„Pasakyk, apie ką svajoji, ir iš karto galime pamatyti, ko žmogui trūksta, ko jis trokšta, kur linksta jo širdis“, – sako psichologė Sonata Vizgaudienė. Anot jos, svajonės yra tarsi emocinis vaikų pasaulio žemėlapis, padedantis atskleisti tiek individualius poreikius, tiek bendrą vaikystės patirtį.
Vaikų svajonės ypač atvirai atsiskleidžia ankstyvame amžiuje – mažieji iki šešerių metų dažnai įsivaizduoja kalbančius gyvūnus, stebuklingas galias, pasakų personažus.
„Tai natūralu – šiame amžiuje tikrovė dar glaudžiai susipynusi su fantazijomis. Vaikas pradeda svajoti tada, kai ima suvokti save kaip atskirą asmenybę, maždaug 3-4 metų. Svajonės padeda ne tik išreikšti troškimus, bet ir pažinti pasaulį. Jos – natūralus emocijų apdorojimo būdas“, – komentuoja psichologė.
Pusantro tūkstančių vaikų svajonių
Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Meteoras“ kartu su Karoliniškių seniūnijos ugdymo įstaigomis pasiekė įspūdingą vaikų svajonių rekordą – surinkta net 1553 vaikų ir paauglių nuo 5 iki 18 metų svajonės. Jos buvo užrašytos ir nupieštos, atskleidžiant visą vaikystės fantazijų spektrą – nuo supergalių troškimo iki svajonių apie taiką pasaulyje. Šią iniciatyvą oficialiai į nacionalinių rekordų sąrašą įtraukė „Rekordų akademija“.
„Pastebėjome, kad mažesni vaikai daugiausia svajoja turėti supergalias – tai atspindi norą būti matomais, stipresniais nei yra. Dažnos ir svajonės apie augintinius – tai labai aiškus artumo, švelnumo ir rūpesčio poreikis“, – sako klubo direktorė Audronė Kielė.
Pasak jos, vyresnių vaikų svajonės dažniau susijusios su kelionėmis, profesijomis ar prasmingais darbais. Jie nori tapti gydytojais, mokslininkais, kurie išrastų vaistus nuo ligų, arba verslininkais, kurie kurtų savo sėkmės istoriją.
„Nustebino, kad palyginti nedaug svajonių buvo apie materialius dalykus – žaislus, telefonus, pinigus. Buvo labai jautrių svajonių: apie taiką pasaulyje, artimųjų sveikatą, net tokių, kur vaikas svajoja, kad mama jį labiau mylėtų. Tai labai aiškiai parodo, kad vaikų svajonės dažnai kalba apie emocinius poreikius, apie tai, ko gyvenime trūksta“, – teigia A. Kielė.
Svajonės keičiasi augant
Vaikų svajonės kinta su amžiumi. Pradinių klasių mokiniai ima galvoti apie tai, kuo norėtų būti užaugę – įsivaizduoja, kokią profesiją pasirinks. Paauglių svajonės tampa dar brandesnės: jose atsiranda daugiau dėmesio romantiškiems santykiams, asmeniniam gyvenimui, kelionėms, savęs paieškai.
„Vaikai per svajones ir žaidimus žengia pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą. Jų troškimai formuoja tikslus, o tikėjimas, kad svajonės gali išsipildyti, suteikia viltį bei išmoko siekti tikslų“, – pastebi S. Vizgaudienė.
Anot jos, net ir technologijų pasaulyje vaikai nelieka abejingi prigimtinėmis svajonėms, kurios buvo aktualios ir prieš kelis dešimtmečius gyvenusiems vaikams – daugelis jų fantazuoja apie stebuklus, o ne apie naujausius telefonus.
„Vaikai perdėtai nebesureikšmina kompiuterinių žaidimų ar technikos – dauguma jų tą realybę jau turi, todėl tai nebėra išskirtinis noras. Tuo metu svajonė apie gyvūną simbolizuoja norą turėti kažką labai artimo, kam būsi reikalingas, kas tave besąlygiškai mylės. Net labiausiai mylintys tėvai ne visada tai geba užtikrinti. Svajonės apie kelionės byloja smalsumą ir nuotykių poreikį“, – komentuoja psichologė.
Kodėl apie svajones reikia kalbėti garsiai?
S. Vizgaudienės teigimu, egzistuoja gajus mitas, kad apie svajones nereikia kalbėti garsiai, nes jos neišsipildys. Tačiau tikėjimas, kad svajonė gali tapti realybe, yra būtinas.
„Jei netikėtume, neprisileistume tų minčių, negaištume laiko apie jas galvodami. Išsakyta ar užrašyta svajonė įgauna realesnį pagrindą išsipildyti – tai yra mistiškas, bet labai žmogiškas ryšys su savo norais“, – sako ji.
Psichologė ragina tėvus ir pedagogus padėti vaikams puoselėti ir reflektuoti savo troškimus – kalbėtis, piešti, kurti.
„Klausimai apie tai, apie ką svajoja vaikas, gali tapti vertingu įrankiu užmegzti ryšį. Su mažais vaikais tinka žaidimai – galima suorganizuoti „svajonių valandėlę“, svajonių konkursą žaislams ar net paprašyti vaikų užrašyti savo troškimus ant lapelių ir paleisti į orą kartu su balionais per šventes. Tokios veiklos padeda vaikams įsižeminti ir suteikia erdvės augimui“, – užbaigia ji.
