Garsines knygas pristatančiame klipe nusifilmavę silpnaregiai: tai leidžia pažinti pasaulį ir suteikia šviesos

„Esu smalsi, užsilikusi jaunystėje ir čia tikrai ne trūkumas. Man ilgai reikėtų gyventi, nes daug kas įdomu. Ypač mėgstu keliauti ir klausytis garsinių knygų. Jos man yra ir pasaulio pažinimas, ir malonumas. Tai suteikia šviesos“, – sako senjorė Birutė.


Nepaisant regos sunkumų, aktyvi moteris viena pirmųjų išbandė piligriminio kelio Camino Lituano atkarpą, dalyvauja ir kituose žygiuose. Neatsiejama jos laisvalaikio dalis – ir garsinės knygos. Jų pradėjo klausytis tuomet, kai susidraugavo su išmaniuoju telefonu, o iki tol retai praleisdavo laidas, kuriose skaitomos knygų ištraukos.

 

„Dabar klausau knygų labai daug, esu alkana. Nuo vaikystės mėgstu knygas, tik studentaudama buvau kiek aprimusi, o dabar jaučiu didžiulį poreikį sužinoti, patirti. Paskutinė klausyta knyga – Alessandro Baricco „Šilkas“, o dabar tęsiu pažintį su šiuo rašytoju ir jo kūriniu „Jūra vandenynas“. Apie Vilnių beveik visos knygos jau išklausytos, neatsisakau ir detektyvų“, – pasakoja Birutė.

 

Negalintiems skaityti įprastai

 

Vilniuje gyvenanti senjorė jau kelerius metus yra virtualios garsinių knygų bibliotekos ELVIS skaitytoja. Ji nusifilmavo ir specialiame asmeniškiausios instrukcijos klipe, kuriame su bendraamžiais pasakoja, kaip naudotis garsinėmis knygomis.

 

Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, ypač gyvenančių atokiau nuo didmiesčių ir kaimo vietovėse, nežino apie nemokamas garsinių knygų naudojimo galimybes bei kaip jų klausytis. Siekdama asmeniškai susitikti su atokiau nuo didesnių miestų gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komanda keliauja po Lietuvą su specialiu autobusu ir kviečia vyresnio amžiaus žmones susipažinti su garsinėmis knygomis.

 

Garsinių knygų biblioteka ELVIS sukurta tiems, kurie negali skaityti įprastai, t. y. jiems yra nusilpęs regėjimas dėl amžiaus, ligos ar negalios, o gal dėl fizinės būklės žmonės negali sėdėti, laikyti knygos rankose ar perversti puslapių.

 

Klausantis knygų lengviau užmigti

 

Birutė – ne vienintelė klipo herojė. Kartu su ja filmavosi ir Zelma, Lidija bei Albinas – silpnaregiai, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be garsinių knygų.

 

80-metė Zelma dėl suprastėjusio regėjimo daugiau nei 40-metį klausosi garsinių knygų. Visą savo gyvenimą su knygomis susiejusi ir knygų prekybos žinove dirbusi senjorė ir dabar per mėnesį perklauso apie 30 knygų.

 

„Pradžioje klausiausi knygų per juostinius magnetofonus. Tada atsirado garsajuostės, vėliau – diskai, kurių klausydavausi per magnetofoną. O dabar klausausi nedidelio grotuvėlio, į kurį įrašytos knygos. Jį galėsiu vasarą klausytis po kaštonu kieme“, – šypsosi Zelma.

 

Albinas knygų klausosi daugiau nei penkiasdešimtmetį. Skaityti mėgo visa Albino šeima, tad ir jis įsitraukė nuo vaikystės – skaitydavo pasakas, žurnalus, o pirmoji įsimintina knyga – Ericho Maria Remarque „Trys draugai“.

 

„Iš įpročio sakau skaitau, nors iš tikrųjų klausau. Kas mėnesį apie 8–10 knygų. Kartais naktį būna nemiga. Užsidedu ausines ir klausau. Labai mėgstu istorines knygas, pažintines, apie įdomias asmenybes, arba kelionių aprašymus, kaip, pavyzdžiui, M. Starkaus ir V. Radzevičiaus įspūdžius ir patirtis. Klausausi ne tik namuose, bet ir keliaudamas, atostogų metu, poilsiaudamas kaime“, – pasakoja Albinas ir prisipažįsta, kad garsinės knygos ir emociškai praturtina, ir žinių suteikia bei plečia pasaulėžiūrą.

 

Lidija bibliotekos ELVIS knygų klauso tuomet, kai turi laisvo laiko arba prieš eidama miegoti – tai neretai padeda užmigti. „Mėgstu į knygą įsiklausyti, todėl tuomet negaliu dirbti kitų darbų. Arba klausau, arba užsiimu kita veikla“, – pasakoja Lidija, kuri mėgsta ir romanus, ir detektyvus, ir mokslinę literatūrą.

 

Šiuo metu nemokamos bibliotekos ELVIS, kurios fondas kasmet pasipildo apie 400 garsinių knygų,  paslaugomis naudojasi daugiau nei 2 000 žmonių negalinčių skaityti įprastai.




Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis