Narcizai: kodėl jie tokie nepakartojami

Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias, protingiausias ir šauniausias?

Šių dienų skaitomiausi:
- Eva Tombak: daugelis žmonių nesupranta, kad pakeitę kvėpavimą gali tapti laimingesni
- Savaitės ikona. Šorena: man tinka visokie keisti deriniai
- Toms, kam per 40: auksinės taisyklės, kaip visada atrodyti gerai
- 3 kūno dailinimo programos, kurias galima pritaikyti ir namuose
- Orkaitėje kepti kiaulienos kukuliai su morkomis, burokėliais ir svogūnais

Charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Žavingas, savimi pasitikintis narcizas iškart patraukia dėmesį ir sukelia simpatiją. Jis, kaip niekas kitas, moka parodyti savo puikiąsias charakterio savybes. Santykių pradžioje narcizams lengva kurti idealaus žmogaus – partnerio, vadovo, kolegos ir pan. – paveikslą. Jie tai daro taip įtikinamai, kad negalite atsidžiaugti savo sėkme, sutikus tokį nuostabų žmogų. Juk jis tiesiog idealus, jis – visų jūsų turėtų problemų sprendėjas ir gelbėtojas! Tačiau tai tik pirmasis įspūdis. Deja, ilgainiui santykiai su narcizu gali gerokai apkarsti.

Atpažinkite narcizą

Narcizui viskas yra jo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymas. Kokių savybių patvirtinimas yra svarbiausias žmogui, priklauso nuo jo asmeninių vertybių. Tačiau jam gyvybės ir mirties klausimas būti besąlygiškai pripažintam kaip turinčiam šias savybes. Narcizui viskas gyvenime sukasi tik apie jį. Vyksta jūsų vestuvės ar gimtadienis? Atėjęs į šventę narcizas gali sukelti skandalą dėl smulkmenos. Ir staiga viskas pradeda suktis apie jį.

Ne veltui kalbėdami apie narcizus vartojame vyriškąją giminę. Vyrų narcizų yra daugiau negu moterų (maždaug 80 proc.). Jie serga didybės manija, jaučiasi privilegijuoti ir geresni už kitus, dažnai jiems trūksta empatijos. Įdomu tai, kad tokie asmenys dažniausiai žino, kad yra narcizai, ir to neslepia. Jie tiki, kad yra geresni už kitus, ir beveik didžiuojasi tuo.

Narcizai labai jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, nepritarimą jų nuomonei, kai situacija pasisuka ne jų naudai. Pajutęs grėsmę, narcizas dažnai reaguoja netinkamai ir agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą. Jums tai paprastas klausimas, kurį būtumėte pamiršę po penkių minučių, o narcizui tai – kova dėl gyvybės. Toks vidinis mechanizmas verčia narcizus matyti aplinkoje įvairiausių pavojų, grėsmių, kurių nemato kiti žmonės. Todėl narcizams vis atrodo, kad visi kalti dėl visko, kas vyksta aplink juos ir su jais, jei vyksta ne taip, kaip jiems norisi.

Negalėdami pakelti tikrovės keliamos grėsmės, narcizai stengiasi viską kontroliuoti bet kokiomis priemonėmis. Jie pasiekia aukštąjį pilotažą manipuliacijos srityje. Jiems nėra nieko šventa, norint pasiekti, kad situacija taptų tokia, kokios jiems reikia. O jūs atliktumėte tokį vaidmenį, kurį jums skyrė režisierius, t. y. narcizas.

Dauguma jų yra įsisenėję melagiai. Net ir tas narcizas, kuriam meluoti nepriimtina pagal jo vertybes, sugeba interpretuoti faktus, taip juos iškraipydamas savo naudai, kad jo sakoma dalinė tiesa savo esme yra artimesnė melui.

Vienas paprasčiausių būdų atpažinti narcizą – pasakyti, kad jis kažką blogai pasakė ar padarė. Narcizas ginsis ir išsisukinės pačiais radikaliausiais būdais, tačiau nieku gyvu nepripažins savo kaltės bei atsakomybės. Narcizai dažnai būna labai protingi ir intelektualūs. Todėl jie sugeba puikiai įrodyti, kad būtent jūs ir esate kalti dėl visos šios situacijos. „Žiūrėk, ką tu privertei mane padaryti“ – tokia yra narcizo pozicija, net jei jis ką tik savo rankomis sumušė savo žmoną. Po pokalbio su šiuo žmogumi išeisite arba susipykę, arba kalti dėl situacijos.

Ką slepia puikiausiojo kaukė?

Paprastai narcizui būdingi bruožai įgyjami vaikystėje, kartais ankstyvojoje. Dažniausiai tai vaikystės traumos padarinys. Mažas vaikas yra visiškai priklausomas nuo savo tėvų. Atskyrimas nuo tėvų jam instinktyviai reiškia grėsmę mirti. Juk jis toks mažas, kad negali savimi pasirūpinti. Todėl norėdamas išgyventi vaikas yra pasiryžęs padaryti bet ką, kad pelnytų tėvų meilę.

Jei tėvai atstumia savo vaiką, nerodo jam pakankamai dėmesio, ignoruoja bei kelia labai aukštus reikalavimus, kurių vaikas negali įvykdyti, tuomet jis nuolatos patiria neatitikimą tarp savęs bei tėvų idealizuojamo paveikslo. Viduje jis patiria skilimą ir elgiasi taip, kaip nori jo tėvai, nors jam tai nebūdinga, galbūt net prieštarauja jo prigimčiai.

Vienu iš išgyvenimo būdų tokioje situacijoje tampa narcisistinio charakterio susiformavimas. Bandymas tapti pačiu geriausiu, nuostabiausiu vaiku ir taip užsitikrinti tėvų dėmesį. Narcizas, nesuvokdamas kodėl, dažniausiai taip ir gyvena, manydamas, kad jis ir yra tas puikiausias ir nuostabiausias, nors iš tiesų tai yra jo paties dirbtinai sukurtas „aš“. Jį narcizas dažniausiai suvokia kaip tikrąjį save.

Iš tiesų tikrasis „aš“ niekur nedingsta, jis yra giliai užkištas tamsiausiame pasąmonės kampe, o apie jo egzistavimą narcizas dažniausiai beveik nieko neįtaria ir sąmoningai to nesuvokia. Nuslėptas tikrasis „aš“ dažniausiai jaučiasi menkavertis, tačiau sąmoningame lygmenyje narcizas šių jausmų vengia, nes tai suvokti būtų per daug skausminga. Gyvenimas tarsi apsivilkus šarvus, kuriuos aplinkiniai mato kaip tikrąjį narcizo veidą, kelia vidinę įtampą. Todėl narcizas kiekvieną dieną jaučia poreikį ginti savąją puikiausiojo kaukę.

Fotolia nuotr.

Narcizo meilė

Nors narcizai – problemiškos asmenybės, kai kurie jų sugeba palaikyti ilgalaikius santykius su antrąja puse. Santykių pradžioje sėkmingai pasirodęs kaip idealus partneris, narcizas lengvai randa kelią į mylimo žmogaus širdį. Narcizai turi šeštąjį pojūtį, kuriuo tarsi nuskaito savo naująjį partnerį, ko jam trūksta, ir sugeba tiksliai pasakyti tai, ką pastarasis nori išgirsti. Todėl santykiai su antrąja puse klostosi žaibiškai.

Nuolatos jausdamas nesuvoktą tuštumą, kurią sukėlė tėvų atstūmimas ir meilės trūkumas, narcizas ieško, kas jam galėtų suteikti tą meilę, kurios negavo būdamas vaikas. Taip, narcizai yra vaikystėje užstrigę žmonės, turintys suaugusiojo kūną. Jų santykis su pasauliu ir susidorojimo su kasdieniais sunkumais taktikos yra vaikiškos.
Pajutęs galimybę gauti taip trokštamą meilę, narcizas nebegali atsispirti milžiniškai traukai. Su nauja partnere jis pagaliau pradeda jaustis užpildytas ir nustoja jausti baisiąją tuštumą. Santykiai vystosi greitai, nes narcizo jausmai yra labai stiprūs.

Paprastai narcizus įsimylintys žmonės yra kažkuo panašūs. Pasak JAV psichologo Rosso Rosenbergo, tai yra nuo santykių priklausomi žmonės. Dažniausiai tai narcizų, alkoholikų ar kitą priklausomybę turėjusių tėvų vaikai arba tiesiog problemiškų asmenybių vaikai, kurių tėvai nesugebėjo deramai rūpintis, skirti dėmesio tiek, kiek reikia harmoningai vaiko raidai. Narcizo partneris yra toks pat sužeistas vaikas suaugusiojo kūne. Galbūt netgi patyręs panašių sunkumų su savo tėvais, tik nesąmoningai pasirinkęs kitą išgyvenimo ir prisitaikymo prie tėvų strategiją – sutikimą su viskuo, ko iš jo reikalaujama, netgi jei tai prieštarauja jo paties norams.

Makabriškas šokis

Narcizui pajutus, kad mylimas žmogus jau visiškai atsidavęs, pradeda ryškėti tikrasis jo veidas. Ilgainiui abu žmonės pradeda jausti, kad kažkas ne taip. Greičiau ir stipriau tai pajunta priklausomasis. Tačiau, nors savijauta toliau tik blogėja, priklausomasis nesugeba tokių santykių nutraukti. Narcizui verčiant kaltę partneriui dėl visko, kas tarp jų yra blogai, o priklausomajam tai prisiimant, ilgainiui mažėja ir taip nelabai aukšta pastarojo savivertė.

Taip ratas užsidaro ir abu partneriai skęsta savo pačių nevilties, nepasitenkinimo bei neišsipildymo liūne. Nė vienas taip ir nepasotina savo vidinio vaiko taip trokštama meile, kuri tarsi jau buvo visai čia pat, jų rankose.

Nei priklausomasis, nei narcizas nenori nutraukti žalojančių, nesveikų santykių. Kurgi narcizas gaus peno savo dirbtinai išpūstam ego, jeigu ne iš savo partnerio? Jį su mylimąja sieja gija, kurios savo jėgomis narcizas negali nutraukti. Nebent tik susiradęs kitą peno šaltinį, pavyzdžiui, meilužę.

Tiesa, žmoną, nors ir visiškai ignoruojamą, jis greičiausiai pasiliks. Narcizas nejaus jokių sąžinės priekaištų dėl to, kokį gyvenimą jai suteikė. Jis nuoširdžiai mano, kad jai ištekėti už jo taip pasisekė, kad ji neturi jokios teisės ištarti jam nė vieno priekaišto visą likusį gyvenimą!

Taip ir tęsiasi makabriškas dviejų sužeistų sielų šokis. Tokių santykių perspektyvos, deja, prastos. Nors auka yra prisirišusi prie vilties, kad jei tik pakankamai mylės savo narcizą, kuris juk buvo toks puikus, jis pats atras savo nuostabų vidų ir iš monstro vieną dieną taps visaverčiu mylėti gebančiu žmogumi.

Skyrybos

Skyrybos su narcizu bus sunkios. Faktas, kad partneris nori jį palikti, yra dvigubas smūgis narcizui – tai esminis jo sužeidimas. Pajutęs grėsmę savo esybei – kaipgi taip, kas gi jį, patį puikiausią ir nuostabiausią, drįsta palikti – negailės savo partnerio ir kenks visomis išgalėmis.
Pasak dr. Samo Vaknino, teisme narcizas panaudos prieš jus viską, kas įmanoma. Maža to, jis pasistengs, kad jūs atrodytumėte kaip nestabilios psichikos asmuo, o jis – stabilus, sąžiningas, protingas, racionalus, todėl patikimas. Nors ir apjuodins jus viešai, narcizas dės visas pastangas, siekdamas vėl jus įtraukti į savo apžavų ir galios tinklą, t. y. atnaujinti bendravimą. Todėl minėtasis autorius pataria skyrybų metu su narcizu bendrauti tik per tarpininką, pavyzdžiui, advokatą.

Vaistai nuo narcisizmo

Šiuolaikinė Vakarų visuomenė palaiko narcizo tipo charakterio klestėjimą. Socialiniai tinklai kasdieniame gyvenime tarsi verčia lenktyniauti, kas pademonstruos didesnį šaunumą. Tačiau ne visi žmonės, mėgstantys pasigirti, yra narcizai, nuolatos keičiantys darbus bei meilužes ir sukeliantys didelių bei ilgalaikių vidinių problemų savo artimiesiems, sutuoktiniui ir vaikams.

Kaip sau padėti?

Jei jums kilo klausimas, ar neturite narcizo savybių, galiu jus nuraminti – visi jų turi. Ir tai tikrai nėra taip blogai ar baisu, kaip aprašyta šiame straipsnyje. Tai – kraštutinio narcisizmo požymiai. Vieną kitą narcizo savybę turime visi.

Jei viduje slypi baugus įtarimas, kad šis straipsnis apie jus, nebijokite kreiptis į psichologą. Juk lygiai taip pat eitumėte gydyti skaudamo danties pas odontologą. Nebijokite skausmo, kad ten jus peršvies kaip rentgenu ir pamatys baisiausias jūsų pasąmonės kerteles. Tikras specialistas žino ir atidengia pačiam žmogui tiek, kiek jis tuo metu yra pasiruošęs priimti ir susitvarkyti. Žinokite, kad jūsų atveju stiprus pasipriešinimo jausmas yra normalus. Būkite tikri – tai geriausia investicija į tai, kad jaustumėtės patogiai ir jaukiai savo paties kūne.

Kaip atpažinti narcizo savybes ir sau padėti? Pagalvokite, ar kiti jūsų nelaiko agresyviu? Susimąstykite, ar agresyvumas nėra nukreiptas savo vertei apginti?

Ar bent retkarčiais darote gera kitiems žmonėms be jokio atlygio? Jeigu nelabai arba niekada apie tai nesusimąstėte, pabandykite tai padaryti. Pasigilinkite į savo jausmus tai darydami. Ar jaučiate, kad gera daryti gera tiesiog darant, be jokio atlygio ir naudos sau?

Pabūkite su savo žmona ar vaiku tik jiems. Tiesiog sąmoningai stenkitės negalvoti apie save, o būti akys, kurios mato tą žmogų, ir ausys, kurios girdi ir išklauso. Tuo metu tarsi padėkite save ir savo poreikius, mintis, savivertę į lentyną kitame kambaryje. Pirmus kartus gali būti labai sunku, todėl galite iš anksto nusistatyti laiką, kiek būsite tokios būsenos. Pradėkite nuo penkių minučių, paskui galite palengva ilginti laiką. Užtikrinu, jūsų žmona ar partnerė, vaikai iš karto jums pasakys, kad tapote geresniu vyru ar tėčiu, ir net negalės paaiškinti kodėl. Ir mylės jus dar labiau nei anksčiau.

Priėmimas į šių metų Psichologijos akademijos studijas pradėtas, daugiau informacijos „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis