Penkios knygos apie aplinkosaugą, kurias būtina perskaityti

Pirmoji mokslinė knyga apie ekologiją, įkvėpusi aplinkosauginius judėjimus, buvo išleista prieš maždaug šešis dešimtmečius. Nuo to laiko knygynų lentynose pasirodė daugybė tiek mokslinių, tiek ir grožinės literatūros kūrinių šia tema. Vis dažniau galima išvysti ir į lietuvių kalbą išverstų knygų apie klimato kaitą, rūšių nykimą, perteklinį vartojimą ir panašias temas. Žaliosios politikos instituto komanda dalinasi knygų rekomendacijomis, kurios padės geriau suprasti aplinkosaugines problemas. 


1962 m. JAV nepaprastai didelio atgarsio sulaukė amerikiečių biologės Rachel Carson aplinkotyros knyga „Tylusis pavasaris“, kurioje autorė nagrinėjo pesticidų poveikį aplinkai. Ji buvo įsitikinusi, kad neapdairus pesticidų naudojimas gali privesti prie tokių pavasarių, kai neliks gyvosios gamtos ir įsivyraus tyla. Nors knyga sulaukė daug kritikos iš chemijos pramonės atstovų ir iš pradžių net buvo atsisakyta ją išleisti, galiausiai „Tylusis pavasaris“ tapo viena įtakingiausių XX amžiaus knygų.


„Ši knyga privertė ne tik JAV, bet ir visą pasaulį atsigręžti į neigiamą pesticidų, o ypač dichloro-difenil-trichloroetano (DDT), poveikį. Po knygos išleidimo šis pesticidas buvo uždraustas JAV, o kiek vėliau ir pasauliniu mastu. Žinoma, tai ne vienintelė knyga, padariusi įtaką visuomenės aplinkosauginiams sąmoningumui. 


Mane patį aktyviau domėtis klimato kaitos tema kažkada įkvėpė Al Gore knyga „Nepatogi tiesa“. Jau galima išvysti ir grožinės literatūros kūrinių, kurie leidžia geriau suprasti mus supančias problemas ne tik per mokslinę, bet ir per meninę prizmę“, – pasakoja Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas.


Kai kurios pasaulinio atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą yra išverstos ir į lietuvių kalbą, o vieną ar kitą galima rasti ir lietuvių autorių bibliografijose. Štai penkios knygos lietuvių kalba, kurios suteiks daugiau žinių apie pasauliui gresiančią klimato krizę ir leis pažvelgti į problemą iš skirtingų kampų.


„Negyvenama žemė. Ateities istorija“ 


Šioje knygoje JAV žurnalistas David Wallace-Wells nagrinėja klimato kaitos problemą ir neigiamą žmonijos poveikį planetai. Būsite išsamiai ir įvairiais rakursais supažindinami su klimato krizės padariniais, kuriuos ir toliau provokuoja žmogaus ūkinė veikla. Knygoje teks susidurti su daugybe bauginančių faktų ir fatališkų išvadų, kas laukia žmonijos, jei niekas nesikeis. Autoriaus aprašomi galimi katastrofiški ateities scenarijai net ir abejingiausią žmogų privers susimąstyti.


„Šeštasis išnykimas“ 


Mūsų planetoje jau įvyko penki masiniai rūšių išnykimai. Mokslininkų įsitikinimu, prasidėjo ir šeštasis, galimai pats pražūtingiausias iki šiol. Negana to, atsakomybė už šeštąjį rūšių išnykimą krenta ant žmogaus pečių. „The New Yorker“ žurnalistė Elizabeth Kolbert knygoje taip pat aprašo įvairias anksčiau planetoje gyvenusias, tačiau jau išnykusias rūšis. 2015 m. ši knyga laimėjo Pulitzerio negrožinės literatūros premiją, o „Guardian“ 2017 m. ją išrinko viena svarbiausių visų laikų negrožinės literatūros knygų.


„Kaip išvengti klimato krizės“ 


Į diskusijas apie klimato krizę ir galimybes jos išvengti leidosi ir korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates. Savo knygoje jis paaiškina, kodėl privalome sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iki nulio ir ko reikia, kad tai pasiektume. Sprendimų jis ieško žvelgdamas ne tiek per pokyčių politikoje ir vartojimo mažinimo prizmę, o per technologines inovacijas. Tiesa, šiai B. Gates knygai nepavyko išvengti ekspertų kritikos dėl perdėto tikėjimo naujų technologijų potencialu.


„Tai viską keičia“ 


Kitaip nei B. Gates, Naomi Klein, politinė aktyvistė ir žurnalistė, savo knygoje analizuoja situaciją iš socialinės pusės, susikoncentruodama į politiką ir žmonijos psichologiją. Autorė kritikuoja kapitalizmo sistemą ir trumpalaikio pelno siekimu persmelktą mąstymą. Bando paaiškinti mūsų neveiksnumo priežastis, atskleisti, kas slepiasi už klimato kaitos neigėjų ir suteikti vilties, kad klimato teisingumo siekiantys judėjimai ir visuomenės susitelkimas gali atnešti teigiamus pokyčius.


„Oro“ 


Paskutinė sąraše – šiek tiek kitokio žanro knyga. Tai lietuvių autoriaus Marijaus Gailiaus ekologinė distopija, kuria rašytojas siekė priminti apie mūsų patogaus gyvenimo trapumą ir jo tykančias grėsmes. Šio romano herojai – į XXII amžių žengiantys lietuviai, kalbantys naujakalbe, matę, kaip jūra pasiglemžia Palangą ir Nidą, nebeturintys nei politinės valios, nei kultūrinės atminties. „Oro“ prozos suaugusiems kategorijoje 2020 metais laimėjo „Metų knygos rinkimus“.


„Šis sąrašas nėra baigtinis, bet nuo jų galima pradėti kelionę gilinant savo žinias apie vieną svarbiausių šių laikų iššūkių – klimato krizę. Tikimės, kad šios knygos padės geriau suprasti, kodėl būtina imtis veiksmų ir įkvėps norą keisti įpročius, nors ir labai mažais kasdieniais pasirinkimais“, – teigia R. Lapinskas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis