Vasaros metu pajūris tampa laikinąja Lietuvos sostine, žmonių koncentracija labai padidėja, poilsiautojai mėgaujasi maudynėmis, o tai dažnai sukelia ausų negalavimus. Skundų pasitaiko įvairių, bet dažniausi tai - užgultos ausys, suprastėjusi klausa, skausmas, pūliavimas, niežėjimas ar nemalonus dilgčiojimas. Šie negalavimai maudynių mėgėjus atveda į ausų, nosies ir gerklės ligų specialisto kabinetą. Patekęs į ausį jūros, ežero ar kito vandens telkinio vanduo sudaro puikias sąlygas daugintis bakterijoms, kurios sukelia šiuos skundus.
Klausa – viena iš svarbiausių funkcijų, padedančių mums pažinti pasaulį, suteikianti galimybę bendrauti. Bet net ir suvokdami jos svarbą, dažnai neskiriame tiek dėmesio ausų sutrikimams, kiek vertėtų.
Kokios dažniausiai pasitaikančios ausų ligos vasaros metu ir kaip jos nustatomos?
Ausų ligų yra be galo daug, todėl aptarsiu tik dažniausiai pasitaikančias. Klausos pablogėjimą dažniausiai sukelia sieros kamštis: kai į ausį patenka vandens, kamštis išburksta ir užkemša landą, todėl klausa pablogėja.
Pagrindinės ausų skausmą sukeliančios ligos yra įvairūs uždegimai. Vandeniui patekus į ausį, uždegimas gali prasidėti tiek išorinėje, tiek vidurinėje ausyje. Išorinį ausų uždegimą vadiname „plaukiko ausimi“, kuris pasireiškia ausies niežėjimu, skausmu, karščiavimu, iš ausies kanalo gali skirtis pūlingos išskyros, ausis parausta, patinsta, kartais net užsiveria ausies kanalas ir patinsta visa infekuotos ausies veido pusė, ausies kanale gali atsirasti skausmingas gumbelis, niežtinčios, pleiskanojančios, paraudusios odos ploteliai, o ausies kanale susikaupus pūliams, galimas laikinas klausos netekimas. Išorinio ausies uždegimo priežastimi gali būti ir kaulinės landos išaugos, kurios gali užaugti net visą kanalą. Susiaurėjusioje ausies landoje greičiau įstringa siera, dažniau kaupiasi vanduo, landa sunkiau išsivalo. Vidurinės ausies uždegimo priežastis patekus vandeniui yra kiauras ausies būgnelis. Kiauro ausies būgnelio priežastys gali būti vaikystėje persirgti ir negydyti ar komplikuoti ausų uždegimai. Taip pat įvairios traumos. Neatsargiai ausies krapštuku valant ausį irgi galima jai pakenkti.
Visos šios ligos nustatomos apžiūros metu. Ligos nustatymui gali būti naudojamas endoskopas, mikroskopas, klausos įvertinimui atliekama audiograma, esant pūliavimui paimamas pasėlis, kuris padeda nustatyti kokie mikroorganizmai sukėlė uždegimą ir leidžia skirti tinkamą gydymą.
Kaip šie negalavimai gydomi?
Jei tai sieros kamštis, jį pašalinus viskas normalizuojasi. Kitos ausų ligos gydomos ir vaistais, ir atliekant operacijas. Uždegimai dažnai gydomi antibiotikais, jie gali būti geriami, lašinami arba leidžiami, tai priklauso nuo uždegimo tipo. Taip pat vartojami nuskausminamieji, kurie ir mažina temperatūrą, ir šiek tiek gydo patį uždegimą. O esant kaulinėms landos išaugoms ar ausies būgnelio perforacijoms, taikomas operacinis gydymas.
Ką reikėtų žinoti, ir ką daryti, jei žmogus turi prakiurusį ausies būgnelį?
Šiuos pacientus suskirstyčiau į dvi grupes: kai problema yra tik kiauras ausies būgnelis ir kuomet yra cholesteatoma – kitaip tariant oda netinkamoje vietoje, kuri griauna aplink save esančius audinius. Diagnozuojama stebint tipinį būgnelio vaizdą ir atlikus smilkinkaulių kompiuterinę tomografiją.
Tai pavojinga, nes kai kurios ausų ligų komplikacijos yra labai grėsmingos - ausies kaimynystėje yra daug svarbių organų. Visai šalia yra galvos smegenys, todėl būtent dėl ausų ligos pačiose smegenyse gali susiformuoti pūlinys arba atsirasti komplikacija, pavyzdžiui, meningitas. Ausies ligos komplikacija gali būti ir veidinio nervo paralyžius bei galvos svaigimas.
Todėl pacientams, turintiems prakiurusį ausies būgnelį, reikalingas savalaikis operacinis gydymas. Didelė dalis operacijų vadinamos klausą gerinančiomis, nes jas atliekant įmanoma pašalinti sutrikimą, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti klausą.
Taigi, kaip saugoti ausis, kad nemalonumai nesutrikdytų atostogų ir nereikėtų kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytojus?
Valyti ar plauti ausis reikia, bet jokiu būdu negalima gremžti, stipriai spausti valant ausų krapštukais, negalima traumuoti ausies landos. Dėl stipraus valymo ausies odelė pažeidžiama, atsiranda palankesnės sąlygos infekcijos patekimui ir uždegimui. Yra specialių ausų priežiūros priemonių, kuriomis patys žmonės gali prasiplauti ausis. Tai įvairūs purškalai, apsaugantys nuo sieros kamščių. Tačiau ši procedūra neturėtų būti toks įprotis, kaip, tarkim, dantų valymas, nes ji nėra būtina.
Esant padidėjusiam ausies jautrumui, besimaudantieji galėtų įsigyti ausų kištukus, kurie sumažina ausies dirginimą šaltu vandeniu ir neleidžia jam patekti į ausį. Žmonės, sergantys lėtiniais ausų uždegimais, kurių kiauri ausų būgneliai, privalo labai saugoti ausis nuo vandens. Toks žmogus, plaudamas galvą ar maudydamasis vandens telkiniuose, turi užsikimšti ausis vata, suvilgyta riebaluose, arba naudoti specialius kamštukus, išliejamus pagal ausies formą. Na, o atsitikus bėdai kreipkitės į ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą.