Romane „Maranta“ – stiprių moterų charakteriai

Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė Birutė Jonušaitė, romanų „Didžioji sala“(I-II t.), „Ievos neišvarė iš rojaus“, „Baltų užtrauktukų tango“, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė, šiemet skaitytojams dovanoja naujausią savo romaną „Maranta“.

Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. B. Jonuškaitė - neprilygstama moterų charakterių meistrė, sugebanti matyti, girdėti ir persikūnyti, jaučianti kūrinį kaip meninę visumą. Romano veiksmas rutuliojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje, lydimas koloritingo Dominykos dzūkavimo, bei Varšuvoje, Paryžiuje, Jeruzalėje, Amerikoje.

Penkerius metus rašytame romane sukauptos artimų žmonių patirtys, atpažįstamos vietovės, o dzūkiškus žodžius skaitytojui autorė padeda suprasti pripildydama puslapių paraštes ranka rašytais paaiškinimais. Tuo knyga tampa asmeniškesnė, lyg į rankas pakliuvusi tiesiai nuo rašytojos stalo. „Nuo jaunystės mėgdavau sąsiuvinių paraštes išmarginti piešinėliais“ – šypteli autorė. Knygos „Maranta“ dailininkė Deimantė Rybakovienė.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis