Tradiciniai moters vaidmens ir grožio lūkesčiai, nors ir transformavęsi, vis dar gajūs. „Nors Vakarų visuomenėje vyrauja šiuolaikinis požiūris, kuris siekia neišskirti tik vyrams ar tik moterims būdingų vaidmenų, tačiau dar dažnai moteriškumas siejamas su tokiomis tradicinio vaidmens normomis, kaip siekis būti lieknai bei daug dėmesio skirti išvaizdai, puoselėti namus, rūpintis vaikais, būti mielai ir švelniai“, – teigia Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos skyriaus medicinos psichologė Giedrė Gutauskienė.
Kai vaidmuo užgožia savastį
Pasak psichologės, ar moteris tapatinasi su šiais vaidmenimis, priklauso tiek nuo visuomenės spaudimo, tiek nuo psichologinių moters savybių. Įtampa kyla tada, kai patiriamas visuomenės spaudimas prisitaikyti prie lūkesčių, kurie nesutampa su autentiškuoju „aš“.
„Dažnu atveju iš moters tikimasi, kad ji tobulai atliks visus jai priskiriamus vaidmenis, pavyzdžiui, bus gera mama, itin sėkminga profesinėje srityje bei skirs daug dėmesio savo išvaizdai“, – gajausius stereotipinius vaidmenis vardija G. Gutauskienė ir akcentuoja, kad pastaruoju metu moteriškumo standartai ypač dažnai siejami su išvaizdos puoselėjimu.
Specialistės teigimu, jei jaunos moterys viduje jaučiasi priešingai, tačiau yra priverstos elgtis „tradiciškai“ bei savo tikruosius poreikius bei jausmus užslopina, kyla nerimas ir jausmas, kad gyveni ne savo gyvenimą.
Kas kursto nepasitenkinimą savimi
Nepasitenkinimo savimi šaltiniu gali tapti ir socialiniai tinklai. „Socialiniuose tinkluose propaguojami nerealistiški grožio standartai skatina žmones lygintis su idealais, o tai dažnai sukelia nepasitenkinimą savo išvaizda“, – sako psichologė.
Demonstruojami nerealistiški standartai gali sukurti iliuziją, kad tas „idealus“ pasaulis yra normalus, o šių standartų neatitinkant mažėja savivertė. „Nuolatinis lyginimasis su kitais didina nerimą bei veda į depresiją. Tai skatina perfekcionizmą (turiu būti „graži, sėkminga, verta“)“, – pastebi G. Gutauskienė.
Kita vertus, socialiniuose tinkluose galima rasti daug įkvepiančių istorijų bei palaikymo grupių, kas yra labai naudinga.
Spaudimą būti „tobulai“ gali sustiprinti ir partnerio lūkesčiai. Artimi santykiai, pasak psichologės, gali suteikti emocinį palaikymą arba, priešingai, kelti įtampą.
„Nuolatinis siekis atitikti partnerio lūkesčius ir ypač patiriamos nesėkmės gali sukelti kaltės, gėdos bei kitus neigiamus jausmus. Jei šie jausmai neišsakomi ir slopinami, nepasitenkinimas savimi ir neigiami išgyvenimai dar padidėja“, – teigia specialistė.
Ji pastebi, kad jei moteris su partneriu gali atvirai kalbėtis, o jo lūkesčiai yra lankstūs, realistiški ir palaikantys, tai moteriai suteikia ramybę bei saugumą. Jei partnerių lūkesčiai labai skiriasi, tačiau galimas atviras dialogas, santykyje kylančią įtampą galima suvaldyti.
„Tobulas“ kūnas sveikatos sąskaitą
G. Gutauskienė primena, kad grožio idealai yra viena stipriausiai pasireiškiančių tradicinių moteriškumo normų, jie siejami su lieknumu, švelnia oda, tam tikrai bruožais ir proporcijomis. „Dažnai formuojami idealai nėra visai realistiniai, tačiau jeigu moteriai labai svarbu atitikti šiuos idealus bei siekiama nuolat „atrodyti tobulai“, gali kilti įtampa bei neigiami išgyvenimai. Tai gali veikti moterų savivertę bei emocinę gerovę“, – sako ji.
Tokiu atveju moteris itin stipriai reaguoja į viską, kas susiję su išvaizda. „Pavyzdžiui, neigiami komentarai, patyčios ar net geranoriška, bet kritiška aplinkinių nuomonė (šeimos, draugų ar pažįstamų) gali sukelti neigiamų jausmų dėl išvaizdos, iškreipti savojo kūno vaizdo suvokimą“, – aiškina specialistė.
Ji pabrėžia, kad būnant aplinkoje, kur itin daug dėmesio skiriama išvaizdai ar kūno proporcijoms, formuojasi nepasitenkinimas savo kūnu. Tai siejasi su liūdesio, kančios, nusivylimo jausmais bei perdėtu rūpinimusi kūnu.
G. Gutauskienė pastebi, kad tradiciniai moteriškumo lūkesčiai gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti fizinę sveikatą.
„Pavyzdžiui, jeigu moterims labai svarbu demonstruoti moteriškumą per išvaizdą ar kūną, gali būti renkamasi organizmą sekinančios dietos, destruktyvus elgesys, per daug fizinės veiklos, o tai veda prie įvairių fizinės sveikatos problemų“, – aiškina specialistė.
Tačiau ji pastebi, kad mokslinėje literatūroje randama kai kurių mokslininkų svarstymų apie tai, kad pritarimas moteriškumo normoms gali būti siejamas su ilgesne moterų gyvenimo trukme nei vyrų, nes tam tikri socialiniai vaidmenys lemia tai, kad moterys dažniau tikrinasi sveikatą bei ieško ir priima pagalbą (tuo tarpu vyrams dažnai sunku pripažinti, kad reikalinga pagalba, jie nepasako, kaip jaučiasi, nesitikrina sveikatos, todėl vyrų mirtingumas didesnis).
Taigi sąmoningas, apsvarstytas pasirinkimas, pasak psichologės, gali veikti palankiai: „Pavyzdžiui, rinktis ne alinančią dietą, bet sveikatai palankų elgesį – subalansuotą mitybą, kai vartojama daugiau vaisių ir daržovių, aktyvias veiklas, sportuoti, kokybiškai ilsėtis bei rūpintis savimi, atsisakyti alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo.“
Grožio dieta: kai valgymas tampa kova
Vis dėlto G. Gutauskienė primena, kad perdėtas siekis atitikti visuomenės grožio standartus yra vienas iš pagrindinių nervinės anoreksijos ir bulimijos rizikos veiksnių. Nepasitenkinimas kūno vaizdu reiškia neigiamą savo kūno vertinimą, kuris dažniausiai kyla iš suvokiamo neatitikimo tarp realaus kūno ir asmeninių ar visuomenės keliamų idealų.
„Vyrauja liekno, tam tikrų proporcijų kūno kultas, o tai skatina nuolat ką nors „redaguoti“. Šis spaudimas lemia tai, kad kylanti įtampa malšinama persivalgymo epizodais arba imama nuolat kontroliuoti maistą, perdėtai sportuoti. Mažėja savęs vertinimas, didėja įtampa, o kai neatitinkama nerealių standartų, kyla kaltės ir gėdos jausmas“, – sako psichologė.
Nors sveika mityba yra vienas iš pagrindinių geros sveikatos šaltinių, tačiau, kaip teigia G. Gutauskienė, vis dažniau kalbama apie tai, kad per didelis dėmesys tam ir susirūpinimas gali būti susiję su ortoreksija, kai žmogus didžiąją laiko dalį praleidžia planuodamas savo mitybos racioną, nuolat apie tai galvoja ir nerimauja.
„Tai obsesinės mintys, kurios gali labai paveikti žmogaus psichologinę gerovę ir sveikatą, kenkia jo gyvenimo kokybei“, – aiškina specialistė.
Autentiškumas prieš stereotipus
„Visi tie standartai, susiję su „turiu būti graži“, „turiu viską suspėti“, „būti gera mama“ kyla iš socialinių lūkesčių ir stereotipų, todėl visų pirma labai svarbu atsakyti sau „kiek man tai asmeniškai yra svarbu ir kokie yra mano pačios lūkesčiai?“, „ar tai iš tiesų svarbu man ir ką man reiškia juos atitikti?“ – pabrėžia psichologė.
Ji akcentuoja, kad savo ribų apsibrėžimas, kylančių jausmų atpažinimas bei kritiškas požiūris gali padėti suprasti, kad šie standartai nėra visiškai absoliuti tiesa. Tai tik socialiniai konstruktai.
„Sveikas gyvenimo būdas tai pilnavertis rūpinimasis savimi, tai ne tik požiūris, tai gyvenimo filosofija, kurios pagrindinis principas tausoti save, o ne kenkti sau“, – sako G. Gutauskienė.
Pasak specialistės, svarbu savivertės stiprinimas, savęs palaikymas ir priėmimas, atsipalaidavimo technikų mokymasis ir praktikavimas, bendras rūpinimasis savo gerove, kokybiškas laikas sau. Svarbu susikurti savo santykį su tomis normomis, o ne priimti jas.
Tačiau jei su įtampa tvarkytis tampa per sunku, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu.
Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje. Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.
