Be atsako

Kai asmuo, kurį tiesiog dieviname, nejaučia to paties ar net yra akivaizdžiai abejingas, širdį pradeda draskyti jos – vienpusės meilės kančios.

Meilė be atsako turi įvairių pavidalų – nuo elementariausio „ne“, kai žmogus akivaizdžiai parodo, kad romantinių santykių nebus, iki sunkiau atpažįstamų situacijų, kai santykiuose tarsi dalyvauja, bet ketinimai ir jausmai neaiškūs.

Meilė be atsako poroje dažnai nutinka pagal tipinį gyvenimišką scenarijų, kuriuo neretai pasinaudoja rašytojai ir režisieriai: iš pradžių lyg ir atsakęs į karštus jausmus „mylimasis“ ima tolti ir palieka vieną puselę, kuri pasiryžusi laukti, kiek reikės…

Tiek filmuose, tiek gyvenime aplinkiniai protina pamiršti tokius santykius, tačiau nepaisant nuojautos apie karčią tiesą, teberusena tikėjimas, kad meilė dar gali išsipildyti.

Kodėl kai kurie žmonės sunkiau išgyvena atstūmimą arba yra pasiryžę laukti mylimojo net tuomet, kai visiems akivaizdu, jog ši istorija pasmerkta?

Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas teigia, kad tai, kaip reaguojame į atstūmimą, meilę be atsako, kiek laikomės įsikabinę į šiuos santykius, lemia mūsų asmenybės bruožai, kurie susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje. Tad nenuostabu, kad norint įveikti meilės be atsako krizę turime pradėti ne nuo antrosios pusės vilionių, o nuo darbo su savimi.

Meilės išbandymai

„Žodis meilė turi plačią reikšmę, – pasakoja seksologas-psichoterapeutas V.Žukas. – Kalbėdami apie jausmus be atsako, neapsieisime be trumpo rakurso apie tai, kas yra toji meilė apskritai. Psichologai, psichoterapeutai ją skirsto į keturias fazes.“

„Pirmoji meilės fazė – įsimylėjimas. Kaip žinoma, nuo seno egzistuoja pasakymas, kad meilė – tarsi liga. Tai aktualu kalbant būtent apie šį etapą. JAV įsimylėjimas netgi oficialiai priskiriamas prie ligų, yra jų sąrašuose ir turi savo ligos kodą.“

Tačiau įsimylėjimas negarantuoja, kad santykiai turi ateitį. Po svaiginančios pradžios santykių laukia rimti išbandymai. V.Žukas atkreipia dėmesį, kad norint meilės istorijos su laiminga pabaiga, pasibaigus įsimylėjimui teks pereiti per dar dvi gan sunkias santykių fazes – prisirišimą su paslėptais konfliktais ir prisirišimą su išreikštais konfliktais.

Tik sėkmingai įveikusi minėtus etapus pora gali pasiekti paskutiniąją – ketvirtąją – brandžios meilės fazę.

„Kasdieniškai apibūdinant, brandi meilė yra tada, kai mums su partneriu yra gerai, kai man nieko iš jo nereikia, aš gerai jaučiuosi tiesiog būdamas šalia“, – apibūdina pašnekovas.

O po kiek metų poroje galima džiaugtis brandžia meile? V.Žukas teigia, kad iki jos gali tekti laukti ir penkiolika dvidešimt metų. Nors gali būti ir taip, kad jos nepatirsite niekada – tai priklauso nuo to, kiek brandžios abi porą sudarančios asmenybės.

Įstrigę pirmoje fazėje

Kuriame etape verda meilės be atsako kančios? „Vienpusė meilė ir jos kančios daugiausiai būdingos pačiai pirmajai – įsimylėjimo – fazei“, – paaiškina V.Žukas. Pirmajame etape, kai vienas žmogus įsimyli kitą, ne visada į karštus jausmus atsakoma tuo pačiu. Tuomet tenka susitaikyti, kad jausmas vienpusis. O net jei ir atsakoma – neaišku, kiek ilgai tas jausmas abipusis bus, ar abu partneriai norės tęsti santykius toliau.

Įsimylėjėlis užplūdus pirminiam svaiguliui patenka į gana pavojingą būseną, kurioje yra nekritiškas savo meilės objektui. „Įsimylėjimo fazė primena gripą – kyla temperatūra, rausta veidas, skiriasi daug dopamino, nėra kritikos.

Būtent tai skiriamasis pirmosios santykių fazės – įsimylėjimo – bruožas: aš esu nekritiškas, gyvenu su rožiniais akiniais“, – pažymi seksologas-psichoterapeutas.

Jis pamini, kad įsimylėjimo sukeliami jausmai dažnai lyginami su narkotiniu apsvaigimu. „Ir tai yra teisingas palyginimas, nes įsimylėjimo metu veikia daug mediatorių: seratoninas, dopaminas, daug endorfinų... Visos šiuolaikinės meilės teorijos grindžiamos smegenų biochemija“, – kalba V.Žukas.

Jis teigia, kad būtent dėl šio fiziologijos nulemto emocinio kokteilio ir partnerio idealizavimo jį praradus tampa sunku – gali lydėti kone katastrofos jausmas.

Išgyventi nelaimingą meilę

Kaip išgyventi atstūmimą ir vienpusę meilę, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas? Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas pabrėžia, kad tam daug reikšmės turi asmenybės nuostatos, savivertė: „Vėlgi, tai ateina iš vaikystės. Kalbant apie moteris, padėtį palengvina, jei jos nuo mažumės žino, jog yra vertingos ir gali išgyventi be vyro. Jei asmuo turi pakankamai savigarbos ir orumo, kur kas sklandžiau sekasi ištverti meilę be atsako net ir svaiginančioje įsimylėjimo fazėje.“

Jis pabrėžia, kad įveikiant šią gyvenimo krizę svarbu turėti vertybinį pamatą, atskirti save nuo kito žmogaus, suvokiant, kad be jo galimas visavertis gyvenimas, kad ne jo buvimas ar nebuvimas nulemia gyvenimo kokybę.

Nukentėjusiems nuo nelaimingos meilės V.Žukas pataria nebijoti kreiptis pagalbos, kad lengviau išgyventų šį sunkų gyvenimo etapą. „Tai gali būti prisijungimas prie savipagalbos grupių, psichoterapija, sublimacija, meilės energiją panaudojant kitur – kūryboje, visuomenei naudingoje veikloje“, – kelius, kaip sau padėti, siūlo specialistas.

Kalbėtis, suvokti jausmų priežastis ir pasekmes, grąžinti psichiką į vėžes svarbu ne tik išlaikant psichinę pusiausvyrą, bet ir dėl asmenybės augimo, gebėjimo kurti stabilius santykius, ištverti meilės sunkumus ateityje, jei jų pasitaikytų.

Gali prasidėti depresija

V.Žukas teigia, kad tikrai ne visi kreipiasi pagalbos ir ne visiems jos reikia – dalis žmonių su šiais sunkiais jausmais susitvarko patys. Visgi nereikia galvoti, kad jei draugas šį etapą išgyveno pats, turiu tai padaryti ir aš. Kartais meilė be atsako gali tęstis kone visą gyvenimą. „Jei aš neurotiškas, pažeistas, man bus sunkiau. Scenarijus aiškus – saugumo, vertybinio pamato nebuvimas lemia užsitęsusią vienpusę meilę, kuri galiausiai gali baigtis net ir depresija“, – iki ko gali nueiti meilė be atsako, pasakoja pašnekovas.

Anot jo, ypač sudėtinga, jei nelaiminga meilė ištinka pakartotinai – dėl to gali kilti intymaus santykio baimė, nusivylimas priešinga lytimi. „Jei mane palieka trečias vyras, kokių minčių gali kilti? Pradedant, kad visa jų giminė nieko verta, baigiant, kad gal aš pats nevertingas“, – sako pašnekovas.

Jis įspėja, kad ne išeitis susirasti kitą partnerį, kurio nemylime, bet norime užpildyti tuštumą – tai tik pagilins krizę.

Psichoterapeutas-seksologas V.Žukas primena, kad vienpusės meilės išgyvenimus reikia vertinti rimtai – apie tai byloja ir dėl to kylančios savižudybės. „Pirmiausiai seka depresinė būsena, o paskui gali atsirasti ir mintys pakelti prieš save ranką. Tačiau vėlgi, tai nutinka pažeistoms asmenybėms. Harmoninga asmenybė su šiais iššūkiais susitvarko“, – priduria pašnekovas.