilgai svarstyti, ką apsirengti.
Tą patį galima pritaikyti maistui: kasdien valgyti tuos pačius ar kelis besikeičiančius pusryčių variantus, turėti trumpą lengvai paruošiamų vakarienių sąrašą.
Dar vienas būdas – iš anksto nuspręsti, dėl ko apskritai nesuksite galvos. Pavyzdžiui, kurie namų ruošos darbai gali palaukti arba į kuriuos laiškus ir žinutes nebūtina atsakyti tą pačią dieną.
Tik nepaverskite sprendimų mažinimo dar vienu optimizavimo projektu. Tikslas nėra suplanuoti kiekvieną gyvenimo minutę – tikslas yra padaryti kasdienybę lengvesnę.
Kartą per savaitę skirkite valandą „gyvenimo administravimui“
Ypač naudinga gudrybė tiems, kurių gyvenime daug veiklos, tačiau organizuotumas nėra stipriausia pusė, – kartą per savaitę skirti valandą visiems nuobodiems administraciniams reikalams.
Per šį laiką galima registruotis pas specialistus, pildyti dokumentus, atsakyti į užsilikusius laiškus, užsisakyti pasibaigusias prekes, sutvarkyti su vaikų mokykla ar būreliais susijusius reikalus ir atlikti kitus smulkius darbus.
Svarbiausia – sugrupuoti juos į vieną laiką, užuot leidus jiems mintyse persekioti visą savaitę.
Per skirtą valandą padarykite tiek, kiek spėjate, o likusius darbus perkelkite į kitą savaitę. Taip nuobodžioms gyvenimo smulkmenoms skiriama viena diena, o likusias šešias apie jas galima beveik negalvoti.
Pirmiausia pasakykite „taip“, o paskui sugalvokite, kaip tai padaryti
Dar viena gyvenimo gudrybė – nelaukti, kol jausitės visiškai pasiruošę.
Žmonės neretai atsisako naujų galimybių vien todėl, kad dar nemoka visko, ko, jų manymu, reikėtų. Tačiau daugybė įgūdžių įgyjami būtent tada, kai atsiranda reali priežastis juos išmokti.
Pavyzdžiui, galima sutikti imtis projekto, kuriam dar trūksta tam tikrų įgūdžių, o tada greitai juos įgyti. Kartais būtent toks sprendimas gali pakeisti net karjeros kryptį.
Žinoma, ši taisyklė galioja tik tinkamose situacijose. Ji visiškai netinka ten, kur kalbama apie saugumą, mediciną ar darbą, kuriam būtina speciali kvalifikacija.
Tačiau kasdienybėje – mokantis naudotis nauja programa, vadovaujant projektui, einant į pasimatymą, pradedant lankyti naujus užsiėmimus, keliaujant į nepažįstamą vietą ar išbandant naują pomėgį – verta leisti sau mokytis proceso metu, užuot laukus akimirkos, kai pagaliau jausitės šimtu procentų pasiruošę.
Neleiskite praeities patirčiai nulemti dabarties
Suaugus verta pastebėti, kaip dažnai į dabartines situacijas reaguojame remdamiesi ne tuo, kas vyksta dabar, o ankstesne patirtimi.
Mūsų smegenys nuolat prognozuoja, saugo mus nuo galimų grėsmių ir atkartoja senus prisiminimus. Ypač dažnai tai nutinka santykiuose su kitais žmonėmis.
Viena iš galimų gudrybių – mintyse „ištrinti istoriją“. Tarkime, tenka eiti į susitikimą, kuriame bus žmonių, su kuriais anksčiau bendravimas nebuvo malonus. Įprastai į tokią situaciją ateitumėte jau pasiruošę gintis. Tačiau galima sąmoningai pabandyti trumpam pamiršti viską, ką apie tuos žmones manote žinantys.
Kartais pasikeičia ne tik jūsų pačių savijauta. Kai tampate atviresni ir mažiau įsitempę, atsipalaiduoja ir aplinkiniai, todėl pats bendravimas gali būti visai kitoks.
Tą patį principą galima taikyti net nuobodžioms kasdienėms rutinoms. Kai į pažįstamus dalykus mėginame pažvelgti tarsi pirmą kartą, jie gali atrodyti lengvesni ir įdomesni.
Kartais leiskite sau vėl būti vaikais
Suaugti nereiškia atsisakyti žaismingumo. Suaugusio žmogaus gyvenimą dažnai užpildo atsakomybės, lūkesčiai ir nuolatinis galvojimas, o vaikai į pasaulį žvelgia su smalsumu, spontaniškumu ir džiaugsmu.
Todėl kartais verta sąmoningai išlipti iš rimto suaugusiojo vaidmens. Žaisdami stalo žaidimus, sportuodami ar leisdami laiką su vaikais leiskite sau kvailioti, garsiai juoktis, būti žaismingiems ar net šiek tiek juokingiems.
Tokios akimirkos padeda trumpam nusimesti suaugusiojo gyvenimo spaudimą ir sugrįžti į dabartį. Kartais vos kelios minutės nuoširdaus žaidimo ir spontaniškumo gali pakeisti visos dienos savijautą.
