Ar tikrai vyrai geriau orientuojasi erdvėje nei moterys?

Pasirodo, ne viskas yra tiesa, ką apie mus kalba.

Mitas, kad moterys visiškai nesigaudo erdvėje ir gali pasiklysti tarp trijų pušelių yra toks gajus, kad tapo netgi vienos populiarios knygos „Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose“ pavadinimo dalimi. Tik ar tai yra tiesa? O gal mes pačios save nuvertiname, kaskart paklydusios pasakojame tą istoriją tūkstančius kartų ir šaipomės iš savęs, dar labiau gilindamos šiuos stereotipus? Jei pabandytume atsiminti visas paklydimo situacijas, kuriose teko atsidurti, veikiausiai nustebtume supratusios, kad mūsų pažįstami vyrai buvo paklydę ir mus paklaidinę neką rečiau. Tiesa, jie apie tai nesigiria, o kaltę dažniausiai suverčia „grybaujančiam“ GPS, netikslioms kelio nuorodoms ar dėmesį nuo kelio atitraukusiems jūsų plepalams.


Puikiai atsimenu neseną įvykį, kai Pernu mieste mudu su vyru ir draugų pora bandėme rasti tiesiausią kelią namo. Vyrai kaip susitarę tvirtino, kad jūra liko dešinėje, tad mes turime žygiuoti į priešingą pusę. Tuo tarpu mudvi su drauge, tiesa, gerokai abejodamos savimi, siūlėme sukti judėjimo trajektoriją maždaug 45 laipsnių kampu, nes mums kažkodėl atrodė, kad jūra liko už nugaros. Vyrai visą kelią šaipėsi, primindami mūsų ankstesnius paklydimus, bet kai po poros šimtų metrų paaiškėjo, kad buvome teisios, jie staiga nukreipė pokalbį kita linkme.


Kaja Nordengen, knygos „Supersmegenys“ (leidykla „Alma littera“) autorė taip pat tvirtina, kad nėra jokių patikimų tyrimų rezultatų, kurie įrodytų, jog vyrai geriau orientuojasi erdvėje. Tiesa, akivaizdu, kad vyrai ir moterys naudojasi skirtingomis strategijomis. Tarkim, moterys dažniau nei vyrai į pagalbą pasitelkia įvairias gaires: bažnyčios bokštus, parduotuves, tiltus ir pan. Vyrai labiau kliaujasi pasaulio kryptimis. Akivaizdu, kad GPS sistemos buvo kurtos būtent jiems. Nes kai įvedusi adresą, išgirsti patarimą važiuoti „šiaurės kryptimi“, apima neviltis. Kur yra toji šiaurės kryptis? Ar turėtume orientuotis pagal saulę? O gal nešiotis kompasą?


Tie patys skirtumai išryškėja ir bandant nupasakoti kelią. Tarkim, moterys pasitelkia daugiau detalių. „Eikite iki centrinio pašto, už mėlynos būdelės pasukite į dešinę, prieš save pamatysite tokį aukštą, apgriuvusį bokštą, jį praeikite… ir t. t.“ Vyrai nurodys tik kryptį ir atstumą, nesigilindami į pakeliui matomų pastatų būklę.


Kajos Nordengen manymu, tai, kad kai kurios moterys išties blogiau orientuojasi erdvėje, galėjo lemti ir išankstinė bloga nuomonė apie save. Jei žmogus mano, kad jis nevykėlis, tai veikiausia jam ir nesiseks. Žurnale „Science“ 2006 m. skelbtas tyrimas parodė, kad moterims, kurioms buvo įdiegta, jog vyrai matematikai gabesni iš prigimties, matematikos užduotis sekėsi spręsti prasčiau nei toms, kurioms buvo pasakyta, jog abiejų lyčių gabumai vienodi“, – rašoma knygoje „Supersmegenys“.


Be to, vyrų gebėjimai orientuotis erdvėje gali būti geresni ir dėl to, kad šią sritį dažniau jiems patikime: „Tu nuvežk mane į Prahą, o aš tuo tarpu paieškosiu, ką įdomaus ten galima pamatyti“… Natūralu, kad žmogus kasdien gaminantis maistą, tai mokės daryti geriau nei tas, kuris prie puodų stoja tik retkarčiais.

Pasirodo, gebėjimą orientuotis erdvėje, kaip ir daugumą kitų, galima ištreniruoti. Tai parodė Londono mokslininkų atlikti taksistų smegenų tyrimai. Paaiškėjo, kad jų hipokampas (ši smegenų dalis yra atsakinga už erdvinę orientaciją) yra didesnis nei kitų žmonių. Ir tai nėra įgimta, nes pasirodė, kad hipokampas didėja augant taksistų darbo patirčiai.


Tad užuot abejojusios savo gebėjimais, drąsiai nerkime į miesto džiungles, klaidžiokime su žemėlapiais rankose po nepažįstamas vietoves ir ugdykime gebėjimą orientuotis. Tik rečiau griebkimės išmaniojo telefono. Tyrimai rodo, kad GPS gebėjimą orientuotis erdvėje gerokai atbukina, tad, jei nenorime, kad mūsų hipokampas susitrauktų iki aguonos dydžio, įsijunkime šią sistemą tik esant neišvengiamai būtinybei.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis