Ar buvo galima išvengti Rusijos invazijos į Ukrainą? Kodėl JAV nesiėmė aktyvesnių pagalbos Ukrainai veiksmų? Privatūs susitikimai, anoniminiai šaltiniai, slapti dokumentai ir prikaustantis pasakojimas – vienas įtakingiausių visų laikų žurnalistų Bobas Woodwardas ką tik lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Karas“ atskleidžia, kaip pasaulis atsidūrė dabartinėje situacijoje ir kur juda toliau.
Jūs matėte jį kine
Bene geriausias naujausių laikų istorijos pasakotojas. Žmogus iš posto išvertęs Amerikos prezidentą Richardą Nixoną. Tokių apibūdinimų kolegos negaili amerikiečių žurnalistui B. Woodwardui. Tai jis su kolega Carlu Bernsteinu atskleidė Votergeito skandalą. Būtent už šį vieną garsiausių visų laikų tiriamosios žurnalistikos darbų jiedu pelnė Pulitzerio premiją.
1972 m. birželio 17 dieną „Watergate“ komplekso apsaugininkas pastebėjo, kad kelių kabinetų spynos užklijuotos lipnia juosta. Jis iškvietė policiją, kuri Demokratų partijos rinkimų komiteto būstinėje sulaikė penkis įsilaužėlius. Nusikaltimas atrodė menkas ir nevertas didelio dėmesio, tad kitą rytą laikraštis „The Washington Post“ aprašyti šį įvykį pavedė jaunam žurnalistui B. Woodwardui. Taip prasidėjo vienas garsiausių žurnalistinių tyrimų.
B. Woodwardas ir jo kolega C. Bernsteinas išaiškino, kad įsilaužti mėginę žmonės ketino palikti pasiklausymo įrangą Demokratų būstinėje. Tyrimas atskleidė, kad sulaikytieji buvo susiję su perrinkimo siekiančio prezidento R. Nixono aplinka. Dar daugiau – šis įvykis viešumon iškėlė skandalingų faktų apie didžiulę korupciją, piktnaudžiavimą valdžia ir bandymus slėpti nusikaltimus. Skandalas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą, tad 1974 metais prezidentas R. Nixonas, norėdamas išvengti apkaltos, buvo priverstas atsistatydinti.

„Visa prezidento kariauna“ – 1976 metais pasirodęs ir net 4 Oskarais apdovanotas amerikiečių filmas pasakoja apie šiuos du legendinius „The Washington Post“ žurnalistus. B. Woodwardą filme vaidina legendinis aktorius Robertas Redfordas, jo kolegą C. Bernsteiną – Dustinas Hoffmanas. Išties filmo verta istorija, kai B. Woodwardas naktimis požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje susitikinėja su slaptu šaltiniu, kuris kalba tik užuomenomis, o tyrimą vykdančių žurnalistų gyvybėms net kyla pavojus.
Įspūdinga žvalgyba, bet kas iš to?
Daug metų dirbęs „The Washinton Post“ redakcijoje vienas įtakingiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų išleido 22 knygas, kurios išsiskiria savitu stiliumi. Kaip ir visose knygose, ką tik lietuviškai pasirodžiusiame „Kare“ B. Woodwardas žurnalistinį tikslumą derina su intriguojančia istorija – pasakoja įtraukiančiai ir įtaigiai, tad J. Bideno ar kitų aukštų politikų pokalbiuose netrūksta keiksmažodžių, karštų reakcijų ar netikėtų detalių.

Citatos iš slaptų pokalbių, anonimiški liudijimai ir nutekinti dokumentai. Kaip daugybė įtakingų žmonių iš Baltųjų rūmų ar kitų aukščiausių institucijų išdrįsta B. Woodwardui atskleisti pačius slapčiausius faktus? Šaltinio paslaptis – tai pagrindinė taisyklė, kurios laikosi garsusis žurnalistas. Per daugybę metų jis pelnė pasitikėjimą, tad įtakingi pareigūnai jam pasakodavo ir kasdienes smulkmenas (kaip R. Nixonas bandydavo dantimis atidaryti nuo vaikų apsaugotą tablečių indelį), ir atskleisdavo sukrečiančius faktus (D. Trumpo padėjėjai slapta paimdavo dokumentus nuo jo stalo).
B. Woodwardas kantriai renka nežinomus faktus ir iš jų knygoje „Karas“ dėlioja intriguojantį paveikslą, kaip pasaulis atsidūrė ant prarajos krašto. Jis teigia, kad 2021 metų spalį Amerikos žvalgyba turėjo šaltinį Kremliaus viduje ir surinko stulbinančių duomenų, rodančių kad Rusija tikrai veršis į Ukrainą. Pasak žurnalisto, Europa ir net Ukrainos vadovas vis dar nenorėjo tuo patikėti. Tad gal buvo galima išvengti Rusijos invazijos į Ukrainą? Kodėl JAV nesiėmė aktyvesnių pagalbos Ukrainai veiksmų?
Turbūt baisiausia karo akimirka
Taip apie 2022 metų rugsėjį sakė knygoje „Karas“ cituojamas Amerikos gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pavaduotojas, akademikas Colinas Kahlas. Jau minėtas amerikiečių informatorius Kremliuje ir valstybės žvalgyba tą rugsėjį informavo Amerikos prezidentą, kad grėsmė, jog Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą, smarkiai išaugo. Žvalgyba įjungė visus pavojaus signalus, nes V. Putiną vertino ne tik kaip žiaurų vadovą, bet ir kaip sadistą, kuris, nepasiekdamas reikšmingų rezultatų fronte, tikrai gali imtis desperacinių veiksmų.
Remdamasis patikimais šaltiniais B. Woodwardas knygoje „Karas“ atskleidžia, kokioje sudėtingoje situacijoje tą rudenį atsidūrė pasaulis, kokia įtampa tvyrojo Baltuosiuose rūmuose ir kokie žingsniai buvo žengti, kad pasaulis nesubyrėtų į šipulius. J. Bidenas nedelsiant liepė visoms grandims susisiekti su rusais, o pats tiesiogiai kalbėjo su V. Putinu. Tiesa, privačiuose pokalbiuose Amerikos prezidentas labai aiškiai įvardijo, kad, nutikus blogiausiam, Amerika jokiu būdu neatsakys branduoliniais ginklais. L. Austino ir S. Šoigu pokalbių fragmentai ir kiti slaptų šaltinių duomenys – knygoje „Karas“ B. Woodwardas detaliai atskleidžia įtempčiausių momentų eigą.
Obama pasielgė sumautai?
Gali atrodyti, kad B. Woodwardas knygoje „Karas“ Amerikos politikus vaizduoja kaip bebaimius galinguosius, tačiau anaiptol – žvelgdamas iš laiko perspektyvos, žurnalistas drąsiai įvardija nepatogius faktus ir didžiąsias klaidas. „2014 m. jie pasielgė sumautai. Štai kodėl mes esame tokioje situacijoje. Mes viską sujaukėme. Barackas niekada rimtai nežiūrėjo į Putiną.“ Tai prezidento J. Bideno žodžiai, cituojami knygoje „Karas“.
B. Woodwardo knygoje pasaulio galingieji – spalvingos ir prieštaringos asmenybės. Tad ir aukščiau pacituotas J. Bidenas knygoje toli gražu – ne vaškinė politikos olimpo figūra, bet dažnai pyktį ir susierzinimą rodantis prezidentas. „Niekada neturėjome leisti Putinui 2014 m. tiesiog įžengti į Donbasą ir jį užimti. Mes nieko nedarėme, – sakė Bidenas. – Leidome Putinui tęsti!“
Trumpas kur kas blogiau už Nixoną
Neatsargiausias bei impulsyviausias prezidentas Amerikos istorijoje – ko gero, daugiausiai apie Amerikos prezidentus rašęs žurnalistas yra pripažinęs, kad D. Trumpas kur kas blogiau už R. Nixoną. B. Woodwardas neslepia priešiškumo D. Trumpui, kuriam per ilgą savo karjerą skyrė išties daug dėmesio. D. Trumpo citatomis iš judviejų interviu prasideda ir „Karas“ – taip skaitytojai patys gali susidaryti įspūdį, nuo kokio žmogaus taip stipriai priklauso šių dienų pasaulis.
Knygoje „Karas“ B. Woodwardas atskleidžia nemažai faktų apie D. Trumpo ryšius su V. Putinu. Eidamas prezidento pareigas jis slapta aprūpino Rusiją COVID testais, nors jų trūko pačiai Amerikai. Dar daugiau – net po pralaimėtų rinkimų jis palaikė kontaktą su V. Putinu, gali būti, kad telefonu jiedu kalbėjosi net septynis kartus. Nors ir nėra konkrečių įrodymų apie V. Putino įtaką D. Trumpui, bet šie faktai iškalbingi.
Knygoje „Karas“ B. Woodwardas pateikia daugybę tokių šokiruojančių faktų, bet, ko gero, viena pagrindinių knygos minčių, kad pasaulis – chaotiškas laukas, ir nė viena valstybė, net buvusios supervalstybės, neturi didelės kontrolės ar įtakos. Tad kur pasaulis juda toliau?
