„Veiklios ir sėkmės lydimos, o sykiu – perdegusios, nerimaujančios, suirzusios, neužmiegančios ir neišsimiegančios. Ar tikrai sau leidžiame ilsėtis nejausdamos gėdos ar kaltės?“, – „Moters miego knygoje“ klausia I. Anskaitienė ir ragina skaitytojas pasirūpinti savimi, susikurti tinkamą miego ir poilsio praktiką bei ritualus.
„Man ši knyga – priminimas sau ir apie save, kaip puoselėti sveikatos, gyvybingumo, fizinio ir dvasinio grožio šaltinį – miegą. Nuostabu, kaip įtraukiančiai Ieva aprašo miego vagis, pataria, kada geriausias laikas mylėtis ir kad ne mažiau atpalaiduoja knygos skaitymas lovoje kartu su mylimuoju. Itin rekomenduoju skyrius apie nusiraminimo praktikas ir vakaro receptus, o svarbiausia – linkiu gerai išsimiegoti. Tai, tikiu, pavyks, jei laikysitės šioje knygoje pateikiamų patarimų“, – tokią knygos rekomendaciją pateikia drabužių kūrėja Agnė Gilytė.
„Moters miego knygą“ išleido leidykla „Alma litera“. Su knygos autore I. Anskaitiene kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.
Savo knygą skiriate moterims. Ar vyrų ir moterų miego įpročiai, gebėjimas užmigti ir pailsėti skiriasi?
Knygą skiriu moteriai, ieškančiai poilsio.
Darbe išgirstos moterų istorijos paskatino kalbėti apie miegą, kurį, neleisdamos sau ilsėtis, moterys pačios išstumia iš savo gyvenimo. Pareiga „viskuo pasirūpinti“ neretai tampa nematoma moters našta, o nuovargis dažnu atveju nurašomas ir „tampa“ silpnumu, tinginyste ar blogu laiko planavimu. Aš taip pat esu viena iš tų moterų.
Statistika negailestinga, moterys dažniau nei vyrai patiria nerimą, depresiją, o šios būsenos yra glaudžiai susijusios ir su miego problemomis. Tik ne visada būtina iškart gerti tabletę ir slopinti simptomą, geriau paieškoti giluminės nemiego priežasties.
Vieno standarto visoms nėra, kiekvienos miegas unikalus ir skirtingas. Knygoje man buvo svarbu ne tik moksliškai aptarti miego naudą, svarbą ir skirtumus, bet ir padrąsinti moteris atpažinti miego trūkumą, nemigos pasekmes, atrasti poilsio praktikas, labiau pasitikėti kūnu ir tuo pačiu – savimi. Be kaltės jausmo. Tapti švelnia, atsipalaidavusia moterimi.
Moters miegą veikia ne tik jos fiziologiniai pokyčiai, visuomenės spaudimas būti produktyviai, bet ir pačios įsitikinimai ir požiūris į poilsį.
Vyrų ir moterų miegas išties skiriasi – ir fiziologiškai, ir hormonų bei elgsenos lygmenyje.
Kodėl jums buvo svarbu parašyti šią knygą?
Nes pati esu moteris ir nežinau visų atsakymų.
Ilgą laiką buvau prastos sveikatos, išgyvenau panikos priepuolius. Man buvo be galo smalsu per miego išmintį pažinti save, savo kūną ir pačiu natūraliausiu būdu sau padėti. Norėjosi parašyti knygą, kuri būtų ne tik miego mentorės, „ekspertės“ taisyklių rinkinys, ką daryti ir ko nedaryti, bet ir švelnus raginimas priimti nuovargį.
Noriu, kad nė viena moteris nesijaustų bloga ar silpna, jei negali išsimiegoti. Noriu atiduoti duoklę moterims, kurios stengiasi, kurios pavargsta, noriu padėti joms suprasti, kad miegas nėra silpnumas ar prabanga, tai svarbus pilnaverčio gyvenimo pagrindas.
Apibūdinkite, kas yra geras miegas.
Man geras miegas – tai pirmasis žingsnis pasirūpinti savimi.
Ar tik man taip atrodo, ar vis dažniau girdėti, kad gyvename nemigos laikais? Kodėl taip yra?
Iš tiesų gyvename nemiegančio pasaulio laikotarpiu. Tai visuotinė problema, apie kurią kalba ir mokslininkai, ir gydytojai. Priežasčių daug: nuolatinis informacijos perteklius, ekranai, pranešimai, socialiniai tinklai. Mūsų smegenys perkrautos. Vyrauja produktyvumo kultas – kuo daugiau darai, tuo, atrodytų, esi vertingesnė.
Poilsis dažnai laikomas tinginyste, o miegas – laiko švaistymu. Dirbtinė šviesa vakare, vėlyvas valgymas, sėslus gyvenimo būdas griauna mūsų vidinį – cirkadinį – laikrodį. Miegą vertiname kiekybiškai, o ne kokybiškai: skaičiuojame valandas, bet retai klausiame savęs, ar iš tiesų jaučiamės pailsėję?
Nemiga – tai žinutė, kurią siunčia mūsų kūnas. O jo niekas geriau už mus pačius nepažįsta. Miegas nėra problema, kurią reikia „sutaisyti“ – tai kvietimas sustoti ir pažvelgti į savo gyvenimą. Kaip gyvenu? Kaip jaučiuosi? Ko bijau?
Meilė miegui prasideda nuo meilės sau. Kodėl turime mylėti miegą?
Miegas nėra vien biologinis procesas – tai intymus rūpesčio savimi aktas. Gerbdamos save, gerbiame savo ribas, kūną, jausmus, sveikatą – ir patį miegą. Daugelį metų miegas buvo nuvertinamas: „pamiegosi, kai numirsi“, „tingi, nes ilgai miegi“. Iš tiesų miegas – tai kūno ir sielos atstatymas, natūraliausias būdas detoksikuoti ir regeneruoti organizmą, būtinas mums kaip maistas ar kvėpavimas. Jei mylime miegą, tai nereiškia, kad baudžiame save už nuovargį, reiškia, kad dovanojame sau sveikesnį gyvenimą. Miegas nėra laiko švaistymas – tai būdas tapti tokiai, kokia išties gali būti: kūrybinga, sveika, mylinti. Meilė miegui yra meilės sau praktika – išklausyti, ko reikia, ir sau tai duoti.
Ar žinote atsakymą, kodėl gyvenimą keisti pradedame tik tada, kai įkrentame į duobę? Kodėl nesame tokie protingi, kad iki tos duobės neprieitume?
Žmogus prisitaiko net prie blogų sąlygų, jos ima atrodyti norma. Net jei situacija bloga, ji pažįstama ir, paradoksalu, saugi. Dirbame pervargusios, „bet juk vis tiek pavyksta“. Nemiegame naktimis, „bet dar truputį pavarysiu“. Santykiai netenkina, „bet visgi esame kartu“. Nuovargis irgi tampa norma.
Duobė priverčia sustoti, nes su senais įpročiais toliau keliauti nebeįmanoma. Nuovargis, perdegimas, liga ar skausmas – tai paskutiniai kūno signalai, pralaužiantys abejingumą. Pokytis kelia nežinios baimę. Vis dėlto pokytis yra pasirinkimas. Kartais turime įkristi duobėn, kad pamatytume, jog gyvenome ne taip. Tokie sukrėtimai ne tik pakeičia elgesį, bet ir brandina požiūrį.
Kaip miegas susijęs su sveikata?
Miegas – mūsų sveikatos pamatas. Jo metu atsistato kūnas, nervų sistema, stiprėja imunitetas, reguliuojasi hormonai, gerėja emocinė pusiausvyra ir atmintis. Kai miegame gerai ir reguliariai, visas organizmas – nuo širdies iki virškinimo – veikia geriau. Be miego viskas lėtėja, silpnėja arba išsiderina.
Su kokiais miego mitais susidūrėte rašydama knygą?
Vienas iš itin gajų – „aš tokia esu, nemieganti“. Miegas nėra charakterio bruožas, o įgūdžių, įpročių ir pusiausvyros atspindys. Beveik visada jį galima atkurti.
Kitas – „jei negaliu užmigti, reikia ką nors daryti“. Kartais geriausia tiesiog ramiai pabūti, nebijoti nemigos, ne kovoti su ja, o elgtis švelniai. Tai pirmas žingsnis link sveiko miego. Dar vienas mitas – „miegas – laiko švaistymas“. Iš tiesų miegas yra mūsų sveikatos pagrindas, jo švaistyti negalima.
Knygoje išskiriate šešis poilsio tipus. Ar jie visi būtini?
Taip, nes esame sudėtingos būtybės. Vien tik fizinis poilsis nepadės, jei kamuoja emocinis ar protinis nuovargis. Kai kuriuos poilsio tipus galima papildyti, tačiau vienas kito jie nepakeičia – kūrybinis poilsis nepakeis kokybiško miego.
Knygoje daug kalbate apie švelnumą ir jautrumą. Rodos, pati knyga taip parašyta. Kodėl jums buvo svarbu būtent taip kalbėti su skaitytojomis?
Todėl, kad mes pavargome nuo reikalavimų ir taisyklių. Miegas ateina ne tada, kai save spaudi, o kai leidi sau nurimti. Daugumai moterų netrūksta disciplinos ar žinių apie miegą, labiau trūksta švelnaus leidimo sau pavargti, sustoti, neskubėti. Norėjau, jog skaitytoja jaustų, kaip tarsi apkabinu ją ir sakau: „Tu gali pavargti. Tu gali sustoti. Ir tau leidžiama pailsėti.“
Knyga kviečia miegą matyti ne kaip užduotį, o kaip meilės sau veiksmą. Miegas – ne tik poilsis kūnui, bet ir emocinis atsitraukimas nuo dienos, kupinos nuovargio, vidinis leidimas sau sustoti.
Knyga yra apie tai, kad nuolatinis perfekcionizmas ir vidinis kritikas iš moters dažnai atima ne tik jėgas, bet ir teisę jaustis pavargusiai. Nors formaliai ji yra apie naktį, iš tikrųjų – apie visos dienos ritmą: kaip gyveni, kvėpuoji, vertini ir priimi save.
Nesiūlau greitų sprendimų, nebrėžiu disciplinos rėmų, siūlau gilesnį santykį su savimi. O iš jo natūraliai kyla ir geresnis miegas, ramesnė galva, aiškesni jausmai ir daug švelnesnė kasdienybė.
Pamenu, viena bičiulė sakydavo: ilgai nemiegu pramiegoti ką nors svarbaus. Išties – gyventi jai buvo lemta gana trumpai. Ar pačiai kartais nebūna gaila pramiegotų valandų?
Ar man gaila pramiegotų valandų? Kartais. Bet vis mažiau (šypsosi).
Gyvenate Singapūre, kokie yra šios šalies gyventojų miego įpročiai?
Singapūro gyventojų miego įpročiai – įdomi tema. Nors Singapūras yra turtinga, pažangi ir saugi šalis, jos gyventojai miega labai mažai, o jų miego kokybė dažnai laikoma prasta. Vidutinė miego trukmė čia – vos 6,5 valandos per naktį. Dirbdama su singapūrietėmis matau ir gerąją pusę: vis daugiau moterų pradeda sąmoningiau rūpintis savo miegu, poilsiu – praktikuoja meditaciją, mažina darbo krūvį vakarais.
Penki svarbiausi gero miego patarimai:
Įsiklausykite į kūno siunčiamus nuovargio signalus ir ilsėkitės be kaltės.
Ugdykite reguliarią miego rutiną.
Stebėkite save, atraskite sau tinkančių nusiraminimo būdų.
Sąmoningai rinkitės, ką valgote, ką geriate (net vandenį), ar užkandžiaujate. Jokių ekranų likus 1–2 valandoms iki miego.
Kurkite savo miego erdvę meilei, intymumui, pozityvioms mintims ir patirtimis.
