Kai esama situacija nebetenkina: kaip žinoti, kada laikas kažką keisti?

Dabartinis gyvenimo tempas nuolat diktuoja savas taisykles: sunkiai įmanoma situacija, kuomet žmogus visą gyvenimą dirba tame pačiame darbe, visiems akivaizdu, kad universitete įgytos žinios turi būti nuolat atnaujinamos, o dažnas geba net kelis kartus pakeisti savo profesiją.

Daug aktyviau gyvename – perkame ir parduodame būstus, kraustomės į kitus miestus ir šalis, keičiame darbus, o kartais ir partnerius bei draugus. Rodos, priimame naujoves be ilgų dvejonių. Bet ar tikrai taip lengvai ryžtamės pokyčiams? Kodėl jie vis dar kelia stresą? Ir kaip žengti pirmąjį žingsnį sprendimo link? Apie tai kalba socialinių mokslų daktarė, sertifikuota koučingo specialistė Aistė Dromantaitė, kuri pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ šia tema skaitys pranešimą.

Dr. Aistė Dromantaitė
Dr. Aistė Dromantaitė
Asmeninio albumo nuotr.
- Kai kas nors užsimena apie pokyčius, pirmiausiai į galvą ateina mintis apie naują darbą. Ar jo pasirinkimas tai ir yra pagrindinis iššūkis?

Darbo pasirinkimas yra svarbus, tačiau tai - tik nedidelė dalis visų gyvenime vykstančių procesų. Iš tiesų su pokyčiais susiduriame kasdien: pradedame važinėti automobiliu, o ne autobusu, pasiryžtame vedybiniam gyvenimui, kraustomės į kitą miestą ar šalį, nusprendžiame numesti svorio, mesti rūkyti, keičiame profesiją ir pan.

Jeigu reikėtų pokyčius bendrai sugrupuoti, susisteminti, galėtume kalbėti apie tuos, kurie mums malonūs, teigiami, ir apie tuos, kurie liūdina ar yra neigiami. Yra dalykų, kurie keičiasi mūsų iniciatyva, o yra tokių, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tačiau visi jie vyksta ir yra neišvengiami, todėl verta išmokti gyventi su pokyčiais, leisti sau, kad ir iš lėto, juos priimti kaip galimybę, o ne grėsmę.

- Pasikalbėkime apie pokyčius, kuriuos patys inicijuojame. Kaip žinoti, kada jau laikas keistis ar kažką keisti?

Poreikį kažką keisti suformuoja įvairios aplinkybės. Dažnai jas lydi nuo mūsų nepriklausantys įvykiai. Pavyzdžiui, liga gali paskatinti gyvenimo būdo, mitybos ar net vertybinius pokyčius. Ir net jeigu nutinka labai teigiamas dalykas, reikia laiko suvokimui ir naujų žaidimo taisyklių priėmimui.

Kiekvienas didesnis pasikeitimas iš pradžių yra lydimas šoko ir tik vėliau – susitaikymo, priėmimo ir tam tikrų sprendimų atradimo, kurie ir leidžia judėti toliau bei teigiamai pažvelgti į pačius pokyčius.

Pokyčiai, kuriuos patys sąmoningai inicijuojame, visada yra diktuojami paprasto dalyko - nepasitenkinimo esama situacija ir noro ją keisti. Kada taip įvyksta, reikia pokyčių ir tuomet jau turime imtis veiksmų šiai susidariusiai situacijai spręsti.

- Skamba labai paprastai, tačiau žengti pirmąjį žingsnį ne taip lengva... Kodėl daugumai taip sunku ryžtis pokyčiams?

Visų pirma, koją kiša mūsų savisaugos instinktas. Net jei esama situacija netenkina, ji yra pakankamai saugi, nes aiški. Ateities nuspėti negalime, ji gąsdina, o pokyčių nauda dažniausiai būna labai miglota. Dažnai tokiais atvejais kyla paprastas klausimas: „O jeigu tai pakeitus bus dar blogiau?“.

Toliau galima kalbėti apie individualią patirtį, pavyzdžiui, moteris, turėjusi verslą ir bankrutavusi, sunkiai ryšis pabandyti dar kartą, ypač jei nuo to priklauso ir jos vaikų gerovė.

Trečias pokyčių barjeras – mūsų asmeninės savybės, kurias nugalėti yra ypač sunku. Dažnai priimant sprendimus temperamentas, charakteris, tam tikros savybės groja pirmu smuiku ir lemia vienokius ar kitokius sprendimus. Tad viską sudėjus, tiesiog natūraliai priešinamės pokyčiams.

- Birželio viduryje vyks pokyčių konferencija, kurioje dalyvausite kaip pranešėja. Jūsų tema – imunitetas pokyčiams. Kas tai?

Ko gero kiekvienas esame susidūrę su situacija, kada norime akivaizdaus pokyčio, matome realią tokio pasikeitimo naudą, bet... pirmojo žingsnio taip ir nežengiame - ryžtingi veiksmai vis atidėliojami, randamos priežastys nieko nedaryti.

Tai ir yra imunitetas pokyčiams. Šis procesas aktyviai tyrinėjamas mokslininkų – profesoriaus Robert‘o Kegan‘o ir Lisa‘os Laskow Lahey. Konferencijoje pristatysiu jų siūlomą specialų metodą minėto imuniteto išjudinimui. Tai – konkretūs keturi etapai, kuriuos įsivardinus sau jau galima planuoti ir pirmuosius strateginius veiksmus pokyčio link.

Instrumentą esu išmėginusi asmeniškai ir tikrai žinau, kiek efektyvus yra šis metodas. Jo dėka turėjau galimybę žengti pirmuosius žingsnius sprendimų link ir išjudinti sustingusią situaciją. Todėl nekantrauju pasidalinti šiuo metodu su pokyčių siekiančia auditorija.

- Galbūt galite išduoti iš anksto – kaip prisijaukinti pokyčius? Kokios dažniausiai pasitaikančios baimės ir kaip jas įveikti?

Jeigu pokytis planuojamas iš anksto – jį priimti yra lengviau. Apie naujoves galvojama, apsvarstomos pasekmės, naudos ir baimės. Tokiu atveju turime laiko su pokyčiu „pabūti“ ir jį prisijaukinti. Tik svarbu per ilgai neužsibūti planavimo etape ir vis tik būtina pasiryžti pirmam žingsniui.

Tačiau realybė tokia – daugybė žmonių vengia net ir planavimo stadijos, o dalis taip ir nepasiryžta pradėti. Pagrindinė priežastis – nesėkmės baimė. Taip jau yra: įprastai pokytis reiškia žingsnį į dar neišbandytą gyvenimo etapą ir niekas nežino, kas ten laukia. Naujovės nesėkmė iš tiesų yra visiškai reali ir tai gąsdina. Kaip įveikti šią baimę? Visų pirma per požiūrį: svarbu suvokti, kad net ir nesėkmė yra geras rezultatas. Pokytį, koks jis bebūtų, reikia išmokti priimti kaip pamoką ir asmeninę patirtį.

Įdomu tai, kad egzistuoja ir visiškai priešingas nerimas – tai sėkmės baimė. Galbūt skamba keistai, bet dalis žmonių nesąmoningai bijo pasisekimo, nes net ir teigiamas pokytis kartais apverčia gyvenimą aukštyn kojomis ir viską sujaukia. Kaip išvengti šios baimės? Pirmiausia – patikėti, kad esi vertas tos sėkmės, kuri laukia įvykus pokyčiui.

- Ir paskutinis klausimas – kaip priimti sprendimą šiandien?

Kai į klausimą „Ar tikrai noriu kažką keisti?“ nuoširdžiai ir tvirtai atsakome „taip“ , o savo veiksmais tai tik patvirtiname, sprendimas jau yra priimtas ir tinkamesnio laiko pokyčiams negu „dabar“ – nėra.
Su tuo „taip“ pasėjame sėklą, kuri laikui bėgant sudygsta, suveši ir duoda vaisių.

Nuo „laistymo“ dažnumo priklauso, kaip greit ji tai padarys. Laistymas – tai mūsų veiksmai tolesnio pokyčio link. Ne tik mintys, apsisprendimas, bet ir ryžtas, motyvacija, pats veiksmas, t.y. darymas. Taip mes ir išjudiname save geresnio sprendimo ir svajonių link.

Apie sėkmingą pokyčių įgyvendinimą dr. Aistė Dromantaitė papasakos plačiau pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“ metu, jos pranešimo tema – „Imunitetas pokyčiams ir sprendimų priėmimas šiandien“. Konferencija vyks „Litexpo“ parodų ir kongresų centre Vilniuje birželio 15 d., ketvirtadienį. Pranešimus skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimu dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai, karjeros konsultantai. Bilietus ir renginio programą galite rasti: isdriskpradeti.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis