Kas gi yra tas stresas?

Stresas – tai mūsų kūno reakcija, kai jaučiame grėsmę ar patiriame spaudimą. Stresas paveikia visus žmones, tai visiškai natūrali kūno reakcija. Jis netgi pasireiškia tam tikrais fiziniais simptomais, kurie gali turėti įtakos mūsų elgesiui ir savijautai.

Streso simptomai gali būti:

• Pyktis ir irzlumas;
• Nesugebėjimas atsikratyti įkyrių minčių;
• Jaučiama įtampa ir/ar nerimas;
• Nuovargis;
• Galvos ir raumenų skausmai;
• Krūtinės skausmai ir aukštas kraujospūdis;
• Sutrikusi skrandžio ir žarnyno veikla: sustojęs skrandis, rėmuo, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas;
• Galvos svaigimas, alpulys;
• Staigus svorio padidėjimas arba svorio kritimas;
• Sutrikęs menstruacijų ciklas;
• Panikos atakos.

Nors nedidelės streso dozės iš tikrųjų gali padėti mums atlikti užduotis arba laikytis terminų, tačiau didesnės streso dozės ir ilgalaikis ar nuolatinis stresas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir gerovei.

Dėl streso mūsų kūnas išskiria daugiau adrenalino ir kortizolio, o ilgai patiriant stresą, gali pasikeisti mūsų medžiagų apykaita, dėl ko gali padidėti cukraus kiekis kraujyje, atsirasti uždegimų, gali pradėti retėti kaulai (osteoporozė) ir sutrikti miegas. Ilgainiui stresas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką.

Taigi, kaip galime sumažinti stresą savo gyvenime ir sušvelninti žalą, kurią jis gali padaryti mūsų kūnui?

Streso mažinimo metodai

Yra daugybė būdų, kuriuos galime išbandyti norėdami sumažinti stresą. Mes galime apsisaugoti nuo streso, laikydamiesi gerų gyvenimo būdo įpročių: sveikai maitindamiesi, būdami fiziškai aktyvūs, reguliariai miegodami, praktikuodami gilų kvėpavimą, jogą ar medituodami arba vesdami dėkingumo žurnalą, kuriame dėmesys sutelkiamas į teigiamus gyvenimo aspektus. Svarbu atsiminti, kad tokie dalykai kaip alkoholis ir cigaretės galbūt gali atrodyti kaip greitas palengvėjimas, iš tiesų jie mums daro daugiau žalos nei naudos ir iš tikrųjų gali dar labiau pabloginti streso poveikį mūsų psichinei sveikatai.

Darbe patiriamo streso valdymas gali apimti didelių užduočių skaidymą į mažesnes, lengviau valdomas. Galite pasikalbėti su savo vadovu ir paprašyti pagalbos nustatant darbų prioritetus ir terminus. Pavyzdžiui, jei jūsų darbo krūvis tampa nepakeliamas, paklauskite savo vadovo, kuriai užduočiai turėtų būti teikiama pirmenybė – juk jų darbas yra padėti suvaldyti jūsų darbo krūvį, o jei turite tiek daug užduočių, kurių nepavyks atlikti efektyviai ar laiku, tuomet viena iš vadovo pareigų viską suorganizuoti taip, kad svarbiausi darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku.

Kaip sumažinti stresą „šiuo metu“?

Dažnai galime jausti, kad patiriame stresą sudėtingo pokalbio metu arba perskaitę el. laišką, žinutę ar net naujienų straipsnį. Jei jaučiate, kad kūną ima kaustyti stresas, tuomet jums gali padėti toks paprastas dalykas, kaip pristabdymas, kurio metu pasistenkite kelis kartus giliai įkvėpti, o dar naudingiau gali būti, jei sugebėsite išsivaduoti iš situacijos ir padarysite pertrauką, kurios metu išeisite į gryną orą trumpam pasivaikščiojimui. Jei dalyvaujate vaizdo skambutyje, tuomet stresą suvaldyti gali padėti tiesiog paprastas atsistojimas, išsitiesimas, pasirąžymas ar gilus įkvėpimas.

Kai stresas tampa rimtas

Dėl ilgalaikio streso kai kurie žmonės gali patirti perdegimą – tai skiriasi nuo patiriamo streso ir yra intensyviau, o jūsų nuotaika ir energijos lygis yra labiau išeikvotas. Kuo ilgiau patiriate stresą, tuo didesnė rizika patirti perdegimą.

Vienas efektyviausių būdų atsikratyti streso ir neperdegti – didesnis fizinis aktyvumas. Taip pat gali padėti ir naujas pomėgis bei kiti savipagalbos būdai. Jei tai nepadeda ir (arba) draugai ir šeima išreiškia susirūpinimą dėl jūsų elgesio ar mąstymo, būtų tikslinga ieškoti profesionalios psichikos sveikatos specialisto pagalbos.