Kokia kūno kalba išduoda melą

Prieš skaitydami gerai pagalvokite, ar tikrai norite žinoti, kada jums meluoja? Juk netiesą sako ir artimi žmonės.

Čia aprašytus metodus naudoja policininkai, teismo psichologai, saugumo specialistai, tyrėjai ir kt.
Ši informacija naudinga ir vadovams, darbdaviams. Reikalinga ji ir žmonėms kasdienėse situacijose, kai galimybė atskirti tiesą nuo melo gali padėti užkirsti kelią apgavystėms. Straipsnyje suminėsime pagrindinius kūno kalbos siunčiamus signalus, galinčius sufleruoti apie kito žmogaus siekį meluoti.

MELO ŽENKLAI

Melagio kūno kalba

* Kūno judesiai bus riboti ir kieti – rankų judesių bus nedaug.
* Kaip įmanydamas vengs akių kontakto.
* Rankomis lies veidą, gerklę, burną. Liečiami ar vis pakasomi paausiai, nosis.
* Mažai tikėtina, kad meluojantysis atviru delnu lies krūtinę/ širdies plotą.

Emociniai gestai ir prieštaravimai

* Meluojančio žmogaus gestai greitesni nei jo įprastiniai. Ir emocijos – ne tokios pat. Emocijos trunka ilgiau nei natūraliai, o paskui staigiai nutrūksta.
* Tarp gestų ir žodžių vis atsiranda pauzės. Pvz., meluojantysis, priimdamas dovaną, sako: „Man ji taip patinka!“, ir nusišypso tik paskui, jau ištaręs žodžius, o ne juos sakydamas.
* Gestai/ veido išraiška nesutampa su žodžiais, pavyzdžiui, žmogus raukosi, ištardamas: „myliu tave.“
* Veide – tik burnos judesiai. Emocijos veide neatsispindi. Tarkime, kai kas nors šypsosi natūraliai, matosi iš viso veido: esant natūraliai emocijai, žandikaulis juda, ir į tai reaguoja ne tik burna, bet ir skruostai, akys, antakių lankai.

Elgesys ir reakcija

* Kaltasis ginasi. Nekaltas žmogus dažnai puls.
* Melagiui nebūna patogu sėdėti priešais kaltintoją, todėl jis vis suks galvą ir net visą kūną į šalį nuo pašnekovo.
* Melagis gali nesąmoningai maišyti, stumdyti objektus (knygas, kavos puodelį ir t.t.) tarp savęs ir pašnekovo.

Verbalinis kontaktas ir turinys

* Atsakinėdamas į klausimus, melagis naudos jūsų žodžius. Jei jo klausiate: „Ar jūs suvalgėte paskutinį sausainį?“, melagis atsakys: „Ne, ne aš suvalgiau paskutinį sausainį“. Niekuo dėtas žmogaus dažniausiai atsakys trumpai: „Aš to nedariau“.
* Melagiai kartais išvengia melo, nekalbėdami, neatsakinėdami, vietoj to, kad paneigtų tiesiai.
* Kaltasis gali kalbėti nenatūraliai, pateikti nereikalingų detalių. Jam nejauku, kai visi tyli ar kalbant atsiranda pauzės.
* Meluojantysis iš pasakojimo gali išmesti vietovardžius ir kalbėti monotoniškai. Kai nemeluojama, vietovardžiai kaip tik pabrėžiami, kartais net labiau nei kiti žodžiai sakinyje.
* Žodžiai gali būti ištariami tyliai, nežiūrint nei sintaksės, nei gramatikos. Kitaip tariant, jo sakiniai bus painūs.

Kiti melo požymiai

* Jei įtariate, kad jūsų pašnekovas meluoja, greitai pakeiskite pokalbio temą, ir jis mielai persijungs į kitą pokalbį. Ir, beje, taps gerokai ramesnis. Kaltasis nori, kad pokalbio tema pasikeistų, o nekaltas žmogus gali net pasimesti dėl netikėtai pasikeitusios temos ir panorės grįžti prie anksčiau aptarto klausimo.
* Melagis, norėdamas išvengti nemalonios temos, dangstysis humoru, sarkazmu.

Išvados

- Žinoma, dėl vieno ar kito pastebėjimo negalima žmogaus apšaukti melagiu. Tokį elgesį būtina lyginti su įprastu, kai tik tai įmanoma.
- Dauguma ekspertų sutaria, kad norint padaryti tikslias išvadas, ar kas nors meluoja, reikia stebėti ne vieną simptomą, o visumą – tai yra, ne tik kūno kalbą, bet ir kitus signalus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis