Andrė Amiya Pabarčiūtė: ką daryti, kad ir po 30 metų kartu poros intymus gyvenimas būtų nuostabus

Kai pamatote, kokia deivė yra jūsų viduje, tampa neįmanoma savęs nemylėti.

Kalbėtis su asmeninio augimo mokymų centro įkūrėja, knygų autore, lektore Andre Amiya Pabarčiūte buvo be galo gera. Nepavadinčiau jos nei pernelyg švelnia, nei pūkuota (kaip kad galima susidaryti įspūdį iš kai kurių moteriškumo teorijų, neva tai turėtų būti privalomos moters savybės), bet moteriškumo stoka jos nieks neapkaltins.

Nuo Andrės Amiyos sklinda tokia energija ir charizma, kad sunku netikėti tuo, ką ji sako, ir nesižavėti gyvenimu, kurį ji susikūrė atskleidusi savo prigimtį. O savo autentiškumo pripažinimas neatsiejamas nuo meilės sau. Nes, pasak pašnekovės, kai pažinusios save pamatome, kokia deivė gyvena viduje, tampa neįmanoma savęs nemylėti.

Apie meilę sau mes girdime išties daug. Ar yra koks nors raktas, kurį radusi moteris va taip imtų ir pamiltų save?

Matau, kad nemažai moterų galvoja, jog užtenka perskaityti knygą, nueiti į saviugdos seminarą, ir gyvenimas pasikeis, meilės sau padaugės. Trumpalaikiai seminarai paprastai naudos duoda nedaug. Nes norint keisti savo gyvenimą, mokytis reikia sistemingai, ilgai, kad smegenyse vyktų pokyčiai. Kaip ir perskaityta knyga gali suteikti įkvėpimo, bet norint iš esmės paversti savo gyvenimą kupinu pilnatvės, žinias reikia taikyti praktikoje nuolat.

Meilė sau – taip pat nuolatinis savo unikalios prigimties atskleidimas. Tai leidimas realizuotis savybėms, kurias atsinešėte į šį gyvenimą dvasiniame, energiniame ir kūniškame lygmenyje. Kai pamatai, kiek turtų viduje, negali savęs nemylėti, nes esi neįtikėtina būtybė – milžinė, deivė. Moters kūrybinės, jausminės, intelektinės galimybės yra neišsemiamos. Jeigu tai žinote, suprantate, kad pasauliui didžiulė dovana – jūsų kūrybiškumas.

Kaip žinoti, ar myli save pakankamai? Yra koks nors indikatorius?

Atpažinti tai gana paprasta. Jeigu moteris turi nuolatinį energijos perteklių – ženklas, kad meilės sau jai pakanka. Energijos perteklius – tai gyvybinė energija, džiaugsmingas energingumas, kurie trykšta iš jūsų. Ir tai sukėlė ne kava, ne kitas tonizuojantis gėrimas. Tiesiog moteris būna tokios būsenos be priežasties.

Ar ta būsena gali būti nuolatinė?

Taip. Moteris gali išmokti valdyti savo energinį tonusą ir kada tik nori būti tokios būsenos. Kai ji būna pati sau draugė, o ne kovoja su savimi, išsiskiria neįtikėtinas kiekis džiaugsmingos energijos. Jei pažvelgsime į savo vidų, pamatysime, kiek daug kitų žmonių tiesų jame įdiegta: močiutės, mamos, draugės... Tie žmonės kalbasi moters viduje, pykstasi. Tokios vidinės kovos ir prieštaravimai „suvalgo“ moters energiją. O turėtų būti ne taip. Moters vidinis balsas turėtų būti stipresnis už kitų primetamą nuomonę.

Tuomet kaip atsikratyti tų kitų balsų?

Ieškoti savęs. Tas įmanoma per patyrimus, sąmoningą savęs stebėjimą bei naudojantis psichologijos žiniomis. Pradėti nuo paprastos praktikos: stebėti, kas vyksta jūsų mintyse, iš ko sudarytos jūsų mintys, sekti savo kūno pojūčius. Ilgainiui pradėsite aiškiai matyti, kas yra jūsų pačios norai, o kas – tik kitų primesti. Išnykus vidiniams prieštaravimams išsilaisvina moters vidinė energija.

Tęsiant klausimą apie meilės sau indikatorius, tai kitas jų – sumažėjusi savikritika. Supranti, kad sau patinki. Anksčiau negalėdavau sau atleisti net menkiausios klaidos. Dabar suprantu, kad klaidų apskritai nėra.

Yra tik patirtis?

Taip. Supranti, kad visa, kas yra tavyje – tai dovana pasauliui, ir negali ant savęs pykti.

Dar sugrįžkime prie klausimo apie perteklinį džiaugsmą. Juk būna sunkesnių dienų, kada ima pyktis, liūdesys ar kitas ne toks jau malonus jausmas. Taigi, nors sakote, kad energijos perteklius gali būti nuolatinė būsena, nemanau, kad įmanoma gyventi patiriant vien nuolatinį džiaugsmą...

Žinoma, ne. Perteklinis džiaugsmas – tai ne emocija, o energijos perteklius. Aš galiu būti apimta neigiamų emocijų (juk ypač moterys – cikliškos būtybės, mus veikia gamta ir daugybė kitų veiksnių), bet vis tiek būti pilna energijos. Taigi čia klausimas turėtų būti, kaip taikiai draugauti su savimi, keliaujant kalnais ir kalneliais. Ir jeigu jūs esate savęs atskleidimo kelyje (ne tobulinimo – skirtingi dalykai, kai bandai save ištobulinti iki kažkieno primesto idealo, ir skleidi tai, kas tau duota), turi tiesiog daug energijos.

Kaip tai atrodo? Pvz., dėl hormoninės pusiausvyros pasikeitimo kažkuriuo ciklo metu subjuro nuotaika. Bet net ir būnant prastos nuotaikos moteris gali turėti daug energijos. Ir tai gali būti pykčio energija. Taigi išlaisvinus energijos potencialą moteris turi naują užduotį – išmokti su ja išmintingai dirbti.

Nes moteris – kaip gamta. Ji gali pavirsti uraganu, viską po savim šluojančiu, o gali būti šilta kaip graži saulėta diena. Tačiau moteris ne tik valdoma gamtos, bet kartu ir išmintinga būtybė, kuri gali mokytis suderinti tai, kas yra joje. Ir kai ją aplanko, kalbant metaforiškai, žiemos šalčiai, ji žino, kaip pačiai nesugriūti, o išmintingai išnaudoti atėjusį destruktyvų periodą. Kiekviena krizė mūsų gyvenime – šansas pradėti naują etapą.

Kaip nuolat jaustis žavinga? Koks turėtų būti prigimtinis moters santykis su savo vidumi ir kūnu?

Moteriai svarbu priimti savo kitoniškumą, unikalumą. Svarbu surasti terpę, veiklą, kurioje galėtumėte atsiskleisti. Tokioje terpėje moteris švyti ir spinduliuoja neįtikėtiną charizmą. Pasitelksiu metaforas. Įsivaizduokite, kad esate žibutė, auganti lietuviškame miške. Čia tinkama vieta jums augti, jūs bujosite ir niekas nesugalvos jūsų lyginti su palmėmis. O jeigu palmė auga ne kokiame nors verslo centre, o natūralioje gamtoje – šiltuose kraštuose, ji taip pat atsiskleidžia. Taigi moteris turėtų pagalvoti, kur būdama, ką veikdama ji atsiskleidžia, kur žydi. Kai darote tai, kas jus atskleidžia, spinduliuojate charizmą, kurią žmonės jaučia.

Dar viena nuostabi naujiena yra ta, kad kiekvienai gėlei yra atskiras gerbėjų ratas. Tik moterys daro klaidą, pvz., kažkodėl žibutė pamano, kad nori būti palme. Ir iš visų jėgų bando iš savęs nulipdyti palmę. Tuomet moteris ne tik jaus įtampą ir bus nedarnoje su savimi, bet ir niekada nepritrauks žibučių gerbėjų, nes apsimeta palme. Kai žibutė apsimeta palme, ar ji yra nuostabi palmė? Nelabai, nes engia savo prigimtį. O tas vyras, ieškantis žibutės ir pasirengęs ją mylėti, prižiūrėti, praeina pro šalį, nes tuo metu žibutė buvo prisidengusi palmės lapais.

Tad būdas išlikti žavinga – ieškoti savo unikalumo?

Taip, ir susikurti sau tokias sąlygas, kur galėtumėte skleistis bei žydėti.

Taigi reiktų ir aplinką sau susikurti tokią, kurioje atsikleistum? Turėtų su moterimi derėti darbas, vyras...

Taip. Anksčiau aš neturėjau ryšio su savimi. Mano gyvenimas tekėjo automatiškai, buvau perėmusi kitų žmonių elgsenos modelius (išmoktus iš tėvų, kitų aplinkinių). Bet jeigu kiekvienas yra unikalus, tai ir turėtų susikurti unikalų gyvenimo būdą.

Vadinasi, gyvenimas turėtų būti sudarytas iš tokių elementų, kurie atskleistų būtent jus. Jeigu jūsų esybę atskleidžia nuolatinės kelionės, tai visai nesvarbu, kad tėvai, draugai ar kažkas kitas mano, jog turėtumėte pasistatyti namą ir būti sėslus žmogus. Taigi meilė sau tolygi galėjimui leisti gyventi darnų gyvenimą.

Aš pati kardinaliai pakeičiau savo gyvenimą. Gyvenu ten, kur tuo metu noriu gyventi, tokiu grafiku, kuris man absoliučiai natūralus, keliauju tiek, kiek norisi, bendrauju tik su tais žmonėmis, su kuriais gera bendrauti. Gyvenime nėra nieko, kas nebūtų susiję su mano individualumu, esybe. Ir dėl to mano gyvenimas nestandartinis, į nieką kitą nepanašus.

K. Jasudaitės nuotr.

Kaip moteriai atrasti mėgstamą veiklą? Išbandyti save srityse, kurios domina?

Siūlau moterims ieškoti pomėgių. Nereikia kiekvieno jų iškart versti profesija. Pagalvokite, kas jums lengvai pavyksta, kuo domitės ilgą laiką arba domėjotės vaikystėje. Tai gali tapti gera kryptimi ieškant savo talentų. O jau tuomet verta išbandyti save įvairiose srityse. Geriausia – bent jau keliose. Moteriai labai natūralu gyventi spalvingą gyvenimą.

Ji natūraliai pajaučia, kuri sritis jos, jeigu įsiklauso į save. Galbūt palaipsniui savo pomėgį galima išauginti iki profesinio lygmens, ir tai galės pakeisti dabartinį darbą.

Manau, rizikinga mesti esamą darbą ir stačia galva imtis pomėgio, tikintis, kad jis greitai duos pinigų. Praradus stabilias pajamas kyla stresas. Kokia tuomet gali būti kūrybiška nuotaika? Kai kada galime net nusivilti savo svajonių veikla, nes visą džiaugsmą pasiglemžia siekis kuo greičiau uždirbti. O imtis pomėgių nemetant darbo atsiranda prasmė dirbti nuobodų darbą, nes iš jo uždirbtus pinigus galima investuoti į mėgstamą veiklą.

O ką daryti toms moterims, kurios turi vyrus, šalia kurių negali būti nuolatiniam džiugesy?

Tai, ką pasakojau, yra daugybės metų pasekmė. Aš taip pat turiu vyrą, tik jis dera su manimi. Tačiau turėjau keistis.

Jeigu moteris turi vyrą, kuris jos netenkina, verta pradėti pažinti, kas jai natūralu, žengiant nedideliais žingsneliais, ir nesitikėti, kad per vieną dieną viskas pasikeis. Būtina giliau suvokti savo poreikius, norus, o tada juos darniai išreikšti mylimajam be lūkesčių ir reikalavimų, kad jis viską puls įgyvendinti tučtuojau. Svarbu laikytis požiūrio santykiuose: mes esame kartu, kad palaikytume augimą vienas kitame, būtume kelionės gyvenime draugai, o ne vienas kito egoizmo aukos. Jei norite, kad vyras priimtų jūsų unikalumą, pirmiausia pati turite su savimi susipažinti ir besąlygiškai priimti savo unikalumą. Tuomet atsiverti mylimojo unikalumui ir jį priimti be kritikos. O tada – užduotis abiem sukurti tokį gyvenimo būdą, tarpusavio bendravimą, kuriame galėsite abu integruoti savo individualumą.

Dažnai moteriai pritrūksta kantrybės – norisi visko čia ir dabar.

Na taip, bet jei viską gautume iškart, tai kokia prasmė gyventi ir mokytis? Kai pradėjau eiti saviugdos keliu, kai kas man pasiūlė: „Kam tau visą gyvenimą laukti, kol realizuosi save, – padaryk tą per 3–4 metus.“ Aš atsakiau: „Be abejo!“ Ir aš tai padariau. Intensyviai pasinėriau į savęs ieškojimą. Supratau: „Jeigu atėjau į šį gyvenimą, kas gali būti prasmingiau, nei rasti, kas aš esu?“ Jeigu šito nežinosiu, visa kita – absurdiška.

Po 4 metų jau gyvenau savo svajonių gyvenimą. Įgyvendinau viso gyvenimo programas. Tai, kas turėjo nutikti man būnant 90-ies, įvyko sulaukus kiek daugiau nei 20-ies. Tuomet paklausiau savęs: „O kas toliau?“ Ir atradau naujų idėjų, būdų, kaip realizuoti save. Kiekvienas žmogus savo vidumi yra labai didelis.

Taigi savęs atradimas – tai procesas, kuriuo verta mėgautis. Moters laiminga nepavers tai, kad ji ištekės už gero vyro. Laiminga moteris – tai procesas, kurį ji pati praeis, užmezgusi romaną su savimi.

Kaip mokėti mėgautis tuo procesu?

Moteriai svarbu stebėti, kas vyksta su ja, kol ji juda savo tikslo link. Pvz., jeigu tikslas – laimingi ir darnūs santykiai, ir moteris mokosi bendravimo meno, psichologijos, dvasinių žinių apie tai, svarbu kiekvieną dieną pastebėti mažytes pergales. Net esant blogoms gyvenimo sąlygoms pastebėkite, kas vyksta su jūsų mintimis, jausmais, bet be vertinimo ir savikritikos. Tiesiog dalyvaukite kiekvienoje akimirkoje.

Pakalbėkime apie moters seksualumą. Jūsų knygoje skaičiau, kad pora visą gyvenimą gali išlaikyti tą pirminę aistrą, kuri būdinga įsimylėjimo etapui. Kaip? Kas padeda atsiskleisti moters seksualumui?

Žodis išlaikyti čia ne visai tiktų. Viskas nuolat kinta. Verta tai pripažinti. Nes jei kažką bandome išlaikyti, būtinai to neteksime.

Seksualumas poros gyvenime įgauna naujas spalvas bėgant metams. Aistros prigimtis ir intensyvumas – tarsi pamatinė sėkla, kuri visada yra žmoguje. Ne poroje, ne traukoje kitam, o žmogaus viduje kaip gyvybinė energija. Kiekviena seksualinė ekstazė susijusi su gyvybinės energijos koncentratu. Verta plėsti gebėjimą liestis vienam prie kito. Taip pat stiprinti sveikatą.

Vieni esminių veiksnių kalbant apie tai – mityba ir fizinė veikla. Kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą mitybos būdą. Aš renkuosi vartoti kuo daugiau ekologiško, lengvo maisto, dažniausiai maitinuosi veganiškai. Nevartoju gliuteno, cukraus, pieno produktų, nes jie ne tik mano, bet ir daugelio kitų žmonių organizmuose kelia alergines reakcijas. Įsivaizduokime, jeigu kūne vyksta toksiniai procesai, kaip turėti energijos intymumui? Be to, sumažėja kūno jautrumas.

Poroje esu 14 metų, ir intymumo klausimai įdomūs iki šiol. Nuolat atrandu naujų dalykų. Taigi verta susivilioti harmoningu, darniu malonumų pasauliu, kuris mums duotas iš prigimties. Net neįtariame, kokias nuostabiausias būsenas, ekstazes gali generuoti kūnas.

Įsivaizduokite: ryte sveikai papusryčiavau, paplaukiojau baidare, padariau jogą, pameditavau, kaip manot, kaip atrodo mano intymus gyvenimas? Nuostabiai. Tuomet tik fantazijos klausimas, kiek būsite pasirengęs atrasti naujų būdų liestis prie partnerio, ieškoti malonumo būdų, tyrinėti savo kūno orgazmiškumą. Visas kūnas gali būti orgazmiškas.

Nuo ko pradėti porai, kuri, pvz., 30 metų kartu, ir savo bei vienas kito seksualumą primiršę?

Kiekviena pora individuali, todėl vieno atsakymo nėra. Bet vienas iš jų galėtų būti pasimokyti atlikti masažą. Profesionalūs prisilietimai atveria kūną. Pasaulyje yra daugybė kursų poroms, kuriuose mokoma intymių praktikų. Šiuo atveju žodis „tantra“ turi daug pasiūlymų.

Norą intymiai būti kartu porai grąžina romantika. Tai gali būti labai paprasti dalykai. Susiorganizuokite romantišką pasimatymą, išvykite į kitą vietą, nueikite į masažą.

Dar patarimas moterims: jeigu praplėstumėte diapazoną, kaip liestis prie vyro lytinių organų, jis būtų labai motyvuotas suteikti malonumą jums. Nes dažniausiai moterys nededa daug pastangų, ypač kai yra ilgą laiką kartu su vyru, – daro tą patį per tą patį. Verta pažvelgti kūrybiškiau. Tuomet vyrui būtų lengviau norėti romantiškai praleisti savaitgalį.

O ką geriau galėtų padaryti vyras?

Moteryje svarbu pažadinti jos jausmingumą. Tegu vyras prisimena, kaip asistuoti moteriai, suorganizuoja romantišką aplinką – labai paprasti dalykai, bet jie veikia. Tokiu būdu vyras grąžina moteriai jausmą, kad ji mylima, graži, patraukli. Tegu ima kasdien sakyti komplimentus.

Susijaudinimą moteriai grąžina švelnumas. Jeigu vyras moterį ne mechaniškai apkabina, bet švelniau prisiliečia, perbraukia ranka per nugarą, paglosto plaukus, moters širdis jau ima sparčiau plakti. Atrodo, tokie paprasti dalykai, bet ar juos padarome?

Taigi šioje, kaip ir kitose gyvenimo srityse, mes renkamės: ar įprastą komfortą, bet pilką būseną, ar nuolatinį augimą ir poroje tyvuliuojančią gyvą intymią energiją. Augimas reikalauja nuolat išeiti už komforto zonos ribų. Tai nėra kovingas kelias, tačiau pabudinti save iš transo, mieguistumo būtinai reikia. Žmogaus smegenys degraduoja, jeigu joms neiškeliama naujų uždavinių.

Kaip manote, ar iš meilės sau stokos mes ieškom kitų pritarimo, norėdami patvirtinimo, kad esame geri, o kartu ir įtikti kitiems?

Anksčiau buvau priklausoma nuo kitų žmonių vertinimų, nuomonių, kol supratau, kad man niekas negali būti didesnis autoritetas nei aš pati. Niekas negali manęs suprasti geriau nei aš pati, niekas negali pamatyti mano vidaus geriau nei aš. Juk ir mes kitus matome per savo prizmę.

Verta atsisakyti toksiško požiūrio į save, o palikti tik tas mintis, nuo kurių, jauti, širdis suliepsnoja.
Taigi tik jūs pati esate sau guru. Žinoma, jeigu šiuo metu esate pasiklydusi, reikėtų, kad kažkas padėtų save pažinti. Pasirinkite patarimus tik iš tų žmonių, kurių gyvenimas jus įkvepia.

Būna, kad sakydami kitiems „taip“, sau sakome „ne“. Kaip rasti balansą tarp šių „taip“ ir „ne“?

Kompromisai – ne atsakymas. Veikia tik ta strategija, kai laimi abi pusės. Mums svarbu išgirsti kitų žmonių poreikius be filtro – išankstinio požiūrio. O išsakius savo norus visada galima rasti sprendimus, pasitelkus kūrybiškumą. Tik problema ta, kad žmonės nenori išgirsti kitų norų, nes tuomet reikės kūrybiškai galvoti, ne automatiškai gyventi, o mes iš tėvų ir aplinkos esame perėmę šabloniškus sprendimo būdus.

Žmonės nenori nieko keisti, bet patenkinti savo poreikius. Neįmanoma. Nes visi auga. Kitais metais jūs būsite kitas žmogus. Jūsų mylimasis po metų bus kitas žmogus. Taigi nuolat reikia rasti naujų būdų, kaip gyventi kartu. Viskas gyva.

Šiandien mes taip skubame. Bet gal mes pačios renkamės, kam teikti pirmumą – netrukdomai išgerti arbatos puodelį ar plauti indus? Numanau, kad tokių dilemų ir jums pasitaiko. Jaučiat sąžinės graužatį, jei indai taip ir lieka neplauti?

Iš bet kokio kaltės jausmo išvaduoja, kai sau sakai absoliutų taip, arba absoliutų ne. Svarbu, kad galvoje nevyktų kova tarp šių dviejų pasirinkimų.

Jeigu man iškyla dilema, ką daryti – prieš išvažiuojant iš namų suplauti indus ar išgerti arbatą, įsiklausau į save. Ir jei pajaučiu, kad dabar metas arbatos puodeliui, šiam pasirinkimui sakau „taip“. Tuomet, kai geriu arbatą, nebegalvoju apie neišplautus indus. O vakare sakau absoliutų „taip“ paliktiems indams. Ir kai juos plausiu, jausiu džiaugsmą bei energijos perteklių.

Paprovokuosiu jus ir sumodeliuosiu daugiau situacijų, kuriose reikėtų rinktis. Įsivaizduokite, kad dalinate svečiams tortą. Kam įdėsite didžiausią ir gražiausią torto gabalą: sau ar kažkam kitam?

Negaliu atsakyti vienu sakiniu, nes svečių vaišinimas man yra didžiulis meilės aktas. Jei pasikviečiu svečių į namus, vadinasi, turiu viziją, kaip praturtinti tų žmonių gyvenimus ir kaip sukurti emocinę šventę jiems ir sau. Vadinasi, jau ir tortas bus sveikas, kad pakeltų svečių energinį tonusą. Aš pjaustysiu tortą ir dalinsiu gabaliukus ne automatiškai iš kairės į dešinę, – pasitelkusi empatiją pajausiu, kam kurį gabaliuką įdėti.

Tarkime, vaikštote po parduotuves ir randate nuostabaus grožio jums idealiai tinkančią suknelę, tačiau šį mėnesį jau ir taip sau leidote nemažai pirkinių ir galvoje knibžda balsas, kad dar vienas drabužis būtų neteisinga kitų šeimos narių atžvilgiu. Pirksite ar ne?

Aš nepatekčiau į tokią situaciją, nes turiu kitą apsipirkimo metodiką. Dar būdama namie išjaučiu, kokių man drabužių reikia. Pvz., pajaučiu, kad šį mėnesį reikia ilgos rausvos suknelės. Tada, naudodamasi intuicija, išgirstu ir pajuntu, kurioje parduotuvėje ji yra, ir gaunu vidinį atsakymą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis