Sugrįžta laiką pralenkęs ir deramai neįvertintas romanas – Gintaro Beresnevičiaus „Paruzija“

Šiandien akivaizdu, kad prieš penkiolika metų pirmą kartą pasirodęs religijotyrininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) romanas „Paruzija“ pralenkė laiką, tad buvo nesuprastas ir deramai neįvertintas.

Šiandien, kai G. Beresnevičiaus idėjos tarsi vėl atrandamos, šis romanas galbūt bus įvertintas naujų skaitytojų.


Apokaliptinės vizijos, valdžios klanai, politinės komedijos – visa tai G. Beresnevičius sudėjo pirmąjį savo gryną, vientisą romaną. „Paruzijoje“ sulydyta literatūrinė ir religijotyrinė autoriaus patirtis bei išmonė. Šį kartą romanas sugrįžta su įspūdingu Zigmo Butaučio sukurtu viršeliu.


Literatūrologė Jūratė Sprindytė tikisi, kad šiandien skaitytojai visai kitaip pažvelgs į G. Beresnevičiaus romaną. „Prieš penkiolika metų „Paruzija“ buvo palaikyta tik juodojo humoro šėlione, neįžvelgus jos giliųjų prasmių. Šiandien atsiveria vis daugiau romano skaitymo kodų.



Leidyklos TYTO ALBA nuotr.



„Paruzija“ – senųjų krikščionių terminas, reiškiantis pakartotinį Kristaus atėjimą ir mirusiųjų prisikėlimą. Romane paruzija įvyksta – kūdroje gyvenantis slibinas tampa dievodaros produktu, šių laikų Antikristu. Autoriaus vaizduotė laisvamaniška, haliucinuojanti, bet – paradoksalu – ir moksliškai įžeminta. Jam puikiai pažįstami mito archetipai cikliškai kartojasi naujais pavidalais. Šiandien žmoniją vis dažniau aplanko apokaliptinės vizijos. Valdžios klanai telkiasi Burtininkų klubuose. Politinės komedijos vaidinamos sistemingai uoliai. Mitinės būtybės apsimeta žmonėmis, žmonės tampa žvėriažmogiais. Kuo gali baigtis genų transmutacijos? Kaip atrodo lietuvių „salos“ mentalitetas tarptautiniame vandenyne?“ – knygos anotacijoje pastebi J. Sprindytė.


„Paruzija“ skirta tiems, kurie ieško literatūrinės išmonės ir nebijo būti vedžiojami autoriaus fantazijos labirintais. Pasak J. Sprindytės „Romano stilius apstulbusiam skaitytojui žeria visą pastarųjų dešimtmečių literatūrinės raiškos arsenalą: ironiją, absurdą, farsą, groteską, siaubo, detektyvo elementus ir kasdieniško bendravimo komizmą. Pasaulio religijų profesionalas G. Beresnevičius ne šiaip sau kviečia skaitytoją į fantazijos puotą. Tekstas verčia ir kvatotis, ir baisėtis, ir susimąstyti.“



V. Braziūno nuotr.



Leidykla „Tyto alba“ rugsėjį perleido ir G. Beresnevičiaus sisteminę knygą „Lietuvių religija ir mitologija“, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Vasarį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje įvyks G. Beresnevičiui skirtas specialus renginys.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis