„Dažnai būna atvejų, kai vyras jaučia didžiulį menkavertiškumo jausmą. Tada stengiasi suvedžioti moterį, ir kiekviena suvedžiota moteris tampa tarsi jo pergale, laimikiu. Taip vyras perdėtu seksualumu, kitaip – hiperseksualumu, jo manymu, patvirtina savo asmenybės vertę savo ir aplinkinių akyse,” – teigia Šiaulių m. VšĮ Dainų PSPC gydytojas psichiatras Vytautas Bartkevičius. Kaip tokie vyrai atsiskleidžia? Kaip juos priima visuomenė?
Atsiskleidžia bendraujant
Padidėjusį vyro seksualumą galima nesunkiai pastebėti bendraujant. Hiperseksualus vyras vakarėlyje vyriškos kompanijos neieškos – jam labiau rūpės moteriška. Kaip sako specialistas, jo akys tiesiog lakstys nuo vienos moters prie kitos, žiūrės, kurią būtų galima „pakabinti“. Arba šokio metu jis šoks kitaip nei kiti, tokiam labiau rūpės išsirinktą moterį labiau prisiglausti prie savęs.
„O jei toks vyras į vakarėlį bus atėjęs su žmona, tai toji, žinodama savo vyro potraukį ir tai, kad nieko pakeisti negalima, sėdės galvą nuleidusi, ir tiek,“ – teigia psichiatras.
Savaitės skaitomiausi:
- Mata Hari: skyrybos su ištvirkusiu alkoholiku atvedė į kurtizanių pasaulį
- Psichoterapeutė G. Petronienė: ar verta ryžtis gyvenimo permainoms, kai tau - per 40
- Badauju kartą per savaitę ir jau pamiršau, kas tai yra ligos. Asmeninė patirtis
Seksualius kėslus atskleisti paskatina kad ir nedidelis alkoholio kiekis. Vakarėlių metu jų seksualumas atsiskleidžia tam tikrais judesiais, žodžiais, elgsena – matosi noras sugundyti. Ir tokie vyrai niekaip nesupranta, kaip moteris gali atsisakyti jo vilionių, neįvertinti jo noro ją sugundyti, jei jis toks „šaunus“. „Save gerbiančiai moteriai nemalonu būti šalia tokio vyro, kuris išgėręs pradeda ją myluoti ar kitaip išreikšti savo seksualinį potraukį,“ – sako V.Bartkevičius.
Paprastai moterys, kurios turi neigiamą požiūrį į tokius vyrus, niekada su jais ir neprasideda. Jos vakarėlių ar kitokių susibūrimų metu nenori būti pajuokos objektais dėl tokio elgesio. Ypač jei gyvenime yra patyrusios gašlaus hiperseksualaus vyro kėslus. Tokių vengia ir pataria kitoms būti atsargioms su jais. Anot gydytojo, padorios kompanijos tokių vyrų paprasčiausiai nekviečia į svečius, nes jie sukuria blogą aurą, tarp jų ir kitų svečių gali kilti įtampa ir konfliktai.
Lytinis aktyvumas – galimybė realizuoti save?
Hiperseksualus vyras savo menkavertiškumą tarsi realizuoja lytinių aktų dažnumu. Tuomet padidėja ir seksualinis alkis, ir taip prireikia vis didesnio partnerių rato. Tokį ratą turint, neretai seksualinis alkis gali iškilti aukščiau visko, nustelbti visas gyvenimo sritis. Tuomet žmogus tampa tuščias kaip rėtis, jam niekas nebeįdomu, jis nesidomi visuomenės gyvenimu ar kas dedasi pasaulyje. Ir lieka tik vienas tikslas – turėti lytinių aktų. Tai, pasak V.Bartkevičiaus, jau lemia socialines, darbines problemas, nes tam žmogui yra sunku pritapti visuomenėje.
Šiuo atveju, anot specialisto, galime kalbėti apie hiperseksualumo atmainą – satyrizmą – lytinį nukrypimą, pavadintą senovės graikų dievų satyrų vardu. (Satyrai buvo miškų ir kalnų vaisingumo ir derlingumo dievai. Apdovanoti nepaprasta seksualine galia ir gašlumu. Vaizduojami pusiau žmonėmis, pusiau ožiais. Jie buvo neatskiriami Dionizo palydovai puotose ir seksualinėse orgijose.)
Satyrizmas – tai patologiškai padidėjęs seksualinis alkis, kurio nenumalšina nei labai dažni lytiniai santykiai, nei dažna seksualinių partnerių kaita. Riba, kada padidėjęs seksualinis alkis virsta satyrizmu, neaiški. Skiriamuoju bruožu laikomi asmenybės struktūros pokyčiai, atsiradęs seksualinio potraukio patenkinimas satyrizmu sergančiam vyrui tampa vieninteliu gyvenimo tikslu.
Toks išnaudoja kiekvieną progą užmegzti seksualinį kontaktą, bet kokį pokalbį stengiasi pakreipti seksualine tema. Kai lytinis aktyvumas tampa vienintele egzistencijos forma, tai dar galima įvardyti kaip nervinę erotomaniją. Padidėjusio lytinio potraukio priežastis gali būti netikrumas, baimės jausmas, netikėjimas savo galimybėmis. Šį netikrumą siekiama įveikti nuolat ieškant naujų partnerių ir stengiantis kuo daugiau lytiškai santykiauti. Erotomanija serga ir žmonės, dėl objektyvių priežasčių negalintys normaliai patenkinti savo seksualinio poreikio, pvz., jūreiviai, kaliniai.
Pastangos suvaldyti priverstinį susilaikymą dažnai duoda priešingą rezultatą – sukelia nuolatinį seksualinį susijaudinimą, kuris nuraminamas, pvz., masturbuojantis. Pasak gydytojo, šiuo metu masturbaciją priimta laikyti visiškai normaliu aktu.
Gyvybinės energijos išraiška
Turime atkreipti dėmesį – jei žmogus gyvena ypač aktyvų lytinį gyvenimą, tai nebūtinai turi būti lytinis nukrypimas. Galbūt jo samprata tokia, kad jis turi turėti keletą lytinių aktų per dieną. Dėl to jis išlieka energingas ir sėkmingai dirba, normaliai bendrauja, nejaučia nepatogumų dėl padidėjusio seksualumo, tai – žmogaus gyvybinės energijos išraiška. Tik aišku, kaip sako gydytojas, vienintelė jo problema gali būti partnerės požiūris.
Jei moteris nesutinka su vyro pageidavimais ir jai seksualinio akto užtenka, sakykime, tik porą ar trejetą kartų per savaitę, tai gali sukelti nesutarimus šeimoje, disproporciją. Ir tuomet vyras, kurio žmona nepatenkina tiek, kiek jis norėtų, gali pradėti ieškoti papildomų partnerių. „Tie ieškojimai ne visada baigiasi sėkmingai, vyras tampa tarsi medžiotoju, užmiršta savo santuokinį gyvenimą,” – teigia V.Bartkevičius.
Tačiau taip nutinka ne visada. „Manyčiau, jei santykiai grindžiami meile, pasitikėjimu, darna, pagarba, kas dabartinėje civilizacijoje retai išreiškiama, tai vyras ir žmona turėtų susitarti,“ – teigia gydytojas. Vis dėlto tie dalykai turi būti aptariami prieš santuoką – vyras turėtų pasakyti apie savo poreikius, akcentuoti poreikį dažnai mylėtis.
Šaknys – vaikystėje
Anot specialisto, tai, kad vieni vyrai seksualesni už kitus, lemia šeimos tradicijos, kaip vaikas buvo auklėtas.
„Jei šeimoje tėvai daugiau puritoniški ir berniukui teigiama, kad moteris yra objektas, reikalingas tik giminei pratęsti, tai vaikui užsifiksuoja. Jei berniukas turėjo tėvą, kuris buvo grubus, žiaurus naudodavo smurtą, tai ir vaikas nemokės bendrauti su moterimi,“ – sako gydytojas.
Draugų kalbos ar pamokymai dažniausiai smarkiai skiriasi nuo tų, kuriuos berniukas gauna namuose ar iš specialisto. „Deja, tėvai vengia kalbėti šitomis temomis, kadangi mano, jog vaikai patys turi sužinoti,“ – sako V.Bartkevičius. Vaikai ir sužino, bet tas sužinojimas neretai būna iškreiptas, su įvairiais „priedais“ ar pagražinimais.
Beje, hiperseksualumas gali atsirasti ir dėl fiziologinių bei psichinių ligų. Tai gali būti organiniai smegenų sutrikimai, hormoniniai sutrikimai, narkomanija.
