Naujoje Beatos Nicholson knygoje – ne tik receptai

„Norėjau, kad knygoje būtų ne tik receptai, ne tik Lietuvos virtuvė atskleista, bet ir papasakoti, kokia Lietuva graži, kokie darbštūs ir išradingi žmonės, kokios puikios mūsų tradicijos“, - pristatydama naująją kulinarinę knygą „Prie stalo Lietuva“ kalbėjo Beata Nicholson.

Kas yra didieji lietuvių virtuvės hitai? Ar tikrai kulinarinis paveldas vis dar aktualus šiais laikais? Kam mes neatsispiriame ir kuo išties didžiuojamės? Štai tokių atsakymų į klausimus ir ieškojo Beata Nicholson, rašydama savo šeštąją kulinarinę knygą.

Asmeninio albumo nuotr.

„Ši knyga – lyg folkloro rinkinys, bet ne to, kuris jau užmirštas ir žinomas tik iš archyvų, o gyvojo folkloro, gyvenančio kiekvieno lietuvio virtuvėje. Tikrai nesiekiau šia knyga atspindėti tautinio kulinarinio paveldo, labiau orientavausi į tas tradicijas, kurios šiandien yra gyvos ir mėgstamos mūsų visų virtuvėse. Knygoje sutilpo mano atrinkti ir ne kartą pačios išbandyti geriausi lietuvių virtuvės receptai bei mūsų kulinarines tradicijas puoselėjančių žmonių istorijos. Manau, ši knyga bus naudinga kiekvienoje šeimoje, tai lyg savotiškas mūsų virtuvės pradžiamokslis“, - įsitikinusi Beata.

Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien per pristatymą prie stalo susėdo daugelis B. Nicholson naujosios knygos herojų. Iš Preilos atvažiavo skaniausiai žuvis išrūkantis Rimantas Lubys, uogomis ir smidrais sužavėjusi Genovaitė Sakalauskienė, pienu ir sūriu vaišinanti Loreta Burokienė ir mėgstamiausio Beatos – Šlyninkos malūno – malūnininkas Stasys Sutkauskis. Knygoje dar rasite ir bites auginčios ir medų renkančios, žinomos aktorės ir muzikės Brigitos Bublytės ir ūkininkės, kurios galvijai auga klausydamiesi Bacho ir Bethoveno melodijų – Audronės Žilienės istorijas.

Asmeninio albumo nuotr.

Tik nenustebkite, kai knygoje šalia tokių hitų, kaip cepelinai, varškės sūris, balandėliai ar medaus torto, knygoje rasite ir čeburekų, kibinų, čanachų bei kitų sėkmingai lietuvių virtuvėje prigijusių „importuotų“ patiekalų.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasak knygos pratarmę parengusio dr. Rimvydo Laužiko, Lietuvą valdžiusio elito kultūrinė tolerancija ir Lietuvos geografinė vieta – kultūrų kryžkelė – lėmė tai, kad į savo gastronominę tradiciją įtraukėme visų įmanomų Europos ir artimų Azijos regionų gastronomines tradicijas. „Toks lietuvių gastronominis atvirumas, gastronominė tolerancija ryškūs net šiuolaikiniame Vilniuje (santykinai nedideliame mieste), kur rasime ir galėsime išbandyti neįtikėtinai plačią užsienio šalių tradicinio maisto restoranų geografiją“, - teigia Rimvydas Laužikas.

Knyga turi ir anglišką versiją.
Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis