Tai vienas ryškiausių lietuviškos dainuojamosios poezijos kūrinių, peržengęs muzikinio žanro ribas ir tapęs kultūrinės atminties dalimi. Martinaičio tekstas – metaforiškas ir daugiasluoksnis. Vyšnios čia tampa ne tik vasaros ar kraštovaizdžio ženklu, bet ir brandos, netekties, trapumo, o kai kurioms kartoms – ir istorinių išgyvenimų simboliu.
Per dešimtmečius ši daina įgijo platesnę interpretacinę erdvę – ji pradėta sieti su pokario nuojautomis, partizaninės kovos atmintimi, su tautos patirtu skausmu. Tačiau kūrinio stiprybė slypi ne tiesioginiame pasakojime, o potekstėje. Būtent ši atvira struktūra leidžia kiekvienam laikmečiui jį išgirsti savaip.
Ansamblį „Balsai“ sudaro žinomi operos solistai – Ieva Barbora Juozapaitytė, Gabrielė Lileikaitė-Pavilionė, Tomas Pavilionis ir Andrius Apšega. Jų lūpomis šįkart naujai suskamba vienas ryškiausių lietuviškos dainuojamosios poezijos kūrinių. Keturi profesionalūs balsai – soprano, mecosoprano, tenoro ir baritono dermė – atveria emociškai intensyvią, teatrališką interpretaciją.
Emocinis dramatizmas balse
Šioje versijoje išryškinamas stiprus dramaturginis krūvis, dinaminės bangos, tembrinė įtampa ir sąmoningai kuriama emocinė amplitudė. Tai ne santūrus prisilietimas, o pilnas išgyvenimas.
Tuo tarpu vaizdo klipas sąmoningai paliktas be išorinio patoso – be istorinių rekonstrukcijų ar simbolinių atributų. Kamera fiksuoja žvilgsnius, kvėpavimą, tylą tarp frazių. Visa emocija koncentruojasi balse.
„Ši daina mums nėra tik muzikinis kūrinys. Joje jaučiu laiką, kuris kalba tyliai, bet labai stipriai. Vyšnios čia – tai ne tik vasara, bet ir brandos, netekties, kraujo spalva. Dainuodami leidome sau būti maksimaliai atviri – su visa dramaturgija ir visa atsakomybe“, – sako kolektyvo „Balsai“ nariai.
Kūrybinė komanda
Naują aranžuotę kūriniui padėjo sukurti Dainotas Varnas, kurio muzikinė vizija atvėrė kitokį harmoninį sluoksnį ir sustiprino dramaturginę liniją.
Ansamblis taip pat dėkoja garso režisieriams Nojui Nedzinskui ir Tautvydui Navikui bei visai kūrybinei komandai už subtilų darbą, išlaikant natūralų balsų tembrą ir gyvą emociją.
