Laikas iškelti save į pirmą vietą! Jungtinės Karalystės aktyvistė ir apdovanojimų pelniusios platformos „The Latte Lounge“ įkūrėja Katie Taylor subūrė įvairių sričių ekspertus, kad suteiktų moterims reikalingos informacijos ir pasitikėjimo kiekviename žingsnyje. Šioje knygoje rasite žinomų gydytojų, psichologų, dermatologų, dietologų, sportininkų, teisininkų ir kitų specialistų patarimų.
Vidutinis amžius – tai sielos paieškų ir atradimų metas. Tai laikas atrasti tai, kas jums iš tikrųjų svarbiausia, nuspręsti, kas nebeturi reikšmės, ir apsvarstyti, kokius pokyčius galite padaryti, kad jūsų gyvenimo antrasis skyrius būtų laimingesnis, sveikesnis ir kupinas pilnatvės.
„Vidutinio amžiaus reikalai“ gali tapti jūsų visapusišku vadovu iššūkių kupiname gyvenimo etape. Šioje knygoje atvirai ir išsamiai nagrinėjami esminiai dalykai: sveikata, gerovė, santykiai, darbas, iššūkiai ir galimybės. Kiekviename skyriuje draugišką autorės pasakojimą papildo ekspertų įžvalgos, patarimai ir, žinoma, tikrų vidutinio amžiaus moterų liudijimai.
Sužinokite, ko reikia, kad išmoktumėte labiau rūpintis savimi, pagerintumėte savo sveikatą ir įveiktumėte menopauzės keliamus iššūkius, nepalūžtumėte sudėtingose situacijose, įvaldytumėte finansus, susitvarkytumėte profesinį gyvenimą ir atsivertumėte naujoms galimybėms.
Knygą iš anglų kalbos vertė gydytoja genetikė doc. Birutė Tumienė.

Pridedame knygos ištrauką:
VAISINGUMAS
Visi žinome, kad vaisingumas apibrėžiamas kaip gebėjimas pastoti. Tačiau mums paprastai nepasakoma, kad tai nėra taip paprasta – tiesiog pastoti ir išnešioti kūdikį. Dažna iš jūsų, skaitančių šią knygą, arba jau pradėjo kurti šeimą, arba ketina tai padaryti artimiausiu metu, arba jau baigė reprodukcinius planus. Deja, yra ir tokių, kurios daug metų nesėkmingai bandė pastoti ir patyrė vadinamąjį nepakankamą vaisingumą – būklę, kai nepavyksta pastoti po vienus metus trukusių reguliarių bandymų.
Dažnai girdime, kad menopauzė žymi mūsų vaisingumo kelionės pabaigą, todėl jei artėjant vidutiniam amžiui vis dar tikimės susilaukti vaikų, laiko tiksėjimas atrodo vis grėsmingesnis. Tačiau koks iš tiesų vaisingumas po 40 metų amžiaus ir kokios galimybės toms, kurios vis dar svajoja apie šeimos sukūrimą?
Nors vaisingumas nėra vien tik vidutinio amžiaus problema, vis daugiau moterų nusprendžia susilaukti vaikų vėliau, net ir būdamos keturiasdešimtmetės ar vyresnės. Gali būti, kad tarp skaitančiųjų šią knygą yra ir jaunesnių moterų, kurios nori sąmoningai pasiruošti ateičiai. Todėl šiame skyriuje pateikiama bendra vaisingumo klausimų apžvalga.
KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
Dr. Gidonas Liebermanas, ginekologas konsultantas ir įmonės „Fertifa“ medicinos direktorius
Kodėl su amžiumi moterų vaisingumas mažėja?
Moterų vaisingumas priklauso nuo kiaušialąsčių skaičiaus ir jų kokybės. Moteris gimsta su visomis kiaušialąstėmis, kurias turės per savo gyvenimą. Geriausios kokybės kiaušialąstės ovuliuoja ankstyvuoju vaisingumo laikotarpiu, o senstant gerų kiaušialąsčių atsargos mažėja, todėl vis mažiau tokių kiaušialąsčių, kurios gali lemti sveiką nėštumą.
Taigi ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje kiaušialąsčių kiekis ir kokybė pradeda mažėti, o penktojo gyvenimo dešimtmečio pradžioje moters tikimybė natūraliai pastoti stipriai sumenksta. Moters vaisingumas labai priklauso nuo amžiaus. Moterys iki 30 metų amžiaus turi apie 25 % tikimybę natūraliai pastoti kiekvieno ciklo metu, o vyresnėms nei 30 metų tikimybė sumažėja iki 20 %. Sulaukus 40 metų, moterims pastojimo tikimybė yra tik 5 % kiekvieno ciklo metu.
Jei turiu reguliarius lytinius santykius tinkamu metu, kodėl nepastoju?
Norint pastoti, reikalingi sveiki spermatozoidai, sveikos kiaušialąstės ir bent vienas atviras kiaušintakis. Pastojimas gali neįvykti, jei yra bet kurio iš šių veiksnių problemų. Jei nerimaujate dėl nesėkmingų bandymų pastoti, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jei neturite jokių rimtesnių sveikatos problemų (pavyzdžiui, nereguliarių menstruacijų) ir jums yra iki 35 metų, prieš kreipiantis pagalbos rekomenduojama bandyti pastoti bent vienus metus. Jei esate vyresnė nei 35 metų, tyrimus patartina atlikti jau po šešių mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.
Kokios yra vaisingumo gydymo galimybės?
Jeigu sunku pastoti ir atlikti visi būtini tyrimai dėl nevaisingumo priežasčių, gydytojas sudarys tikslingą gydymo planą ir aptars su jumis tinkamiausius veiksmus. Vienintelė galimybė iš esmės pagerinti kiaušialąsčių kokybę – kiaušialąsčių donorystė. Nors tai nėra pirmoji penktajame dešimtmetyje bandančioms pastoti moterims siūloma priemonė, ji labai sėkminga – sėkmės rodiklis siekia 50 % ar daugiau. Pagalbinis apvaisinimas, naudojant vyresnės nei 40 metų pacientės kiaušialąstes, dažnai būna ne toks sėkmingas: 42 metų moteriai tikimybė pastoti po vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu – mažiau nei 10 %.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijų dažniau pasitaiko jaunesnėms moterims. Jų kiaušidės jautriau reaguoja į stimuliaciją, kuri gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą. Vyresnėms pacientėms šis sindromas kur kas retesnis. Fizinės pagalbinio apvaisinimo procedūrų komplikacijos retos, tačiau gali būti atsitiktinis žarnyno arba šlapimo pūslės pažeidimas per kiaušialąsčių paėmimo procedūrą. Svarbu nepamiršti ir emocinio bei psichologinio streso, todėl artimųjų, draugų ar psichologo palaikymas labai svarbus.
Gydymo galimybės
• Toliau bandykite pastoti natūraliai, gavę tinkamą palaikymą ir patarimų.
• Chirurginis gydymas (esant endometriozei, miomoms ar kiaušintakių problemoms).
• Vaistai (tokie kaip „Clomid“ ar letrozolas) ovuliacijos sutrikimams koreguoti.
• Intrauterininė inseminacija (IUI) su partnerio arba donoro sperma.
• Pagalbinis apvaisinimas arba intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI).
• Kiaušialąsčių donorystė.
• Pakaitinė motinystė (surogacija).
Kaip valdyti vaisingumo lūkesčius?
Jei vyresnei nei 40 metų moteriai sunku pastoti, tai gali būti sudėtinga ir bauginanti situacija. Moterys patiria įvairių jausmų: nuo pykčio iki liūdesio ir apgailestavimo. Geras gydytojas šias emocijas supras ir padarys viską, kad nuodugniai įvertintų abiejų partnerių sveikatą bei suprantamai paaiškintų galimybes pastoti ir gydytis, nekurdamas nerealių lūkesčių.
Jei išbandytos visos galimybės, daugeliui žmonių gali būti siūlomas psichologinis konsultavimas. Savo emocijų pripažinimas dėl negalėjimo susilaukti vaikų – svarbus žingsnis siekiant susitaikyti su situacija. Kai kurie žmonės pasirenka įvaikinimą, o kiti išmoksta gyventi be vaikų, planuoti savo ateitį ir galiausiai priimti tokį gyvenimo būdą.