Tahiras Shakas „Mago mokinys“
Skaitytojų mylimas „Kalifo rūmų“ autorius šįkart palieka ramų bei patogų gyvenimą Londone ir leidžiasi į kelionę po Indiją, kad surastų žymiausią šio krašto magą. Autorius suteikia galimybę apčiuopti dalelę šios daugiaveidės šalies filosofijos ir gyvenimo būdo. Čia žmonės geba ryti akmenis ir laikinai apmirti, versti vandenį benzinu ar tiesiog būti dievu puse etato. Girtų dramblių gaujos, kūdikių nuoma ir perukų verslas šventyklose – menka dalis T. Shaho aprašomos Indijos kasdienybės, kurioje gyvenimas visuomet keliauja koja kojon su mirtimi, kur pasaulio variklis – atsitiktinumas.
Egidijus Aleksandravičius „Adamkus“
„Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui“, – sako knygos „Adamkus“ autorius, žinomas istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius. Biografijos autorius atskleidžia ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria sudėtingą pokarinės lietuvių išeivijos gyvenimo ir turiningos veiklos istoriją. Taip pat knygoje skleidžiasi įdomūs Vasario 16-osios Lietuvos ir Kovo 11-osios Lietuvos istorijos vingiai.
Karen Swan „Kalėdų vakarėlis“
Lietuvos skaitytojų mylima K. Swan dovanoja dar vieną kalėdinę istoriją – „Kalėdų vakarėlis“. Netikėtai mirus Deklanui Lornui, paskutiniajam tituluotam Airijos riteriui, visas turtas atitenka trims jo dukterims – Otei, Pipai ir Vilei. Visų nuostabai, įspūdingiausią jo dalį – šeimai priklausančią Lornų pilį – paveldi jaunėlė Vilė. Dar prieš trejus metus, sukrėsta išaiškėjusios šeimos paslapties, ji paliko tėvų namus ir pasižadėjo niekada ten nebegrįžti. Šį pažadą tenka sulaužyti. Vilė, dideliam šeimos nusivylimui, ryžtasi parduoti Lornų pilį. Potencialus pirkėjas – gražuolis Konoras Šėjus. Jis įtikina Vilę prieš parduodant vaikystės namus surengti juose prašmatnų Kalėdų vakarėlį, kurio metu pilį galėtų apžiūrėti būsimieji jos savininkai. Tačiau lemtingąjį vakarą ima aiškėti daugybę metų saugotos šeimos paslaptys ir įvykiai pakrypsta netikėta linkme. „Kalėdų vakarėlis“ pasakoja apie komplikuotus, paslapčių ir nuoskaudų pritvinkusius šeimos santykius, kuriuos išgelbėti gali tik atvirumas... ir dalelė Kalėdų stebuklo.
Julian Baggini „Kaip mąsto pasaulis“
Plačiajai visuomenei skirta knyga „Kaip mąsto pasaulis“ neatsitiktinai gretinama su Yuvalio Noah Harari „Sapiens“. J. Baggini siekia skaitytojui pateikti visa apimantį žmonijos filosofinės minties žemėlapį. Vienas iš didžiųjų ir iki šiol nepaaiškintų žmonijos istorijos stebuklų yra tai, kad rašytinė filosofija visiškai atskirai klestėjo Kinijoje, Indijoje ir Senovės Graikijoje beveik tuo pačiu metu. Todėl autorius siekia praplėsti išsilavinimo ir supratimo ribas, pasakodamas ne tik apie Japonijos, Indijos, Kinijos, musulmoniškojo pasaulio filosofines sistemas, bet ir apie mažiau žinomą senųjų Afrikos ir Australijos gyventojų sakytinę filosofiją. Baggini kelia klausimus: kodėl Vakaruose individualizmas suklestėjo daug labiau nei Rytuose? Kas lemia, kad sekuliarumas turi daug menkesnę įtaką islamo pasaulyje nei Europoje? Kaip Kinija priešinosi spaudimui dėl didesnės politinės laisvės?
Andreï Makine „Mano draugas armėnas“
Andreï Makine – Sibire augęs rusų kilmės prancūzų rašytojas, Prancūzų akademijos narys. Už romaną „Prancūziškas testamentas“ 1995 m. jam buvo suteiktos prestižinės Goncourt'ų ir Médicis premijos. Makineʼo kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, ji gerai pažįstama ir Lietuvos skaitytojams – lietuvių kalba išleistos penkios jo knygos.
Naujausią Makineʼo romaną „Draugas armėnas“ galima laikyti fiktyvia paauglystės dienų autobiografija, pasakojimu apie atšiauriame klimate ir dar atšiauresnio totalitarinio režimo sąlygomis užgimusį autoriaus alter ego gebėjimą įžvelgti būties grožį ir didybę.
Trylikametis romano herojus gyvena vaikų namuose Sibire. Sovietmečio griūties epochoje galioja kumščio ir išlikimo bet kokia kaina „teisė“. Tačiau kai vietos mokyklą pradeda lankyti armėnas Vardanas, pasakotojui nusišypso laimė: jis patenka į paslaptingą „Armėnijos karalystę“. Tai – mažos armėnų bendruomenės buveinė Velnio galu vadinamoje miesto dalyje. Armėnai įsikūrę šalia kalėjimo, kur 5 tūkst. kilometrų nuo gimtojo Kaukazo sovietinio režimo įkalinti jų artimieji laukia nuosprendžio.
„Armėnijos karalystės“ miniatiūroje iškyla įstabios figūros, gebančios nepasiduoti režimo brukamam „sveikam laimės refleksui“, dėl kurio visa, kas svarbu, bet skaudina, perkeliama užmarštin. Leisdamas laiką su Vardanu pasakotojas ima pažinti kitą gyvenimo pusę, kurios netemdo buka jėga ir konkurencija, vienadieniai troškimai ir socialistinio gyvenimo farsas. „Armėnijos karalystėje“ tarpsta orumas ir pagarba žmogui, į jokius žodžius netelpanti meilė. Dangus toje karalystėje prasideda ten, kur baigiasi žemė, ir yra pasiekiamas kiekvienam, drįstančiam jį paliesti.
