Asmeniška, bet universali žinutė
Knyga „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ parašyta iš vaiko perspektyvos – tarsi pats autistiškas vaikas kreiptųsi į suaugusįjį. Toks pasakojimo būdas sukuria stiprų emocinį ryšį ir padeda skaitytojui įsijausti į autistiško vaiko vidinį pasaulį. E. Notbohm subtiliai, bet užtikrintai atskleidžia, kad dažnai didžiausi sunkumai kyla ne iš autistiško žmogaus, bet iš aplinkinių nesupratimo, netolerancijos ar netinkamo bendravimo.
Vertinga ne tik šeimoms
Šią glaustą ir itin informatyvią knygą pravartu perskaityti kiekvienam tėčiui ir mamai, mokytojui ir socialiniam darbuotojui, psichologui ir gydytojui. Tai ne teorinis vadovas ir ne sausas medicininis aprašymas, kaip įveikti autizmo keliamus iššūkius. Tai išminties ir atjautos pilna knyga, kuri padeda suprasti – ne apibrėžti – autistišką vaiką, o šeimai suteikia vilties ir stiprybės.
Kviečiame susipažinti su knyga „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ – jūsų dėmesiui 14 patarimų, kaip bendrauti su autizmą turinčiais vaikais.
1. Susipažinkite su medžiaga
Kitaip tariant, pažinkite vaiką, ypatingus jo poreikius ir pomėgius, kad galėtumėte atmesti „visi taip daro“ sprendimus. Taip pat išsiaiškinkite ir įvertinkite, kiek rizikos toleruojate ir kokiu greičiu apdorojate kognityvinę ir emocinę informaciją.
2. Sprendimus priimkite atsižvelgdami į bendrąją padėtį
Kad ir ką darome, kad ir ką renkamės, visada dera atsižvelgti ne tik į tą akimirką, bet ir į platesnį kontekstą. Atsakę į klausimą „Ar tai svarbu?“ gerokai sumažinsite pasirinkimų naštą, nes stulbinamai dažnai nuoširdus atsakymas į klausimą „Ar tai svarbu?“ bus neigiamas.
3. Nustatykite problemą
Nepulkite spręsti problemos, kurios gal net nėra. Pavyzdžiui, smarkiai apribojus autistiško vaiko mitybą be konkrečių indikacijų, kad to reikia, dar labiau sumažės vaikui priimtinų patiekalų kiekis, o naudos nebus jokios.
4. Ieškokite pačių įvairiausių sprendimų
Net jei atrodo, kad peržiūrėjote visas galimybes, veikiausiai jų dar yra. Kvieskite į pagalbą patikimus žmones ir pamąstykite drauge. Jei įmanoma ir tinkama, į diskusijas įtraukite vaiką. Net ir mažo vaiko idėjos gali būti labai taiklios.
5. Kliaukitės sveiku protu
Sakoma, šiais laikais sveikas protas yra retenybė. Neužmirškime, kad sveikas protas, kaip ir daugelis kritinio mąstymo įgūdžių, nėra įgimtas, o lavėja kaupiant savo ir kitų žmonių patirtį. Tai gebėjimas suprasti ir priimti tinkamus sprendimus svarbiais ir ne tokiais svarbiais klausimais, derinant stebėjimą, suvokimą, svarstymus, vertinimus ir pažinimą. Jo atsargos neišsenkamos tiems, kurie stengiasi jį lavinti, ir jis jūsų sprendimų priėmimo įrankių dėžėje yra viena naudingiausių priemonių.
6. Pasirinkimus pateikite kaip klausimus
Pasirinkimus pavertę tikrinamaisiais klausimais ir atsakę „taip“ arba „ne“, galite sužinoti atsakymą. Pavyzdžiui: „XYZ terapija visada padeda autistiškiems vaikams“ (arba kitas variantas: „XYZ terapija autistiškiems vaikams pati geriausia“). Paverskime tai klausimu: „XYZ terapija būtų naudinga mano vaikui: „taip“ ar „ne“?
7. Venkite apibendrinimų
„Visada“ ir „niekada“ – tai retai taikytini kraštutinumai. Pakanka vienos išimties, ir „visada“ arba „niekada“ bus paneigtas. Mąstykite kritiškai.
8. Naudokitės atmetimo procesu
Sprendimus priimkite atsižvelgdami į kontekstą. Veiklos, procedūros ar terapija uždeda per sunkią naštą šeimos biudžetui, dienotvarkei, laisvalaikiui ar kantrybei, tad vargu ar pajėgsite ilgai juos taikyti. Kuo objektyviau įvertinkite, ar atitinkamas sprendimas duotų laukiamos naudos, taip pat ar realu ir verta jį įgyvendinti.
9. Spėkite remdamiesi tuo, ką žinote
Kartais tenka „laikyti testą“ – priimti sprendimą – dar nebaigus savo tyrinėjimų. Remkitės visais turimais ištekliais ir informacija, pasinaudokite tuo, ką jau išmokote (gali būti pravartu susirašyti „už“ ir „prieš“ sąrašą), apsvarstykite, ką žinote apie savo galimybes, stiprybes ir silpnybes. Pamąstykite, ar sprendimas atitinka sveiko proto kriterijų.
10. Nekreipkite dėmesio į tai, kas jus blaško
Tai įvairiausi bauginimai ar gąsdinimo taktikos, mažų imčių „tyrimai“, „moksliniai“ straipsniai, raginantys daryti tai, ką „daro visi“, imtis veiklų ar terapijų, kurios žalingos jūsų vaikui, žmonės, kurie atmeta ar trukdo siekti jūsų užsibrėžtų tikslų, „būtini!“ prietaisai ir gydymo būdai, jums veikiau panašūs į gyvačių taukus ir šundaktarystes. Jei norite mažiau blaškytis, nusistatykite prioritetus ir susitelkite į tai, ką darote. Pirmenybę skirkite tikslams ir rinkite medžiagą, padedančią jų siekti. Atsiribokite nuo toksiškų žmonių ir situacijų.
11. „Ieškokite keistuolio“
Pirmą kartą pamačiusi šį pasiūlymą susigūžiau, nes mūsų vaikų nelaikau keistuoliais. Bet pravartu pažvelgti plačiau ir suvokti, kad koks nors neįprastas, jūsų pražiūrėtas, daugumai šeimų netinkamas sprendimas jums gali būti pats geriausias.
12. Neskubėkite
Išsikelkite tarpinius, nesunkiai pasiekiamus tikslus, teikite jiems pirmenybę, kad per daug neapsikrautumėte. Mokykitės suvokti, kada verta daugiau klausytis ir mažiau kalbėti, kada ir kaip ištarti „ne“, kada sumažinti greitį. Nusistatykite tikroviškus terminus. Nusiteikite, kad viskas užtruks ilgiau nei manote.
13. Kliaukitės nuojauta
Pirmas patarimas, kurį gavau tapusi mama, visam laikui įstrigo galvoje. „Yra šimtas būdų atlikti bet kurį tėvų darbą, – pasakė man pirmoji pediatrė. – Tik trisdešimt jums atrodys logiški. Tik dešimt iš jų apsvarstysite ir galbūt tris išmėginsite. Jei pasiseks, vienas suveiks. Svarbiausia, kliaukitės nuojauta. Jūs žinote daugiau, nei manote žinanti.“
14. Tik geriausia, ką galite
Prieš daug metų man kai kas patarė neliepti vaikams atlikti darbus „kuo geriausiai“, nes „kuo geriau“ yra neišmatuojamas dydis, taigi vaikams kelia nerimą. Man šis patarimas pasirodė pritemptas. Stengdamiesi iš paskutiniųjų ir mokydami vaiką elgtis taip pat, geriau pažinsite save, ugdysitės pasitikėjimą savimi siekti didelių dalykų. Kitaip tariant, žinosite, kad stengtis iš paskutiniųjų nėra absoliutus matas, kad jis gali kisti, kinta ir turi kisti kas valandą, sulig situacija, kas metus.
