Santykių konsultantas įspėja: ilgai kartu gyvenanti pora dažnai daro vieną klaidą

Atostogų paradoksas – tikimės per jas pailsėti ir sutvirtinti santykius, o grįžtame neretai dar labiau pavargę ir nusiteikę skirtis. Įdomu, kodėl?

Statistika liudija, kad po atostogų subyra kur kas daugiau santykių nei įprastai. Negana to, konfliktai jų metu tęsiasi 50 proc. ilgiau. Tai galima suprasti – juk konfliktams išvystyti reikia laiko ir energijos, o to per atostogas turime daugiau. Panašiai ir su skyrybų grėsme – pasak projekto „Santykių ABC“ konsultanto Šarūno Mažuolio, ne pačios atostogos sukelia grėsmę poros santykiams, o tai, kad per jas ne vieną ištinka praregėjimas.


Šarūnas Mažuolis
Šarūnas Mažuolis
Asmeninio albumo nuotr.



„Būna, žmogus vis lekia, skuba, neturi kada stabtelėti ir pagalvoti, ko iš tiesų nori. Kai tai padaro per atostogas, staiga supranta, kad su tuo žmogumi, kuris yra šalia, jau seniai neturi nieko bendra, – sako jis. – Kita dažna konfliktų priežastis – stresas. Atrodytų, kad per atostogas turėtum mėgautis gyvenimu, bet yra žmonių, kurie ir jas sugeba paversti pragaru – ne tik sau, bet ir kitiems.“


Lakstukai ir koalos


Priešybės traukia viena kitą ir sukuria tobulą balansą. Jei vienas sutuoktinis yra darboholikas, o kitas labiau linkęs rūpintis namais, laimi visi. Be to, kasdienybė temperamento ir charakterio skirtumus labai gražiai užmaskuoja. Kai pleputė moteris ištaško savo žodžių rezervą darbe, tylenis vyras namie jos beveik neerzina, nes ir pati nori kiek pailsėti nuo kalbų. O štai atostogos – visai kas kita. Kai kartu leidžiame 24 valandas per parą, charakterių ir interesų skirtumai išryškėja kaip niekada.


Ypač daug konfliktų kyla tarp aktyvaus ir pasyvaus poilsio mėgėjų. Vieni – Š. Mažuolis juos vadina lakstukais – stengiasi atostogas leisti kuo produktyviau, kuo daugiau per jas nuveikti ir pamatyti, o kiti norėtų jas pradrybsoti tingiai lyg koalos – iki soties atsimiegoti, skaniai atsivalgyti ir apie nieką negalvoti. „Pažįstu vieną moterį, kuri atostogas susiplanuoja iki detalių, nori kuo daugiau aplėkti, o vyras lekia iš paskos, – pasakoja Š. Mažuolis. – Nerealūs atostogų planai suteikia nemalonų prieskonį. Gerai, jei jie tinka abiem, bet dažniausiai vienas lekia, o kitas vejasi iš paskos. Pirmasis stresuoja dėl to, kad jam vienam reikia viską suplanuoti ir viskuo pasirūpinti, o antrasis – kad yra priverstas daryti ne tai, ko nori jis, o tai, ko nori kiti. Darbe ar namie su tuo, kad teks ne tik tenkinti savo norus, bet ir vykdyti pareigas, susitaikyti lengviau, tačiau atostogas įsivaizduojame kaip malonumą, galimybę daryti tai, kas patinka, ir labai suirztame, kai šiems lūkesčiams nelemta išsipildyti.“


Lakstukai paprastai turi daug argumentų savo aktyvumui pateisinti – juk gyvename tik vieną kartą, gaila būtų tą kartą tiesiog pramiegoti, kai pasaulyje tiek daug neaplankytų kampelių, nepatirtų įspūdžių, įdomių žmonių. Be to, visi psichologai kartoja, kad partneriams būtina turėti bendrų prisiminimų, smagių patirčių – dalydamiesi tuo vėliau jie dar labiau suartėja. Jei esame įpratę dalytis tik buities rūpesčiais ir kartu spręsti problemas, gali susidaryti įspūdis, kad šeima yra ašarų pakalnė, o ne džiaugsmo šaltinis. Tam tikrą spaudimą daro ir aplinka. Kuo papuoši savo feisbuko ar instagramo paskyrą, jei per atostogas nieko nauja nepamatei ir nieko ekstremalaus neišbandei?


Atostogų būdą lemia ne tik žmogaus temperamentas ir interesai, bet ir profesinės veiklos pobūdis – jei darbe nuolat tenka bendrauti su žmonėmis, paprastai nuo jų pailsėti norisi gamtoje ir vienumoje. O štai vaiką auginanti tarp keturių sienų įkalinta mama atostogaudama tarsi ištrūksta iš narvo – nori patirti kuo daugiau, kad pasotintų savo įspūdžių ir bendravimo alkstančią sielą. „Blogiausia, kad tas lekiantysis iš paskos neretai net nesusimąsto, ko norėtų iš tikrųjų, tik jaučia, kad kažkas vyksta ne taip, – atkreipia dėmesį santykių konsultantas. – Užslėptas nepasitenkinimas, vidinis kartėlis prasiveržia įvairiomis formomis. Tarkim, vienas partneris pradeda kaltinti kitą, kad jis viską daro ne taip – ne tą viešbutį užsakė, ne taip maršrutą sudėliojo. Šis irgi niršta – atrodo, taip stengėsi, o vietoj dėkingumo sulaukė tik priekaištų. Bandydamas priversti kitą žmogų gyventi pagal savo ritmą tiek aktyvusis, tiek pasyvusis elgiasi agresyviai.“

Dažnai atostogas vertiname kaip savotišką lakmuso popierėlį – jei būdami kartu nuolat pykstamės ir turime tiek mažai bendrų interesų, gal mums apskritai – ne pakeliui? Š. Mažuolis siūlo skirtumų nesureikšminti. „Skirtingi žmonės dėl to ir sueina į porą, kad vienas iš kito mokytųsi, – sako jis. – Tai suteikia platesnį gyvenimo vaizdą, erdvesnį žaidimo lauką. Blogiau, jei žmonės to neįvertina ir bando tą lauką siaurinti, įvesti griežtas taisykles. Taip galimybė geriau pažinti pasaulį, partnerį ir save virsta katorga.“


pora
pora
MOTERIS / A. Daunoravičiūtės nuotr.



Kortas – ant stalo!


Kad išvengtume tokių nesusipratimų, reikėtų prieš kiekvienas atostogas ramiai aptarti, ko iš jų tikimės. Pernelyg paprasta, kad suveiktų? Anaiptol. Pasirodo, net paprasčiausias pokalbis apie eilines atostogas gali apnuoginti rimtas santykių problemas. Viena iš skausmingiausių – ar tikrai myli savo partnerį? „Poreikis nuolat būti šalia nėra meilės išraiška. Jei stengdamiesi patenkinti šitą poreikį bandome įtraukti kitą žmogų į savo vežėčias – tai ne meilė, o egoizmas, – tvirtai sako santykių konsultantas. – Meilė – tai gebėjimas priimti kitą žmogų tokį, koks yra, ir bandyti su juo sukurti kažką bendro. Deja, daliai žmonių atostogos yra tik vienas kito stumdymas.“


Š. Mažuolis siūlo pradėti nuo banalios, bet dėl to ne mažiau aktualios tiesos – meilė kitam prasideda nuo meilės sau. Pirmiausia turėtume atitrūkti nuo įprasto scenarijaus, atsiriboti nuo kitų žmonių lūkesčių, poreikių ir sąžiningai paklausti save, kaip įsivaizduojate idealias atostogas. Gali būti, kad paaiškės, jog tame scenarijuje nėra nei vyro, nei vaikų. Štai viena moteris prisipažino, kad norėtų savaitei išvykti pas tėvus į kaimą, miegoti kluone ant šieno, eiti žemuogiauti į miškelį, gulinėti prie ežero su knyga rankose, o vakarais valgyti šviežias bulves su krapais ir rūgpieniu. Tai išgirdęs jos vyras ilgai juokėsi, o paskui pradėjo protinti – esą kaime ją, tokią lepią ir prie patogumų pripratusią princesę, suės uodai ir erkė, o nuobodulys užgrauš jau po trijų dienų. Argi ne geriau maudytis šiltoje jūroje ir mėgautis gausiu maisto pasirinkimu viešbutyje, kai „viskas įskaičiuota“? Moteris pradėjo abejoti ir galiausiai pasirinko poilsį Turkijoje. Vis dėlto, būdama ten, jautėsi nelaiminga ir nesuprasta.


Pasak Š. Mažuolio, ilgai kartu gyvenanti pora dažnai daro vieną klaidą – visiems laikams užklijuoja savo partneriui etiketę. „Et, mano vyras toks jau yra. Geriausios atostogos jam – su meškere prie ežero, niekur neištempsi“, – sako moteris, o vyras nuolankiai linksi galva – juk laikytis įprasto scenarijaus patogiau, nei kurti ką nors nauja. „Skirtingais gyvenimo etapais mums gali reikėti vis kitų dalykų: kartais – ramybės, kartais – adrenalino. Klijuodami etiketes, ignoruojame kito žmogaus augimą, vertiname jį kaip sustabarėjusį ir neįdomų. Toks požiūris trukdo kartu kurti kažką naujo, – sako santykių specialistas. – Meilė – tai nuolatinė kūryba. Tai išsaugo santuokos gyvybę, neleidžia jai numirti. Užuot kiekvienais metais inertiškai važiavę atostogauti vis į tą pačią vietą tuo pačiu laiku, kasmet persvarstykite savo planus.“


Kartais mes visai nepagrįstai įsivaizduojame, kad geriau už partnerį žinome, ko jam reikia. Toks elgesys rodo susireikšminimą ir kito žmogaus nuvertinimą. „Nupirkau bilietus, kraukis lagaminą, po valandos išskrendam!“ – šis pasiūlymas puikiai skamba romantinėse melodramose, tačiau gyvenime, pasak Š. Mažuolio, tokios staigmenos rodo nepagarbą partneriui. Be to, taip atimamas atostogų planavimo džiaugsmas – ne paslaptis, kad planuodami ir svajodami neretai išgyvename daugiau džiugių emocijų, nei atostogaudami. Kartais staigmenos daromos siekiant asmeninės naudos – įteikęs tai kaip dovaną nejučia prastumi savąjį atostogų planą be jokių papildomų diskusijų. Juk dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.


„Neišbandęs nesužinosi“, – sako vyras ir išsiveža žmoną slidinėti. Niekada ant slidžių nestovėjusi moteris pirmąsias dienas keikia sutuoktinį paskutiniais žodžiais, bet, įgudusi čiuožti, taip susižavi naująja veikla, kad į kalnus lekia kasmet. „Per prievartą stumdami partnerį patirti ką nors nauja darome ir gera, ir bloga, – teigia Š. Mažuolis. – Tai, kas daroma jėga, visada sukelia konfliktą. Kita vertus, suteiki galimybę partneriui paaugti, o tai pakeičia ir tarpusavio santykius. Vis dėlto taip elgtis yra gana rizikinga. Yra žmonių, kuriuos reikia retkarčiais paspirti, kad jie imtųsi pokyčių, tačiau kai partneris tave spardo nuolat, užsiveria širdis.“


Išsakyti savo lūkesčius kartais trukdo baimė būti pasmerktam. Ką pasakys vyras sužinojęs, kad nori bent savaitę praleisti viena? Kaip reaguos aplinkiniai, išgirdę, kad važiuodami prie jūros nepasiėmėte vaikų? Jei pasakysi žmonai, kad tavęs nedomina muziejai, parodos ir miestų architektūra, ar ji nepalaikys tavęs primityviu padaru? Vis dėlto Š. Mažuolis neįsivaizduoja gilaus ryšio be atvirumo. „Vaikams labai svarbu pabūti su tėvais, kartu papramogauti, bet reikia pripažinti, kad atostogos su vaikais retai kada yra poilsis“, – sako jis. Išsiaiškinus, kur baigiasi „noriu“ ir prasideda „reikia“, telieka nuspręsti, kiek atostogų laiko skirsite vaikams, kiek – pabūti dviese, o kiek – kiekvienas sau. Pasak santykių specialisto, porą jungia kelios jungtys – aistra, meilė ir partnerystė. Visi šie aspektai yra vienodai svarbūs. „Buvimas kartu nieko neveikiant gimdo meilę, prieraišumą. Kartu kažką veikdami stipriname partnerystę. Na, o skirtumai sukuria aistrą“, – teigia pašnekovas.


Laikas sau


Noras dalį atostogų praleisti atskirai – bene daugiausia diskusijų ir kivirčų kelianti tema. Išgirdus tokį partnerio pageidavimą, žmogaus savivertė neretai susvyruoja. „Nuo ko tu nori pailsėti – nuo manęs? Gal tu manęs nebemyli?!“ – sako žmona ir akyse ima tvenktis ašaros. „Noras atostogauti atskirai gali rodyti ir didelę meilę bei pasitikėjimą, ir tai, kad žmonių santykiai iš tiesų eižėja, – sako Š. Mažuolis. – Lygiai taip pat ir poreikis nuolat būti šalia – jis gali rodyti tiek meilę, tiek nesaugumą, savininkiškumą, nepasitikėjimą kitu žmogumi ir savimi. Atskirai praleistas laikas brandžią porą dar labiau sutvirtina, nes ji turi kuo dalytis. Vyras ir moteris vienas kitą traukia naujumu, kuo daugiau skirtingos patirties turime, tuo įdomesni esame vienas kitam. Sulipti į vieną kumštį visam laikui tikrai neverta, tai ilgainiui ima varginti, prasideda trintis, rutina, o tai labiau kenkia santykiams nei pabuvimas atskirai.“


Jei iš tikrųjų mylime žmogų, turėtume džiaugtis, kad jis tobulėja ir dvasiškai turtėja, vis dėlto retas vyras su džiaugsmu išleidžia savo žmoną į sveikatingumo stovyklą ar pakeliauti su draugėmis. Tokio elgesio priežasčių yra daug – nuo visai buitiškų iki labai rimtų. „Kartais vyrai bijo likti vieni, nes nėra pakankamai savarankiški, – sako Š. Mažuolis. – Mintis, kad pačiam reikės tvarkyti namus, gaminti valgyti, prižiūrėti vaikus jam kelia siaubą. Išmintingas žmogus įvertins tai kaip naują iššūkį, galimybę labiau suartėti su vaikais ir išmokti susitvarkyti buitį, o nebrandus kaltins moterį. Kito žmogaus augimo dažnai negalime priimti ir todėl, kad patys neaugame. Dėl to jaučiamės nesaugūs, bijome, kad tapsime neverti tobulėjančio partnerio. Sąmoningas žmogus šiuo atveju svarstys, kuo užsiimti, ko pasimokyti, kaip save praturtinti, kad galėtų ir toliau būti lygiavertis savo antrajai pusei. Deja, dauguma renkasi aukos poziciją, kaltina ir skundžiasi. Arba ieško kito partnerio.“


Santykių specialistas siūlo tokiais atvejais nesitaškyti kaltinimais ir ultimatumais: „Aš važiuoju, o tu daryk, ką nori!“ Taip pat neverta savo tikslų siekti manipuliuojant – moterys mėgsta papirkti vyrą seksu, meilikavimais, skaniu maistu. „Manipuliuojama iš baimės, kad mūsų neišgirs, negausime, ko trokštame, – sako Š. Mažuolis. – Tai abiem palieka kartėlio prieskonį. Vyras jaučiasi vyniojamas aplink pirštą, apgaudinėjamas, jam nemalonu, kad kažkas naudojasi jo silpnybėmis, o moteris jaučiasi žeminama, nes, užuot kalbėjusi atvirai, turi žaisti tuos katės-pelės žaidimėlius.“ Derybų principas „Aš – tau, tu – man“ atrodo kiek garbingesnis, vis dėlto intymiems santykiams ne visada tinka tai, kas tinka darbe. Mat sutinki su sutuoktinio sąlygomis ne todėl, kad nuoširdžiai rūpi jo laimė, o todėl, kad mainais tikiesi gauti ką nors sau. „Kalbėkite apie savo poreikius su meile: „Suprantu, kad tu nori daugiau laiko praleisti su manimi, bet man labai reikia laiko sau. Tikiu, kad tai man padės būti dar geresne ir labiau mylinčia žmona.“ Svarbiausia – nesijauskite kalta, neatsiprašinėkite. Noras pabūti vienam ar su kitais žmonėmis yra visiškai normalus brandžios asmenybės poreikis“, – sako santykių specialistas.


O ką daryti, jei antroji pusė nesupranta net su meile išsakyto prašymo? Š. Mažuolis tokiu atveju siūlo vis tiek laikytis savo plano. Bet ne iš pykčio ir principo, o todėl, kad sustiprintumėte tarpusavio ryšį. Skamba netikėtai, bet iš tikrųjų paklusę antrosios pusės pageidavimui ir pasilikę namie ne saugome santykius, o juos komplikuojame. Mat jaučiamės paaukoję savo norus, sugniuždyti, tad viduje slepiamas kartėlis nuolat grauš, prasiverš smerkimu, kaltinimais, įsižeidimais ir užnuodys ryšį ilgam.


O gal – sudie?


Atostogomis neretai nusiviliame ir todėl, kad dedame į jas per daug lūkesčių. „Žmonės neretai atidėlioja savo gyvenimą iki atostogų, aria iki nukritimo, visiškai neskiria laiko nei sau, nei vienas kitam, o atostogaudami bando atsigriebti visose srityse. Ką gero gali sukurti iš nuovargio ir įtampos? Nieko. Kad taip nenutiktų, reikia nuolat išplėšti iš kasdienybės laiko gabaliukų sau, savo porai, pasirūpinti savo aplinka. Atsipalaidavęs žmogus visiškai kitaip planuoja, ilsisi ir bendrauja, tad ir konfliktų kyla mažiau“, – teigia Š. Mažuolis.


Santykių konsultantas nelabai tiki, kad ekstremalūs pomėgiai ir patirtis galėtų nupurtyti kasdienybės dulkes ir padėtų pamatyti savo antrąją pusę visai kitoje šviesoje. „Jei santykiai užpelkėję, nėra kūrybos, atostogos to išspręsti nepadės, – įsitikinęs jis. – Jei norite ekstremalumo, išdrįskite būti atviri kasdien, nuplėškite tuos lipdukus, kuriuos esate užklijavę, papasakokite apie slapčiausias savo svajones, abejones, tikruosius jausmus. Gali būti, kad, atsivėrę iki galo, nustebsite, jog visiškai nepažįstate žmogaus, su kuriuo nugyvenote daugybę metų. Deja, mes nedrįstame eiti per skausmą, per baimę, per nepritarimą, dėl to santykiai ir užpelkėja.“


Vis dėlto ne taip paprasta pasakyti artimam žmogui, kad jau seniai nebejauti jam aistros, kad vis dažniau aplanko mintys apie skyrybas ar kad myli kitą. Juk tokios išpažintys gali ne juokais įskaudinti ar netgi baigtis išsiskyrimu. Š. Mažuolis sutinka, kad pasekmės gali būti visokios, bet tai nereiškia, jog reikia save ar partnerį nuo jų saugoti. „Dažniausiai perėjęs per tuos ekstremalumus žmogus tampa ramesnis, jo pasaulis – turtingesnis, ir kiekviena diena jam yra atostogos, nes jis nebejaučia spaudimo“, – sako jis.


Pasak santykių specialisto, atostogos atskirai šiek tiek padidina neištikimybės riziką. Trumpalaikiai nutylėti nuotykiai priverčia slapukauti, dėl to silpnėja ryšys tarp partnerių. Jei įsiveliama į ilgesnį romaną, santuoka gali ir nutrūkti, nes visa energija iškeliauja už šeimos ribų. Tik ne trečias asmuo yra to priežastis – tokia situacija rodo, kad poros santykiai ir iki tol nebuvo geri. „Būna, gyveni apimtas iliuzijų, kad tavo santuoka sėkminga, bet jei taip lengvai leidiesi į naujus santykius, gal tiek ir tebuvo iš jos likę? – sako santykių konsultantas. – Kartais žmonės bando gelbėti kažkokius santykius, kurių jau seniai nėra. Vaikus auginti ir būti kartu nėra santykiai. Galima juos simuliuoti, bet toks iš šiaudų pastatytas namelis greit sugriūva ir paršiukai išsibėgioja į kitus namelius. Kartais likimas mums yra numatęs kitą kelią su kitu žmogumi ir nereikia priešintis, jei esi juo vedamas.“ O tai, kad likimas pačiupo jus už rankos per atostogas – tik sutapimas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis