Kaip buhalteris parašė sąmojingą ir įtraukiantį “Kalkutos detektyvą”

Buhalteris Abiras Mukherjee – tiksliau, dabar jau buhalteris ir rašytojas Abiras Mukherjee, kaip jis oficialiai gali vadintis pasirodžius knygai "Kalkutos detektyvas" (iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė, išleido «Tyto alba“) – pasakoja apie savo pirmojo detektyvinio romano atsiradimą.

"Artėjo keturiasdešimtmetis, pradėjau svarstyti, ar manęs gyvenime dar laukia kas nors kita, išskyrus kasdienį darbą. Vieną dieną vėlavau į darbą ir spėjau pažiūrėti BBC televizijos rytinę laidą, kurioje dalyvavo bestselerių autorius Lee Childas: jis pasakojo, kad pradėjo rašyti keturiasdešimties, kai jį atleido iš darbo. Pamaniau: na, aš panašaus amžiaus, gal reikėtų pamėginti ir man.

Seniai kalbėjau, kad taip padarysiu, bet taip ir nesiėmiau – būdavo, parašau kokį skyrių ir atidedu šalin, nes iš prigimties esu tinginys. Bet tą kartą pradėjau, parašiau apie 10 000 žodžių, ir jau ketinau vėl mesti, nes juk gyvenimas dažniausiai pradeda trukdyti – ir tada pamačiau, kad laikraštis “Telegraph” paskelbė konkursą."

2013 m. “Telegraph” ėmėsi ieškoti literatūros talentų ir paskelbė naujų britų detektyvų rašytojų konkursą. Dalyviai turėjo atsiųsti detektyvinio romano pradžią, 5 000 žodžių, ir trumpą viso romano santrauką. Premija buvo 5 000 svarų vertės sutartis su viena iš garsiausių JK detektyvinės literatūros leidyklų “Harvill Secker”. Buvo dar viena sąlyga – romane privalėjo būti tarptautinis aspektas.

Mukherjee suredagavo savo romano pradžią, nusiuntė ją kartu su santrauka, o po pusmečio sužinojo, kad įveikė 426 konkurentus: visi vertinimo komisijos nariai vienbalsiai jį paskelbė nugalėtoju.

Romanas "Kalkutos detektyvas" (A Rising Man) – sąmojingas ir įtraukiantis romanas, kurio veiksmas vyksta Kalkutoje, aprašytoje taip vaizdingai ir tiksliai, kad skaitant kaktą išpila prakaitas.

Pasakotojas – Semas Vindemas, jaunas našlys, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, kuris palieka skaudžių prisiminimų pilną Angliją ir atvyksta dirbti Kalkutos policijoje. Padedamas išmanaus ir supratingo, nors drovaus seržanto Surendranato Banerdžio (kurį britų kolega, nesugebantis ištarti svetimšalių vardų, pakrikštijo Surink-granatas), Vindemas tiria provincijos gubernatoriaus padėjėjo nužudymą miesto lūšnyne.

Vindemo vadovybė netrunka nuspręsti, kad viskuo kalti Indijos nepriklausomybę propaguojantys politiniai aktyvistai, tačiau Vindemas atkakliai ieško tiesos, kartu stengdamasis apsiprasti svetimame mieste.

Be kita ko, romanas yra labai juokingas, parašytas žvaliai ir su pasitikėjimu, ir tuo labai skiriasi nuo daugelio pernelyg formalių istorinių romanų. Kalbantis su Mukherjee, netrunki išgirsti panašias intonacijas.

"Aš rimtai manau, kad vienas iš būdų išgyventi yra išsiugdyti juodojo humoro jausmą, – sako jis. – Aš kilęs iš Glazgo, ten visi taip kalba: turbūt vanduo toks."

Mukherjee'io tėvai atvyko į Britaniją iš Kalkutos, jis pats gimė Londone, bet užaugo Glazge. Jo tėvas irgi buvo buhalteris ir laisvalaikiu rašė knygas bengalų kalba.

"Tikriausiai iš jo tai ir paveldėjau, nors dauguma bengalų tiki, kad kiekvienas žmogus slepia savyje knygą, dainą ar poemą; jei nieko neparašei ir nesukūrei, tai iš tiesų nesi tikras bengalas".

Jis prisimena, kaip būdamas darbe gavo elektroninį laišką su pranešimu, kad laimėjo konkursą. "Vos nesukėliau bendradarbiams širdies smūgio, nes tuojau pat pradėjau garsiai keiktis, kaip daro kiekvienas škotas, kai jam atsitinka kas nors gero." Vienas iš vertinimo komisijos narių, literatūros agentas Samas Copelandas, iškart pasisiūlė jam atstovauti, ir Mukherjee visa galva pasinėrė į jam nepažįstamą literatūros pasaulį.

Parengė Rasa Drazdauskienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis