Ne paslaptis, kad odos priežiūros ingredientų pasaulyje retinoidai užima aukščiausią vietą. Jie – tikras aukso standartas, vertinamas dėl įspūdingo naudos sąrašo. Ši vitamino A darinių grupė – kuriai priklauso ir retinolis – gali padėti mažinti raukšleles, gerinti odos tekstūrą, skaistinti, o taip pat dažnai pasitelkiama ir kovojant su spuogais: retinoidai padeda poroms neužsikimšti ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
Vis dėlto kai kuriems žmonėms visi šie privalumai ateina su rimtais minusais. Retinoidai garsėja nemaloniais šalutiniais poveikiais – paraudimu, sausumu, tempimu, pleiskanojimu ir bendru odos sudirgimu. Gera žinia ta, kad egzistuoja alternatyvų: natūralūs, augalinės kilmės ar švelnesni aktyvieji ingredientai, galintys suteikti panašų atnaujintos odos efektą, bet dažniausiai toleruojami lengviau.
Būtent tokių sprendimų – 12 natūralių retinolio alternatyvų – ir verta ieškoti, jei oda į retinolį reaguoja jautriai.
Bakučiolis – bene dažniausiai minimas augalinis retinolio pakaitalas. Jis išgaunamas iš babčio augalo (Psoralea corylifolia) sėklų ir lapų. Nors bakučiolis nėra vitamino A darinys, jis „žaidžia“ panašioje lygoje: gali padėti skatinti odos elastingumo pojūtį, vizualiai lyginti smulkias raukšleles, prisidėti prie lygesnės tekstūros ir tolygesnio atspalvio.
Didžiausias bakuchiolio pranašumas – jis dažnai geriau toleruojamas nei retinolis, todėl ypač mėgstamas jautrios, linkusios rausti ar greitai sudirgstančios odos. Kitaip tariant: kai norisi retinolio efekto, bet ne retinolio „dramos“.
Erškėtuogių aliejus vertinamas dėl to, kad natūraliai turi junginių, artimų retino rūgšties veikimui, o taip pat yra turtingas riebalų rūgštimis, kurios padeda palaikyti odos barjerą. Dėl šios priežasties jis dažnai siejamas su „regeneruojančiu“ efektu: oda gali atrodyti švelnesnė, elastingesnė, labiau spindinti.
Dar vienas pliusas – erškėtuogių aliejus gali būti ypač malonus toms, kurių oda greitai praranda drėgmę: jis tarsi padeda „užrakinti“ drėkinimą ir sumažinti šiurkštumo pojūtį.
Rambutanas – tropinis vaisius, kurio ekstraktas kartais pristatomas kaip retinolio alternatyva. Nors tiesioginių „retinolio lygio“ įrodymų nėra daug, rambutanas turi tai, kas odai visada aktualu: antioksidantų gausą.
Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie prisideda prie priešlaikinio senėjimo požymių. Todėl rambutanas dažniau siejamas su apsauginiu ir „anti-age“ palaikymo vaidmeniu – oda gali atrodyti ramesnė, lygesnė, mažiau pavargusi.
Morkų sėklų aliejus vertinamas dėl beta karoteno – vitamino A pirmtako. Tai ingredientas, kuris kosmetikoje dažnai siejamas su ląstelių atsinaujinimo palaikymu ir „gyvesnės“ odos įspūdžiu.
Be to, morkų sėklų aliejus turi ir antioksidantų, todėl gali būti malonus pasirinkimas, kai norisi švelnaus, odą puoselėjančio efekto – ypač šaltuoju sezonu, kai oda linkusi sausėti.
Jei reikėtų išrinkti vieną „vitaminų koncentratą“ odai, šaltalankių aliejus tikrai pretenduotų į pirmas vietas. Jis vertinamas dėl karotenoidų, vitaminų C ir E, flavonoidų ir būtinųjų riebalų rūgščių – tai skamba rimtai ir praktiškai dažnai reiškia vieną dalyką: labai maitinantis, odą raminantis ingredientas.
Šaltalankių aliejus dažnai patinka toms, kurios nori ne agresyvaus atnaujinimo, o barjero stiprinimo ir „glow“ efekto.
Azelaino rūgštis dažnai patenka į „jautrios odos favoritų“ sąrašus, nes gali veikti keliomis kryptimis: padėti mažinti paraudimą, suvienodinti odos atspalvį, prisidėti prie švaresnių porų ir ramesnės odos. Ji taip pat gali būti naudinga po spuogelių likusioms dėmelėms ar nelygiam tonui.
Tai viena tų alternatyvų, kurią renkasi žmonės, norintys rezultato, bet be stipraus dirginimo, kurį kartais sukelia retinoidai.
Niacinamidas (vitaminas B3)
Niacinamidas nėra augalinis ingredientas, tačiau jis – viena švelniausių ir universaliausių veikliųjų medžiagų, kuri dažnai palyginama su retinoliu dėl plataus poveikio. Jis gali padėti mažinti uždegiminius procesus, reguliuoti sebumo perteklių, suvienodinti atspalvį ir vizualiai pagerinti odos tekstūrą.
Skirtumas tas, kad niacinamidas dažniausiai ne sausina, o priešingai – prisideda prie odos barjero stiprinimo, todėl tinka ir jautriai, ir mišriai, ir brandžiai odai.
Pieno rūgštis – AHA rūgštis, kuri dažnai laikoma švelnesne alternatyva toms, kurioms stiprūs šveitikliai netinka. Ji padeda švelniai pašalinti negyvų ląstelių sluoksnį, todėl oda gali atrodyti lygesnė, minkštesnė, skaistesnė.
Pieno rūgštis dažnai pasirenkama, kai norisi „atnaujinimo“, bet be per didelio intensyvumo – ypač jei oda linkusi į tempimą ar išsausėjimą.
Kakajų aliejus (cacay oil)
Kakajų aliejus – rečiau sutinkamas, bet vis dažniau minimas ingredientas, siejamas su vitamino A junginiais ir riebalų rūgštimis. Jis gali būti patrauklus toms, kurios nori „retinolio krypties“ efekto, bet labiau vertina maitinimą ir komfortą.
Kakajų aliejus dažnai apibūdinamas kaip toks, kuris padeda odai atrodyti stangresnei, lygesnei, o kartu palaiko odos barjerą – tai ypač aktualu, kai oda linkusi į paraudimą ar pleiskanojimą.
Glikolio rūgštis – AHA rūgštis, išgaunama iš cukranendrių. Ji žinoma dėl gebėjimo šveisti odą ir spartinti paviršinių ląstelių atsinaujinimą. Rezultatas dažnai būna labai „matomas“: lygesnė tekstūra, skaistesnis tonas, mažiau užsilikusių dėmelių.
Tačiau jautriai odai glikolio rūgštį verta įvesti atsargiai – lėtai, po truputį, stebint reakciją. Ir, žinoma, dieną nepamiršti SPF, nes rūgštys didina odos jautrumą saulei.
Peptidai – baltymų „statybinės dalys“. Kadangi kolagenas ir elastinas yra baltymai, logika paprasta: peptidai odos priežiūroje dažnai pasirenkami dėl siekio palaikyti stangrumą, elastingumą ir „putlesnės“ odos įspūdį.
Peptidai ypač tinka tiems, kurie nori anti-age krypties, bet ieško švelnaus, komfortiško kelio – be šveitimo ir be dirginimo.
Vitaminas C – vienas populiariausių ingredientų dėl antioksidacinio poveikio. Jis padeda odai apsisaugoti nuo aplinkos streso, prisideda prie skaistesnio tono ir gali padėti mažinti pigmentines dėmeles.
Vitaminas C dažnai pasirenkamas ryte, kai norisi „apsauginio skydo“ ir švytėjimo, o retinolio vietoje – tada, kai oda jautri arba kai norisi švelnesnės rutinos.
Kaip šias alternatyvas įtraukti į rutiną, kad oda „nesupyktų“?
- Vienas naujas ingredientas vienu metu. Jautri oda nemėgsta staigmenų.
- Lėtas startas. Rūgštis (pieno ar glikolio) geriau pradėti 1–2 kartus per savaitę.
- Barjeras – prioritetas. Jei oda sausa ir jautri, rinktis aliejus (erškėtuogių, šaltalankių, kakajų) ar niacinamidą/peptidus.
- SPF dieną – būtinas. Ypač jei rutinoje yra rūgščių ar aktyvių skaistinančių priemonių.
Retinolis – puikus, bet ne vienintelis kelias. Kai oda jautri, linkusi rausti ar greitai sudirgsta, verta rinktis švelnesnes alternatyvas: nuo bakučiolio iki niacinamido, nuo maitinančių aliejų iki subtiliai šveičiančių rūgščių. Svarbiausia – ne vaikytis „greičiausio rezultato“, o susikurti rutiną, su kuria oda jaučiasi gerai. Nes būtent tada ji ir atrodo geriausiai.
