Christina Sweede-Baird „Be vyrų“
„Negalite praleisti jo pro akis“ – panašiais apibūdinimais romanas „Be vyrų“ praėjusiais metais įsiveržė į skaitomiausių knygų sąrašus, metų pabaigoje atsidūrė daugelio knygų apžvalgininkų ir skiltininkų įsimintiniausių metų knygų sąrašuose, o socialinėje plaformoje Goodreads skaitytojai romaną įtraukė į geriausių praėjusiais metais pasirodžiusių knygų sąrašą.
2025 metai: mirtinas virusas, paveikiantis tik vyrus. Pandemija, keičianti socialines taisykles.
Niekada negalėsime susigrąžinti to, ką praradome. Turime su tuo susitaikyti, dėl to gedėti ir sielvartauti. Ir išmokti gyventi toliau. Į 19 kalbų verčiamame romane „Be vyrų“ (lietuviškas vertimas Aido Jurašiaus) rašytoja Christina Sweeney-Baird vaizduoja pasaulį, pamažu klumpantį prieš paslaptingą virusą, kuris pasirenka konkretų taikinį – vyrus.
Įdomiausia tai, kad šį romaną autorė parašė, kol pasaulis dar nebuvo sukaustytas ir negrįžtamai paveiktas COVID-19 pandemijos, tačiau šiandien rašytojos papasakota istorija atrodo kaip niekad reali. Leidėjai net liepė pakoreguoti rankraščio pabaigą, nes ji atrodė per daug reali mūsų dienoms. Kaip pastebima Booklist, Ch. Sweeney-Baird aštriai ir meistriškai perteikia sukrėstų, viltį praradusių personažų mintis, tapo keisto naujo pasaulio paveikslą. Bet, kaip pastebima The Guardian knygos apžvalgoje, perskaitę šią knygą žmonės nurims ir atras viltį judėti pirmyn bei supratimą, kad kiekvieno indėlis svarbus kuriant rytojų.
Romanas „Be vyrų“ nukelia į 2025 metus, Gartneivelą, Škotiją. Budinti gydytoja Amanda Maklein susiduria su nežinoma liga, kuri žaibiškai pražudo du vyrus. Netrukus panašius simptomus pajunta dar šeši vyrai, ligoninėje atsidūrę dėl skirtingų priežasčių. Amanda įsitikinusi, tai – ne sutapimas. Jos pastangos užkirsti kelią katastrofai atsimuša į sveikatos priežiūros institucijų abejingumo sieną. Stengdamasi apsaugoti vyrą ir sūnus nuo mirtino užkrato, Amanda nuo jų atsiriboja. Prasideda nuožmios lenktynės su laiku.
Su viruso sukelta visuomenės griūtimi lieka dorotis moterys. Kol mokslininkė Elizabeta neskaičiuodama valandų kuria vakciną virusui pažaboti, Morvena į savo namus nuošaliuose Škotijos kalnuose priima šimtą paauglių berniukų, kad tik šie išgyventų. Duomenų analitikė Dona padeda vyriausybei kurti naują visuomenę, o antropologė Ketrina imasi užrašyti, ką per šią pasaulinę katastrofą patyrė žmonės. Įvykius autorė stebi šių moterų akimis ir kelia svarbius būties klausimus. Kas laukia žmonijos, kai taip drastiškai pažeidžiama socialinė tvarka, ardoma šeima ir patiriamos didžiulės netektys? Kaip apsaugoti vyrus ir sūnus ir išvengti tragiškos baigties? Kaip susigrąžinti gyvenimą?
Ruth Druart „Kol Paryžius miegojo“
1953 metai, Santa Kruzas. Žanas Lukas ir Šarlotė gyvena niekuo neišsiskiriantį gyvenimą Kalifornijos priemiestyje. Jie laimingi, nors kartais aplanko gimtosios Prancūzijos ilgesys. Vieną dieną jų ramią kasdienybę sudrumsčia netikėtai į duris pasibeldę pareigūnai. Juos itin domina randas ant Žano Luko veido – gyvenimo nacių okupuotame Paryžiuje palikimas.
1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Siekdama apsaugoti didžiausią savo turtą, moteris pasinaudoja suirute ir patiki jį nepažįstamajam.
„Kol Paryžius miegojo“ – pasakojimas apie nepalaužiamą meilės galią, atsparumą žiaurumui ir neteisybei bei drąsą net tuomet, kai viskas atrodo prarasta.
Karen White „Mergina iš Legaro gatvės“
Naujas Lietuvos skaitytojų mylimos rašytojos Karen White romanas „Mergina iš Legaro gatvės“ paskaoja apie nekilnojamo turto agentę Melaniją Midlton, gebančią prikelti ne tik senųjų Čarlstono pastatų, bet ir jose gyvenusių šeimų paslaptis. Persmelktas JAV Pietų valstijų kultūros ir pasakojimo tradicijų, romanas atskleidžia, kad savo istorijomis, širdgėla ir nuoskaudomis geba dalintis ne tik gyvieji.
Netikėtai paveldėjusi architektūros šedevru laikomą Vanderhorstų namą, Melanija imasi jį restauruoti. Jai padeda ne tik geriausia draugė Sofi, bet ir istorinių knygų rašytojas Džekas Trenholmas, kurio žvilgsnis vis dar pakerta merginai kojas. Vis dėlto darbų kupiną Melanijos kasdienybę sutrikdo motina Džinetė Priolo Midlton – garsi operos dainininkė, palikusi Melaniją, kai šiai buvo vos septyneri. Po daugiau nei 30 metų Džinetė grįžta į Čarlstoną, ketindama nusipirkti Priolo šeimai kadaise priklausiusį namą Legaro gatvėje, ir prašo dukters pagalbos tarpininkauti. Tačiau tai nėra svarbiausia Džinetės grįžimo priežastis. Ne vieną šimtmetį Legaro gatvės name slypėjusios paslaptys ima veržtis į dienos šviesą motinai vėl susitikus su dukra, o jų gebėjimas matyti už gyvųjų pasaulio ribų kelia joms mirtiną pavojų.
