Pandemijos randų alkoholis neužgydys

Pandemija mūsų psichikos sveikatai paliko krūvą randų ir randelių. Dalis jų jau suvokti ar bent tiriami, o dalis – kol kas nepastebėti, neaptarti. Ar pandemija pakenkė, paūmino alkoholio priklausomybėmis sergančiųjų problemas? Ar pagausėjo stresą taurelėmis malšinančiųjų gretos?

Pacientų daugėja


Apie besikeičiančius pacientų srautus, pastarųjų metų tendencijas stacionare pasakoja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė, Ūmių alkoholinių psichozių skyriaus vedėja Violeta Tekič.


„Per pandemiją buvo sudėtinga. Dėl visų aplinkybių, kaip izoliacija ir kitos griežtos sąlygos, didelio antplūdžio nebuvo. Žmonės irgi bijojo kontaktų, tad pacientų gal net ir mažiau buvo. Bet pastaruoju metu jų tikrai yra nemažai, o pacientų būklė yra tikrai sudėtinga“, – sakė V.Tekič


Kada tai jau priklausomybė?


Paklausta, kokie yra pirmieji, o kokie jau paskutiniai ženklai, jog nesaikingas alkoholio vartojamas asmeniui ar jo aplinkai kelią rimtų rizikų, t.y. jis gali pakenkti sau arba kitiems, gydytoja psichiatrė V.Tekič sakė: „Suprantu, šis klausimas apie tai, kada jau galima pastabėti, jog jau išsivysčiusi priklausomybė ir žmogus nebegali kontroliuoti? Tada, kada atsiranda abstinencijos požymiai. Jei žmogus išgeria ir pradeda vartoti kiekvieną dieną. Ir kuo toliau reikia vis didesnių kiekių bei jaučia nenumaldomą potraukį ar trūksta alkoholio, kad pagerėtų sveikata arba nuotaika, norint įgauti drąsos. Jeigu jau atsiranda abstinencijos požymiai, tai ir yra priklausomybė.“


Kaip greitai žmogus gali tapti priklausomas? „Įvairiai, kiekvienam skirtingai. Moterims pagal statistiką priklausomybė formuojasi žymiai greičiau. Bet nėra taip, jog žmogus, pavyzdžiui, mėnesį gėrė ir jau tapo priklausomas“, – sakė pašnekovė.


Pokalbio pabaigoje pasiteirauju, kokios nesaikingo alkoholio vartojamo pasekmės bei kuri jų pavojingiausia?


„Iš esmės jos visos pavojingos, bet vartojant alkoholį abstinencijoje gali ištikti įvairios būklės: insultai, širdies kraujagyslių ligos, padidėti kraujospūdis, atsirasti virškinamojo trakto sutrikimų. O sunkiausia būklė – alkoholinis delyras, tai yra psichozė. Tai – itin sudėtinga būklė, ji yra sunkiausia iš visų priklausomybių ir abstinencijų“, – pasakojo gydytoja.


Ką byloja statistika?


Nors ir juokaujama, kad statistika yra viena melo formų. Vis dėlto, kaskart tyrinėdami kokius nors reiškinius, visuomenės nuomonę, bandome ją surinkti, apdoroti, idant pastebėtume tendencijas, o galbūt net ir atrasti plika akimi nematomus „vaistus“. Apie alkoholio vartojimo tendencijas kalbiname Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoją, laikinai einančią direktoriaus pareigas Gražiną Belian.


- Ar pastebėjote alkoholio vartojimo pokyčius prieš pandemiją ir po jos?


- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tiek 2020 m., tiek 2021 m. alkoholio suvartojimas šalyje šiek tiek didėjo. 2021 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, 2020 m. – 11,4 litro, 2019 m. – 11,1 litro.


Alkoholio vartojimo didėjimui mūsų šalyje įtakos galėjo turėti COVID-19 pandemijos sukelti gyventojų socialinio gyvenimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročių pokyčiai, taip pat dėl pandemijos suprastėjusi gyventojų psichikos sveikata, nes dalis žmonių psichoaktyviąsias medžiagas vartoja siekdami įveikti stresą, pakelti nuotaiką ar kai jaučiasi vieniši. Vis dėlto didelę reikšmę alkoholio vartojimo pokyčiams galėjo turėti ir padidėjęs alkoholio įperkamumas, susijęs su vidutinio darbo užmokesčio didėjimu šalyje (darbo užmokestis didėjo labiau nei kilo alkoholio kainos).


Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdyto Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (55,6 proc.) studentų nurodė, kad 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu jų alkoholio vartojimo įpročiai nepasikeitė, o 34 proc. – kad pasikeitė: 11,6 proc. alkoholio vartojo daugiau ar dažniau, 19,9 proc. vartojo mažiau, rečiau, o 2,4 proc. karantino metu išvis atsisakė alkoholio. Tad 22,3 proc. studentų alkoholio vartojimo įpročiai karantino dėl COVID-19 metu pagerėjo arba jie nustojo vartoti, o 11,6 proc. – pablogėjo. Vis dėlto tarp tų studentų, kurie alkoholį vartojo kasdien, 41,3 proc. jų karantino metu alkoholį vartojo dažniau ar didesniais kiekiais, o 20,6 proc. – rečiau ar mažesniais kiekiais. Tad dvigubai didesnės dalies kasdien alkoholį vartojančių studentų alkoholio vartojimo įpročiai karantino metu pablogėjo nei pagerėjo. Vis dėlto, šiuos rezultatus reikėtų vertinti labiau kaip prielaidą, nes kasdien alkoholį vartojančių studentų imtis buvo labai maža. Vertinant bendrai, pastebimos tendencijos, kad studentų, kurie nereguliariai vartojo atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, cigaretes ar kitus gaminius su nikotinu, narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus), 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu buvo linkę sumažinti šių medžiagų vartojimą ar jų atsisakyti, tačiau tie, kurie vartojo reguliariai, vartojimą karantino metu dar labiau padidino. Šios tendencijos sutampa su 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuoto tyrimo, skirto įvertinti COVID-19 poveikį narkotikų vartojimo įpročiams, rezultatais.


- Kokio alkoholio lengvo ar stipraus vartojimas labiausiai kito nuo pandemijos?


- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2020 m., 2021 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 14,2 proc. daugiau vyno ir fermentuotų gėrimų, taip pat 11,8 proc. daugiau spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), o alaus – 1,3 proc. mažiau nei 2020 m.


- Gal prieš ir po pandemijos įžvelgiate kitų tendencijų ar pokyčių, susijusių su alkoholio vartojimu?


- 2020–2021 m. duomenys dėl COVID-19 pandemijos turėtų būti vertinami atsargiai: dėl planinių paslaugų teikimo ribojimų bei gyventojų sumažėjusio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota mažiau ligų nei prieš pandemiją (t. y. 2019 m.).


Higienos instituto duomenimis, 2021 m. 678 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 80 daugiau negu 2020 m. Palyginti su 2020 m., sumažėjo ligotumas dėl alkoholio toksinio poveikio – 6,5 proc., alkoholinių psichozių – 6,3 proc., o alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 10,6 proc., sergančiųjų alkoholine kepenų liga – 9,1 proc., nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, – 5 proc.


- Gal fiksuota daugiau pažeidimų dėl alkoholio pardavimo laiko ar amžiaus apribojimo įsigyti šiuos gaminius pažeidimo?


- Daugiausia tokio tipo pažeidimų buvo fiksuojama prieš pandemiją ir kiekvienais metais jie buvo vieni iš populiariausių Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų. Per pandemiją, Iš 2020 m. buvo nustatytų šio įstatymo pažeidimų, didžioji dalis, net 41 proc., susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, 17 proc. – su alkoholinių gėrimų pardavimu jaunesniems nei 20 metų asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad amžiaus apribojimų pažeidimų skaičius, palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, 2020 m. buvo sumažėjęs beveik perpus, tačiau 2021 m. padidėjo vėl dvigubai iki 34 proc. Departamentas tai siejo su tuo, kad ūkio subjektai dėl COVID-19 apribojimų paskelbimo nepakankamai atsakingai naudojosi teisės aktuose suteikta teise patikrinti asmens dokumentus, neprašė nusiimti apsauginių kaukių (ką rekomendavo daryti mūsų departamentas), tam kad nustatytų asmens tapatybe. Tačiau buvo pastebėta ir teigiama tendencija, kad 2021 m. pažeidimų, susijusių su pardavimo laiko apribojimais, sumažėjo nuo 41 iki 35 proc., palyginti su 2020 m. Tai rodo, kad Departamento skiriamas dėmesys ir taikomos priemonės šios pažeidimų rūšies prevencijai davė ženklius rezultatus ir pradėtus darbus būtina tęsti. Šiais metais, pasibaigus pandemijai, pardavimo laiko ar mažiaus apribojimo pažeidimų didėjimo nepastebėta.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis