Kuo remiantis – intuicija ar protu – priimti sprendimus? Kada lydi sėkmė?

Kiekvienas iš mūsų esame girdėję istorijų, kaip staiga, netikėtai kyla genialiausios idėjos ir atsakymai, keičiantys pasaulį.

„Intuicija nėra apčiuopiamas, materialus dalykas. Tačiau gyvenime ji veikia ir reiškiasi aktyviai, todėl galime paanalizuoti, iš ko ji susideda, ir atrasti tam tikrus dėsningumas. Visgi, yra viena būtinoji sąlyga – turime ja tikėti, pasitikėti ir suteikti jai erdvės reikštis mūsų gyvenime, – pasakoja „SoulACTION” mokymų centro lektorė, „Įkvėpimo dirbtuvių“ autorė, verslininkė Inga Jablonskė, kovo 30 d. dalyvausianti pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“. – Tuomet intuiciją galima išmokti panaudoti tikslingai – ją įdarbinti.“



Asmeninio albumo nuotr.



Anot I. Jablonskės, kiekvienas iš mūsų esame girdėję istorijų, kaip staiga, netikėtai kyla genialiausios idėjos ir atsakymai, keičiantys pasaulį.


„Viena tokių – D. Mendelejevo „susapnuota” periodinių elementų lentelė. Tačiau kaip iš tiesų gimsta genialios idėjos? Spontaniškai? Ar jos tik logikos ir išlavinto proto rezultatas?“, – retoriškai klausia lektorė.


Intuityvaus mąstymo galimybes skirtingomis prieigomis jau kelis dešimtmečius tyrinėja ir socialiniai bei gamtos mokslai.

Pavyzdžiui, nobelio premijos laureatas, psichologas Danielis Kahnemanas yra pastebėjęs, jog visus gyvenimo sprendimus priima mūsų smegenyse veikiančios dvi mąstymo sistemos. Pirmoji – intuicija, kuri remiasi jausmais, norais ir įspūdžiais, o antroji – protas, pagrįstas logika, analize ir savikontrole.



Asmeninio albumo nuotr.



Tiesa, dažniau nei įsivaizduojame, veikiame intuityviai. „Manome, kad sprendimus priima antroji sistema. Tačiau iš tikrųjų pirmoji sistema dažnai veikia nepastebimai. Ji sprendžia, ar mums patinka kuris nors asmuo, kokios mintys ir asociacijos kyla mūsų galvose, ir ką mes jaučiame. Visa tai vyksta automatiškai, – interviu žurnalui „Spiegel Online“ teigė psichologas. – Intuicija niekada neišsijungia, o protas tampa aktyvus tik tada, kada yra būtina.“


Neuromokslininkų teigimu, žmogaus smegenys naują juslinę patirtį apdoroja momentiniu greičiu ir pateikia intuityvias išvadas – galimas ateities prognozes bei scenarijus.


Emocijos nėra kvailas atsakas, kurį visuomet reikia ignoruoti ar racionalizuoti. Jos kyla iš mūsų sukauptų patirčių ir apmąstymų, todėl jas turėtume vertinti kaip lygiavertes žinias“, – rašo naujienraštis „neurosciencenews.com“ .



Asmeninio albumo nuotr.



Nepamainomos žinios versle


E–komercijos strategė danė Katrine Kjaer pastebi, jog daugelis verslo sprendimų šiandien yra priimami būtent intuicijos būdu. „Verslo pasaulio lyderiai, jeigu jie nori būti sėkmingi, gebėti operatyviai suvaldyti krizes, savo nuojauta turi kliautis lygiai tiek, kiek ir intelektu. Laikmetyje, kur viskas keičiasi kasdien, mes dažnai neturime laiko matuoti verčių bei duomenų, todėl turime pasikliauti savo juslėmis“, – „TEDx Talks“ pranešime teigė prelegentė.


Pasako jos, intuityvus mąstymas taip pat atlieka kertinį vaidmenį, kuriant naujus išradimus bei inovacijas. „„Pixar“ įkūrėjas Edwinas Catmullas praleido 20 metų, kol realizavo pirmąjį, pilnai kompiuteriu animuotą filmą. Daugybė žmonių jam bandė įrodyti, kad tai – neįmanoma. Tačiau jo sukurta „Žaislų istorija“ ne tik pelnė 361 mln. dolerių, bet ir pakeitė animacijos istoriją, – pasakoja K. Kjaer. – Pats E. Catmullas yra pripažinęs, jog būtent intuicija jį palaikė visus tuos kūrybinius dešimtmečius ir neleido nuleisti rankų net ir tuomet, kai jam buvo prognozuojamas visiškas bankrotas.“



Asmeninio albumo nuotr.



Tiesa, intuicija nebūtinai nurodo, kokiu keliu eiti, pastebi emocinio intelekto lavinimo specialistė I. Jablonskė. Intuityvus mąstymas gali veikti ir priešinga kryptimi: „Turiu daugybę pavyzdžių savo gyvenime, kai vadovaudamasi intuicija, atsisakiau dalyvavimo projektuose, darbo pasiūlymų, nors mano ego tuo ir nebuvo labai patenkintas. Manau, kad intuicija geba išskaičiuoti visą mūsų būtį, visas gyvenimo sritis ir rasti patį tiksliausią sprendimą. Juk, tarkime, jei būčiau priėmusi tam tikrą karjeros sprendimą ar projektą, nebeturėčiau tiek daug asmeninio laiko ir galbūt būtų nukentėję asmeniniai santykiai. Šie ir kiti atsakymai jau yra mumyse, tik ne visada norime juos išgirsti. Mūsų intuicija įskaičiuoja visas galimas pasekmes, ji remiasi visuma, ne tik epizodinio laimėjimo galimybe“, – įsitikinusi Inga Jablonskė.


Kaip nesuklysti?


Norint įsiklausyti į vidinį savo balsą, svarbu atsiriboti nuo išorės informacijos ir įsigilinti į tai, ko noriu aš. „Ne kartą girdėjau istoriją: turėjau svajonę, siekiau jos, realizavau ir... nusivyliau. Mūsų aplinka, kartais net tėvai ar artimiausi žmonės, kurių nuomonė mums svarbi, yra linkę į mus žiūrėti tam tikru būdu, projektuoti mums savus lūkesčius. Todėl visada patariu aiškiai perklausti savęs, ar čia tikrai mano svajonė, o gal man ją slapčia į mano pasąmonę įdėjo aplinka?“, – pasakoja I. Jablonskė.



Asmeninio albumo nuotr.



Žengiant intuicijos keliu būtina sekti savo minčių procesus, ypač abejones, kurios pasąmonėje keičia mūsų veikimo trajektoriją. „Sunku pradėti kažką naujo, kurti, jeigu išgyveni labai daug vidinių konfliktų – lyg noriu, lyg nenoriu. Labai dažnai esame tokioje pakibimo būsenoje, dialoge su vidine lape, kuri manipuliuoja ir klausia: ar tikrai to nori? Tai labai trukdo ir stabdo. Rodos, žengi žingsnį į priekį, ir vėl žingsnį atgal. Tuos šešėlinius dalykus, prieštaras, kurios gyvena mumyse, reikia aptikti ir išsigryninti, antraip jie taps rąstu, kuris trukdys nuvažiuoti naujais bėgiais...“, – teigia emocinio intelekto lavinimo specialistė.


Galiausiai, reikia suvokti, jog kelias į svajonę nebus greitas: „Šiandien visi tik ir kalba – „realizuok savo svajones“, „įgyvendink norus, idėjas“. Gyvename maksimalistų kultūroje, atrodo, vienas, du, ir sėkmė tavo kišenėje. Gal ir yra pasaulyje tokių sėkmingų žmonių, teisingai susiklosčiusių aplinkybių, kai viskas pasiseka itin greitai. Tačiau tai – vienkartiniai atvejai. Kaip byloja legendinis posakis: Roma nebuvo pastatyta per dieną. Dažniausiai turime žengti po žingsnelį ir turėti daug kantrybės, o tame ilgame kelyje ieškoti palaikymo ir bendraminčių, su kuriais galėtume augti kartu“, – įžvalgomis dalijasi verslininkė.


Daugiau apie tai, kaip veikia „šeštasis jausmas“ versle ir gyvenime, bei kodėl juo verta pasikliauti. I. Jablonskė pristatys savo pranešimo metu, š. m. kovo 30 d. Vilniuje vyksiančioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“. Renginyje pranešimus taip pat skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimo temomis dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai. Bilietus ir renginio programą galite rasti interneto svetainėje isdriskpradeti.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis