Knygų naujienos jaukiems rudens vakarams

S. Clarke „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis“


S. Clarke „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis“
S. Clarke „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Vos pasirodęs debiutinis Susannos Clarke romanas apie magišką Anglijos istorijos viziją sulaukė milžiniško populiarumo ir tarptautinio pripažinimo. Visame pasaulyje parduota daugiau nei keturi milijonai šios knygos egzempliorių, jai skirtos prestižinės „Hugo“ ir Pasaulio maginės fantastikos premijos, romano motyvais sukurtas serialas ir stalo žaidimas. Nuostabiai tikroviškai sukurtas užburiantis pasaulis nepalieka abejingų ir prikausto skaitytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

 

Devyniolikto amžiaus pradžioje beveik visa Europa nusilenkė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui. Su šiuo karo genijumi vis dar kovoja Anglija, bet anglus gali išgelbėti tik stebuklas. Tiksliau – burtininkai. Jų Anglijoje netrūksta, senovėje jie garsėjo magiškomis galiomis, bet dabar jų palikuoniai uoliai gilinasi į magijos istorijos studijas ir visiškai nesidomi praktine magija.

 

Dauguma žmonių apskritai nebetiki burtais ir istorijomis apie fėjas, elfus ar Kranklių karalių, kadaise valdžiusį Angliją ir Fėjų karalystę. Tačiau Jorko burtininkų draugijos susitikime pasirodęs ponas Norelis įtikinamai pademonstruoja, kad magija niekur nedingo.

 

Netrukus paaiškėja, kad ponas Norelis nėra vienintelis praktikuojantis burtininkas Anglijoje. Vieną dieną į jo duris pasibeldžia Džonatanas Streindžas. Išvaizdus, drąsus ir talentingas vyras tampa pono Norelio mokiniu. Burtininkų remiama Anglijos kariuomenė sėkmingai grumiasi su pačiu Napoleonu, tačiau ilgainiui Streindžui karas pabosta. Jis ima domėtis pavojingiausiomis, siautulingiausiomis magijos formomis, keldamas grėsmę ne tik jųdviejų su ponu Noreliu partnerystei, bet ir rizikuodamas viskuo, ką brangina ir myli.


N. Lester „Paryžietiška apgaulė“ 


N. Lester „Paryžietiška apgaulė“
N. Lester „Paryžietiška apgaulė“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Spinta, pilna Dioro apdarų, paslaptis, saugoma šešiasdešimt penkerius metus, ir trys moterys, amžiams susietos karo...

 

Anglija, 1939 m. Seserys Penrouz užaugo labai skirtingos: Skai – drąsi, visų akį traukianti pilotė, o Libertė, vos pasitaikius progai, ją niekina, jai priešgyniauja ir patyliukais kenkia. Nors moterims neleidžiama skraidyti Karinėse oro pajėgose, Skai nusprendžia prisidėti prie šalies gynybos. Ji nepaprastai apsidžiaugia ir susijaudina, vėl susitikusi artimą vaikystės draugą Nikolą, kuris susižadėjęs su mįslinga prancūze Margo Žordan.

 

Paryžius, 1947 m. Drabužių dizaineris Kristianas Dioras parodo savo pirmąją kerinčią kolekciją karo ir sielvarto nualintam pasauliui. Pirmuosius savo kvepalus pavadina „Miss Dior“ savo sesers Katrinos garbei. O Katrina dalyvaudama prancūzų Pasipriešinimo judėjime susidraugauja su Skai ir Margo.

 

Dabartis. Drabužių restauratorė Katrina Žordan apleistame savo močiutės namelyje aptinka keletą spintų, kurios prigrūstos neįkainojamų Dioro apdarų. Pradėjusi narplioti jų atsiradimo paslaptį, ji suabejoja viskuo, ką žino apie mylimą močiutę.

 

„Paryžietiška apgaulė“ – nepamirštamas istorinis romanas apie paslaptingą Dioro apdarų kolekciją, pirmąsias Antrojo pasaulinio karo pilotes, didžiulę žmonių, pasiryžusių ginti vienas kitą, drąsą ir meilę, neužgesusią visą gyvenimą.

 

K. Harris „Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija“


K. Harris „Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija“
K. Harris „Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Vienos labiausiai įkvepiančių JAV politinių lyderių knyga „Įsipareigojusi tiesai“ apie mus vienijančias kertines tiesas ir atkaklias pastangas jas atpažinti ir įprasminti – tiek asmeniniame, tiek ir viešajame valstybės gyvenime.

 

„Netgi tada, kai mūsų demokratijai kyla grėsmė, baisesnė už bet ką, ką mums yra tekę regėti per visą gyvenimą, privalome prisiminti: jei tie, kuriems rūpi jų valstybė, pakils iš patogių vietų ir pradės aktyviai veikti sistemoje – ji tikrai veiks.

 

Kasdien pati sau keliu iššūkį tapti sprendimo dalimi ir džiaugsmingai pulti į laukiantį mūšį už mūsų nacijos sielą. Mano iššūkis jums – prie jo prisidėti. Atėjus metui pasiraitoti rankoves, nenuleiskime rankų.

 

Praėjus daugeliui metų, ši akimirka jau bus praeityje. Mūsų vaikai ir anūkai paklaus, kur buvome, kai visa kabėjo ant plauko.

 

Paklaus, kaip viskas vyko. Nenoriu, kad papasakotume tik apie tai, kaip jautėmės. Noriu, kad išklotume, ką nuveikėme."

 

Kamala Harris – Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentė. Savo karjerą pradėjusi Alamedos apygardos prokuratūroje, vėliau ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore.

 

Tapusi Kalifornijos generaline prokurore, Harris kovojo su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, didžiaisiais bankais, stambiomis naftos korporacijomis bei pelno nesąžiningai siekiančiais koledžais ir gynė kritikos strėlių sulaukusį Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą.

 

Ji taip pat aktyviai sprendė pradinių mokyklų lankomumo problemą, pirmoji šalyje ėmėsi duomenų viešinimo iniciatyvos rasinėms skirtims baudžiamosios justicijos sistemoje atskleisti ir įteisino policijos pareigūnams būtinus mokymus apie pasąmoninį šališkumą.

 

Antrąja į JAV Senatą išrinkta juodaode, o vėliau – pirmąja moterimi, pirmąja juodaode ir pirmąja indų kilmės amerikiete JAV viceprezidente tapusi Harris be atvangos siekė reformuoti baudžiamosios justicijos sistemą, padidinti minimalų atlyginimą, nemokamą aukštesnįjį išsilavinimą padaryti prieinamą absoliučiai daugumai amerikiečių ir apsaugoti pabėgėlių bei imigrantų teises.

 

JAV viceprezidentei Kamalai Harris užsispyrimas kalbėti atvirai buvo skiepijamas nuo mažumės. Imigrantų dukra augo Ouklande, Kalifornijoje, bendruomenėje, kuriai itin rūpėjo socialinis teisingumas. Jos tėvai – pripažintas ekonomikos ekspertas iš Jamaikos ir visų mylima vėžį tyrinėjusi mokslininkė iš Indijos – susipažino dar studijuodami Berklyje, kur abu aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime.


Augdama Harris niekada neslėpė aistros teisingumui, tad vos baigusi teisės mokyklą ir išsyk priimta dirbti prokuratūros teisininke netrukus pagarsėjo kaip viena drąsiausių naujovių ir pokyčių iniciatorių JAV teisėsaugos sistemoje.

 

Greitai ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore, o vėliau – ir aukščiausiąja teisėsaugos pareigūne Kalifornijos valstijoje. Aktyvia kova už viduriniosios klasės gerovę ir atstovavimu tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, garsėjanti Harris per iškeldinimo krizę bylinėjosi su didžiaisiais bankais ir Kalifornijos darbininkų šeimoms iškovojo istorinės reikšmės žalos atlyginimą.

 

Ji pritaikė holistinius, konkrečiais duomenimis paremtus metodus daugeliui skaudžiausių Kalifornijos problemų spręsti ir sąmoningai vengė „griežtų bausmių" retorikos, kurią laikė tiesiausiu keliu į kraštutinumus. Jos mantra tapo ne „griežtos" ir ne „švelnios", tačiau „sumanios" bausmės.

 

Sumanumas – tai išmoktos ir visomis jėgomis puoselėjamos tiesos, leidžiančios mums tapti geresne bendruomene. Būtent šis principas Harris nuvedė neįtikėtinu, pokyčių gausiu karjeros keliu – nuo Kalifornijos generalinės prokurorės iki JAV senatorės ir galiausiai viceprezidentės. Kiekvienose šių pareigų jai teko spręsti gausybę sudėtingų problemų, pradedant sveikatos priežiūros sistema ir baigiant imigracija, nacionaliniu saugumu, opioidų krize ir vis augančia gyventojų nelygybe.

 

Aptardama milžiniškus mums visiems kylančius iššūkius ir remdamasi didžiulėmis pastangomis įgyta išmintimi bei įžvalgomis tiek iš pačios Harris karjeros, tiek iš labiausiai ją įkvėpusių žmonių darbų, knyga „Įsipareigojusi tiesai“ tampa neįtikėtinu problemų sprendimo, krizių valdymo ir lyderystės nelengvu laikotarpiu vadovėliu.

 

Pasakodama apie savo gyvenimo kelionę ir įspūdingus pastaruoju metu nuveiktus darbus, Kamala Harris atskleidžia bendrų pastangų, bendro tikslo ir bendrų vertybių viziją.

 

Knygoje „Įsipareigojusi tiesai“ gausu kertinių tiesų, tarp kurių – ir tai, jog palyginti maža žmonių saujelė atkakliai stengiasi milžinišką mūsų daugumą įtikinti, jog mus sieja kur kas mažiau bendrumų nei iš tikrųjų. Mūsų pareiga – jų nepaisyti ir toliau gyventi su mūsų visų bendra tiesa.

 

Kai to pasieksime, bendros pastangos mums ir puikiai mūsų valstybei (JAV) leis klestėti dabar ir dar daugelį ateinančių metų.


I. Vallejo „Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas“ 



I. Vallejo „Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas“
I. Vallejo „Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Šio šedevro puslapiuose kuriama meilės knygoms ir skaitymui atmosfera. Esu tikras, kad šis kūrinys bus skaitomas net ir tada, kai dabartiniai jo skaitytojai jau bus kitame gyvenime. Mario Vargas Llosa „Knygos istorija" – tai pasakojimas apie knygų gamybą, apie skirtingus jų tipus, kuriuos išbandėme per beveik trisdešimt amžių, – knygas iš dūmų, akmens, molio, viksvuolių, šilko, odos, medžio, o drauge ir apie naujausias – iš plastiko ir šviesos. Tai kelionė po įstabaus objekto – knygos – gyvenimą, kurį išradome tam, kad žodžiai galėtų keliauti erdve ir laiku.

 

Drauge tai – kelionių knyga. Maršrutas išsilaipinant Aleksandro mūšių laukuose ir Papirusų viloje veržiantis Vezuvijui, Kleopatros rūmuose ir Hipatijos nužudymo vietoje, pirmuosiuose mums žinomuose knygynuose ir perrašinėtojų dirbtuvėse, prie laužų, kur degė uždrausti kodeksai, gulaguose, Sarajevo bibliotekoje ir požeminiame Oksfordo labirinte 2000-aisiais.

 

„Knygos istorija" – siūlas, jungiantis klasikus su svaiginančiu šiuolaikiniu pasauliu, susiedamas juos su dabar aktualiais ginčais: pasakojimas apie Aristofaną ir teismo procesus prieš komikus, Sapfo ir moterų literatūros balsą, Titą Livijų ir gerbėjų fenomeną, Seneką ir post-tiesą...

 

Skaityti – tai klausytis žodžiais paverstos muzikos. Tai artumas, o drauge ir keistumas. Kartais tai – kalbėti su mirusiaisiais, kad pasijaustume gyvi. Tai nejudri kelionė. Kasdienis stebuklas. Knygos nuramina ir padovanoja mums tolius. Šiandien vertiname (galbūt labiau, nei bet kada) vaidmenį, kurį jos atlieka mūsų audros ir nerimo purtomuose gyvenimuose. Irene Vallejo knyga jau kelis amžius yra mūsų bendrininkė kare, apie kurį nerašo istorijos vadovėliai. Tai – karas, kad būtų išsaugoti vertingieji mūsų kūriniai: žodžiai, tas silpnas vėjo gūsis, istorijos, kurias išradome, kad suprastume chaosą ir sugebėtume jame išgyventi, žinios – tikros, melagingos ir visad laikinos, – kurias išbraižome kietame savo neišmanymo akmenyje. Irene Vallejo


K. May „Žiemojimas. Kaip priimti natūralius gyvenimo pokyčius“


K. May „Žiemojimas. Kaip priimti natūralius gyvenimo pokyčius“
K. May „Žiemojimas. Kaip priimti natūralius gyvenimo pokyčius“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Kiekvienas knygos sakinys gydo kaip pats žiemos sezonas... Išties graži knyga. – Elizabeth Gilbert, bestselerio „Valgyk, melskis, mylėk" autorė.

 

Knygoje „Žiemojimas" Katherine May pasakoja apie savo kelionę per žiemą, kuri prasidėjo netikėta jos šeimos nario liga ir panardino į neužtikrintumo bei atskirties laiką. Tada, kai gyvenimas, rodos, visiškai užšaldavo, Katherine rasdavo jėgų ir įkvėpimo neįtikėtinose kitų žmonių žiemojimo patirtyse bei nepaprastuose pokyčiuose, kurių gamta imasi norėdama išgyventi šaltį.

 

„Žiemojimas" – požiūrį keičiantys memuarai, mokantys mus pasisemti galių iš gamtos pasaulio ir pasitikti savo pačių gyvenimo žiemas.

 

Katherine May yra grožinės literatūros ir memuarų rašytoja. Naujausi jos kūriniai – „The Whitstable High Tide Swimming Club" ir memuarų knyga „The Electricity of Every Living Thing". Rašytojos karjerą ji pradėjo būdama Teito muziejaus (Tate Britain) rašytoja rezidentė ir iki šiol buvo Kenterberio Christ Church universiteto Kūrybinio rašymo studijų programos direktorė. Ji gyvena Vitstablyje su savo vyru ir sūnumi, mėgsta plaukioti jūroje bei ilgus pasivaikščiojimus.


J. Šeidukytė „Iššūkis“


J. Šeidukytė „Iššūkis“
J. Šeidukytė „Iššūkis“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Iššūkis pravers, jei kartais jaučiate vadinamąjį egzistencinį nerimą, trūksta kantrybės su savimi ir kitais, vis planuojate, bet niekaip nežengiate pirmo žingsnio savęs link, vėl rinkdamiesi neišsišokti.


Iššūkis yra tai, kas padeda pajudėti žingsniu pirmyn. Iššūkis visada yra asmeninis ir jo poreikį gali suprasti tik tas, kuris jam ryžtasi. Kartais iššūkis yra nebemesti sau iššūkio ir nustoti kovoti su vėjo malūnais arba pasiduoti jausmui. Jurgos iššūkis truko metus, atnešė atradimo džiaugsmą, o kartais pykino ir kankino suvokimu, kaip stipriai ji yra linkusi užsimiršti ir nepastebėti to, kas svarbu. „Jei noriu gyventi SAVO gyvenimą - turiu pamatyti ir išgirsti, kas jame ne mano. Norint išgirsti ir pamatyti, reikia mokytis įsiklausyti ir stebėti. Tą ir dariau visus metus, kasdien dalindamasi, tuo ką pastebėjau ir išgirdau. Tikiuosi, atpažinsi savo pokyčio galimybę mano iššūkyje ir įsikvėpsi drąsos pirmam žingsniui, o gal - ryžto eiti toliau tik savo keliu ir atpažinti bendražygius.“ J.Šeduikytė O kartais... iššūkis yra nebemesti iššūkio ir nustoti kovoti su vėjo malūnais arba pasiduoti jausmui. 


B. Lyris „Ramybės teologija“


B. Lyris „Ramybės teologija“
B. Lyris „Ramybės teologija“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Tikrumas, susitaikymas su netobulu savimi priartina prie minties, kad tu gali būti pakankamas toks, koks esi.

 

Išmokime priimti savo širdies gyvenimą ir gerbti kitų širdies gyvenimus. Ieškokime ne to, kas mus skaldo, – ieškokime to, kas sieja, ir tieskime tiltus.

 

„Ramybės teologijoje" rašoma apie vidinį asmens augimą ir ramybę šiame kelyje, apie tai, kaip priimti save, kaip įveikti baimes ir išsilaisvinti. Knygoje rasite minčių apie netobulumą, atsakomybę, sąžinę, susitikimą su kitu asmeniu, ji padės atrasti darną su pasauliu ir pasiūlys kryptį, kaip ieškoti prasmės.

 

Ramybė ateina ne tada, kai viskas lengva, – ji ateina tada, kai turime dėl ko įveikti sunkumus.

Kiekvienai metų dienai skirta po tekstą, kurį galima skaityti ir semtis ramybės keliais būdais:


• skaitant nuo tos dienos, kada knygą paimate į rankas;


• pradedant nuo pirmo puslapio;


• skaitant visą knygą;


• pradedant nuo bet kurio puslapio.

 

Žmogų galima gydyti vaistais, psichoterapija, maldomis, tačiau galima gydyti ir gerumu, švelnumu. Beno Lyrio knyga kalba apie vilties žodžių terapiją ir padeda atrasti įkvėpimą net skausminguose gyvenimo vingiuose.

 

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų dalykų, kurie padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP.


R. Šilenskienė „Keto meniu“


R. Šilenskienė „Keto meniu“
R. Šilenskienė „Keto meniu“
Leidyklos "Alma littera" nuotr.


Gyvenimas be duonos, bandelių ir desertų būtų nuobodokas ir... nevisavertis. O be sveikatai palankaus maisto – net pavojingas. Mėgstamiems produktams raskite sveikas alternatyvas be cukraus, be gliuteno ir grūdų.

 

Ketogeninės mitybos privalumai:

 

saugo kraujagysles nuo uždegiminių procesų;


susibalansuoja hormoninė sistema;


slopinami ir pašalinami uždegimai;


aknės problemų sprendimas;


lėtinių ligų (onkologija, cukrinis diabetas) profilaktika;


ilgalaikio sotumo jausmas, nėra alkio priepuolių;


stabili energija, dingsta lėtinis nuovargis.

 

„Keto meniu" knygoje autorė sudėjo 15 metų patirties mitybos srityje rezultatus, grindžiamus ilgalaikiais žmonių maitinimosi stebėjimais. Tikros klientų istorijos paįvairina teorinę medžiagą, o spalvingi, nesudėtingi, subalansuoti ir sveiki receptai jau išmėginti šimtų Ritos Šilenskienės klientų.

 

„Laikytis dietų – tai nuolat gyventi patiriant kančią ir stresą. Rasti tinkamą jūsų kūnui mitybą – vadinasi, gyventi santarvėje su savimi, jaustis sveikiems ir laimingiems."

Su meile Rita

 


Užsakymo nr.: PT_70530

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis