Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių iš 10 valstybių – JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Infliacija lietuviams kelia daugiausia nerimo, bet ką daryti, nežino
Beveik pusei tyrime dalyvavusių europiečių, amerikiečių bei australų kasdienius finansus tvarkyti pavyksta sklandžiai net ir vyraujant aukštai infliacijai, kai Lietuvoje šiam klausimui pritarė vos penktadalis.
„Pasitikėjimo tvarkant kasdienius šeimos finansus lietuvės moterys jaučia šiek tiek daugiau nei vyrai (atitinkamai 24 ir 22 proc.)“, – rašoma pranešime.
Nors asmeninių finansų tvarkymas lietuviams kelia nerimo ir daugelis nežino, kaip su infliacija kovoti, lietuviai nėra linkę pasitikėti ir kitų patarimais: finansų konsultantais ar artimųjų patarimais pasikliauja vos 3 proc. apklaustųjų. Labiausiai kitų finansiniais patarimais linkę pasitikėti britai bei amerikiečiai (11 proc.), italai (10 proc.), australai, prancūzai bei lenkai (9 proc.).
Ne visiems ekonomikos iššūkiai kelia streso ar kitų neigiamų emocijų, kai kurie į šį laikotarpį žiūri kaip į galimybę ir ieško būdų gyventi dar geriau.
„Labiausiai savo finansų žiniomis pasitiki ir jomis pasinaudoti ketina vokiečiai (23 proc.). Galimybių mažiausiai įžvelgia italai (8 proc.), nedaug pozityvesni ir lietuviai (10 proc.). Moterys čia savimi pasitiki gerokai mažiau vyrai – atitinkamai 13 ir 18 proc.“, – pažymima pranešime.
Pinigų temos daugeliui išlieka tabu
Dauguma tyrime dalyvavusių žmonių (86 proc.) sutiko, kad finansinis raštingumas turėtų būti ugdomas nuo vaikystės mokykloje bei gailėjosi, kad tokių žinių negavo ar gavo nepakankamai patys, čia neišsiskyrė ir lietuvių nuomonė.
„Nepaisant to, patiems apie pinigus kalbėti daugeliui vis dar nejauku, kas tai bebūtų – ar prašymas pakelti algą darbe, ar tiesiog klausimas dėl nuolaidos parduotuvėje, ar pažįstamo pasiteiravimas apie mėnesio pajamas, išlaidavimo įpročius, papildomą uždarbį“, – teigiama pranešime.
Pinigų tema išlieka tabu visiems apklaustiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės – nejaukiai jaučiasi bent du trečdaliai.
Mažiausiai tabu pinigų temomis jaučia vokiečiai, kiek atsilieka britai bei ispanai. Lyčių skirtumai taip pat egzistuoja – jei apie pinigus drąsiai kalba bent 35 proc. vyrų, tai moterų skaičius siekia 30 proc.
Finansinis raštingumas ir santykiai
Tyrime dalyvavusių žmonių klausta, kiek sklandžiai tvarkomi finansai lemia darnius santykius šeimoje ar poroje, ypač ekonominių sunkumų kupinais laikais.
„Daugelyje šalių apie pusė apklaustųjų sutiko, kad finansų klausimai yra vieni esminių santykiuose, lietuviai čia buvo nuosaikesni ir pritarė tik trečdalis. Daugiau tam pritarė ir lietuvių moterų (36 proc.) nei vyrų (31 proc.), – apžvelgiama pranešime. – Pragmatiškesni buvo ir jaunesni 18–34 m. lietuviai (pritarė 42 proc.), palyginus su vyresniais – 45–54 m. kategorijoje pritariančių buvo jau tik 30 proc., vyresnių nei 54 m. – 28 proc.“
Maždaug dešimtadalis galvoja, kad santykiuose svarbiausi yra jausmai, daugiausia romantikų – Italijoje (16 proc.), Prancūzijoje (14 proc.), Lenkijoje (13 proc.). Jausmams pirmenybę Lietuvoje teikia 10 proc. apklaustųjų. Daugiau tam pritaria vyrų nei moterų (atitinkamai 14 ir 8 proc.).
„Ryški ir kita tendencija – kuo jaunesni lietuviai, tuo stipresnis pragmatiškas požiūris į santykius: 25–34 m. amžiaus kategorijoje jausmams pirmumą teikia vos 6 proc., o 45–54 m. – jau 13 proc.“, – pažymima pranešime.
Anot „Revolut“ tyrimo, pinigų klausimai šeimoje paaštrėja ekonominių sunkumų laikotarpiais. Su tuo sutiko 15 proc. lietuvių, moterys čia taip pat buvo linkusios labiau pritarti nei vyrai. Vos 3 proc. apklaustų lietuvių manė, kad pinigai išvis nesvarbūs santykiuose, kol poros nesieja bendras turtas, nors daugelis europiečių bent keletu procentų labiau buvo linkę tam pritarti.
