Erika Umbrasaitė: „Pradėk gyventi, kol dar nevėlu!“

„Vienos krūties istorija“ – klasika tapusi knyga. Juodu humoru pagardintas jaunos moters, susidūrusios su mirtina liga, dienoraštis, kuriame susipina ir meilė, ir mirtis, ir liūdesio ar džiaugsmo ašaros.

Erika Umbrasaitė „Vienos krūties istorija“


Nupurtyk rutinos dulkes, atrask gyvenimo pamokas, kurias buvai pamiršusi ar praleidusi. Pradėk gyventi, kol dar nevėlu!

 

„Vienos krūties istorija“ – klasika tapusi knyga. Juodu humoru pagardintas jaunos moters, susidūrusios su mirtina liga, dienoraštis, kuriame susipina ir meilė, ir mirtis, ir liūdesio ar džiaugsmo ašaros.

 

Man liga buvo baisi pirmas keletą savaičių, kai susirgau. Paskui su ja susidraugavau. Panašiai kaip galima susidraugauti su vyro meiluže – tu jos nekenti, „pašpilkuoji“, kaip prancūziškoje šeimoje, per daug nemyli ir labai norėtum, kad ji pasitrauktų iš jūsų šeimos. Mano santykis su vėžiu panašus.



Leidykla


 

KIEKVIENAS PUSLAPIS TRYKŠTA HUMORU, OPTIMIZMU IR GYVENIMO DŽIAUGSMU!

 

 „Savo knygoje Erika paprastai, be ypatingo graudulio, nevengdama humoro ir cinizmo kalba apie ligą. Perskaičiau pusę knygos vienu prisėdimu, naktį, vos ją gavusi dovanų.

Skaitydamas šią istoriją ir juokiesi, ir verki… Ir tai suteikia nepaprastai daug vilties kiekvienam… juk gyvenime daugiausia džiaugsmo neša paprasti dalykai.“

Rasa Martens


„Puikiai parašyta, optimistiška, pozityvi, sveikai ironiška knyga, atskleidžianti žmogaus trapumą. Emocine, fizine ir vertybių susidėliojimo prasme.“

Violeta Baublienė

 

Gyventi ir gerti gyvenimą dideliais gurkšniais, viską, ką jis tau siūlo – ir liūdesį, ir džiaugsmą, ir susitikimus, ir praradimus. Suvokti, kad gyvenimo prasmės išvis nėra, yra tik labai trapūs gyvenimo karoliai, susidedantys iš trumpų laimių ir, deja, ilgesnių arba tiesiog ilgiau įsimenančių nelaimių karoliukų. Gyventi – tai ir yra prasmė. Kitas klausimas – kaip? Bet čia jau – menas gyventi, kurio mes kiekvienas mokomės.

 

****

 

Gyvenime mes žongliruojame penkiais kamuoliukais. Keturi iš jų – šeima, meilė, draugystė ir sveikata – stikliniai, nukritę ant žemės jie sudūžta arba bent jau įskyla ir niekada nebebūna tobuli. Todėl jie yra vertingiausi ir turime juos branginti kiekvieną akimirką. Vienintelis kamuoliukas guminis – tai darbo ir karjeros kamuoliukas. Jeigu jį išmesime, jis atšoks nuo žemės ir bus lygiai toks pat, kaip buvo. Jei prarasite darbą, sužlugdysite karjerą ‒ visada galėsite pradėti iš naujo, tarsi nieko nebuvę.

 

Erika Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė, kurios pastaroji knyga „Prancūzija mon amour“ akimirksniu tapo bestseleriu. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė, laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja, kuri stengiasi mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir šia meile užkrėsti savo skaitytojus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis