1. Svarbesnis tas, kuris šalia, o ne tas, kuris skambina
Klasikinė etiketo taisyklė sako: svarbiausias žmogus yra tas, su kuriuo kalbatės čia ir dabar. Jei susitikus draugą, kolegą ar klientą telefonas vis tiek guli šalia ant stalo, tai signalizuoja, kad bet kurią akimirką esate pasiruošę pokalbį nutraukti dėl kažko „svarbesnio“. Telefonas tampa tarsi trečiuoju pokalbio dalyviu – net ir tylėdamas jis primena apie savo buvimą. Geriausias sprendimas – telefoną padėti į rankinę ar kišenę. Jei skambutis vis dėlto pasigirsta, trumpai praneškite, kad šiuo metu užsiėmę, ir pažadėkite perskambinti.
Naršymas telefone ar žinučių rašymas bendraujant su žmonėmis – taip pat nepagarbos ženklas. Tai rodo, kad kito žmogaus laikas jums nėra toks svarbus, kaip jūsų pačių ekranas.
2. Netrukdykite kitiems
Svarbių susitikimų, renginių, spektaklių, koncertų ar net seminarų metu telefoną derėtų išjungti arba bent jau nutildyti garsą. Tai būtina padaryti ir bažnyčioje, šarvojimo salėse, kapinėse, ligoninėse, poliklinikose ar iškilminguose priėmimuose. Jei dėl kokių nors svarbių priežasčių telefono išjungti negalite ar tiesiog pamiršote tai padaryti, tokiose vietose jam suskambus reikėtų atmesti skambutį arba jo nepakelti. Praleidus skambutį arba jį atmetus, būtinai reikėtų perskambinti pašnekovui.
3. Venkite kalbėti uždarose patalpose, kur yra daugiau žmonių
Viešose vietose, kur šalia yra kitų žmonių – lifte, autobuse, laukiamajame ar kavinėje – pokalbiai telefonu turėtų būti trumpi ir tylūs. Jei skambutis svarbus, geriau atsiprašyti aplinkinių ir išeiti į koridorių ar lauką. Kiti žmonės neprivalo klausytis to, ko galbūt girdėti visai nenori. Ir visai nesvarbu, kad nekalbat nieko intymaus – net ir priminimai apie šaldytuve stovintį barščių puodą ar pasakojimas, kaip praleidote dieną, blaško kitų dėmesį.
4. Venkite asmeninių skambučių darbe, o darbinių – ne darbo metu.
Asmeniniai pokalbiai darbo metu atrodo neprofesionaliai. Daugumą jų tikrai galima atidėti vakarui – nevertėtų gaišti darbo laiko ir trukdyti kolegų, norint sužinoti, kaip vaikui sekėsi mokykloje ar kokios dovanos gimtadienio proga norėtų draugė. Ir jau visiškai nemandagu šalia esančiųjų atžvilgiu įsileisti į ginčus su artimaisiais – pakeltas tonas sukelia stresą visiems, net jei tekstas yra skirtas ne jiems. Kas kita – darbo pokalbiai. Jie leistini net ir sėdint bendrame kabinete ir atsiprašinėti ar jaustis kaltam dėl to, kad trukdote kolegoms, nebūtina.
Darbo reikalais reikėtų skambinti tik darbo metu. Skambinti iki 8 valandų ryto arba po 21 valandos vakaro (vasarą – po 22 val.) derėtų tik itin skubiais ir svarbiais atvejais. Skambinant anksti ryte ar vėlai vakare, reikėtų atsiprašyti, paklausti ar nesutrukdėte. Rekomenduojama net ir asmeniniais reikalais neskambinti sekmadienį.
5. Visada paklauskite, ar pašnekovas gali kalbėti
Tai, kad žmogus atsiliepė, dar nereiškia, kad jis turi laiko ilgam pokalbiui. Todėl pirmiausia pasisveikinkite, prisistatykite ir paklauskite, ar žmogus gali kalbėti. Be to, verta prisiminti, kad tas pats telefonas dažnai naudojamas tiek darbo, tiek asmeniniams reikalams – todėl pernelyg familiarus tonas gali atrodyti netinkamas.
6. Skambinkite – tai vis dar mandagiau nei rašyti SMS
Virtualus bendravimas palengvina gyvenimą, bet ne visada jį pagerina. Trumpųjų žinučių patogumas dažnai vilioja, tačiau skambutis išlieka mandagesnis būdas bendrauti, ypač kai reikia aptarti svarbius reikalus ar parodyti pagarbą. Žinutės tinka tik tam tikrais atvejais – kai žmogus neatsiliepia po kelių skambučių, kai reikia trumpai pranešti svarbią informaciją netinkamu metu, arba kai norime informuoti, kad vėluojame.
Rašant žinutę svarbu išlaikyti etiketo taisykles: pasisveikinti, prisistatyti, aiškiai ir mandagiai išdėstyti mintį. Tinkamai parašyti žinutę neretai užtrunka ilgiau nei trumpas pokalbis, tačiau ji vis tiek turėtų išlikti pagarbi.
7. Gerbkite teisę neatsiliepti
Mobilusis tapo tokia svarbia mūsų gyvenimo dalimi, kad atrodo kone suaugęs su kūnu, tad sutrinkame, jei paskambinus kam nors, pašnekovas neatsiliepia. Atsiliepti skubame visur ir visada. Net iškilmingiausią mišių akimirką tenka išgirsti ne tik skambučio garsą, bet ir šnabždesį: „Mes bažnyčioje. Taip, atvažiavom su Jonu. Ne, ne, autobusu... Nežinau, gal po kokių 15 minučių? Atrodo jau eina į pabaigą...“
Galimybė būti visuomet pasiekiamam lyg ir sukuria saugumo iliuziją, bet neretai ši lazda smogia kitu galu – užtenka žmogui nepakelti ragelio porą valandų, ir mūsų vaizduotė jau ima piešti siaubo scenarijus apie infarkto ištiktus tėvus ar pagrobtus vaikus.
Priekaištauti žmogui, kad jis nepakėlė ragelio arba atmetė skambutį, yra nemandagu. Atsiliepti privalu tik tuo atveju, jei dėl skambučio iš anksto susitarta arba tai priklauso pagal pareigas. Beje, kai kai kuriais atvejais atsiliepti yra netgi nemandagiau nei nekelti ragelio. Visuomet turime įvertinti aplinką, kurioje esame, ypač – atsakydami į dalykinius skambučius. Jei aplink barška puodai, verkia vaikai, loja šunys ar pypsi kasos aparatai, jei kur nors bėgate ar valgote, geriau skambutį praleisti ir perskambinti vos pasitaikius progai.
Jei pašnekovas neatsiliepė, negalima jam skambinti be paliovos. Palaukite bent pusvalandį. Skambutį kartokite ne daugiau kaip tris kartus. Jei pašnekovas ragelio nekelia, veikiausiai nenori su jumis kalbėti. Jei norės, perskambins pats. Žinoma, šios taisyklės labiau galioja darbiniams nei asmeniniams pokalbiams.
