Pribloškia tai, kaip vyresni žmonės yra ignoruojami, net menkinami

Pribloškia tai, kaip vyresni žmonės yra ignoruojami, net menkinami%
Iš žurnalo "Moteris" (nuotraukos – Aidos Chlebinskaitės. Stilius - Justės Kubilinskaitės. Makiažas - Dalios Makauskienės) ir asmeninio albumo nuotraukos

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Lietuvė – naujos humaniškos naujųjų technologijų eros pradininkė“, „naujųjų technologijų revoliucionierė“ – tokie epitetai neseniai mirgėjo pasaulio žiniasklaidoje. Daiktų dizainerė Eglė Ugintaitė (24 m.) už savo išradimą – navigacinį prietaisą senyvo amžiaus žmonėms – iš Tokijuje vykusio konkurso parsivežė Didįjį prizą.

Japonų kompiuterinės technikos gigantės „Fujitsu“, vieno įtakingiausių dizaino portalų designboom.com ir Japonijos dizaino asociacijos organizuotame konkurse „Fujitsu Design Award 2011: Life With Future Computing“ jaunos lietuvaitės Eglės Ugintaitės darbas nustebino net visko mačiusius japonus. Tokio prietaiso, kokį sukūrė mažos šalies dizainerė, pasaulyje... nebuvo. Eglės išradimas sietinas su humanizmo idėja – jis padeda spręsti socialines problemas. „The Aid“ (išvertus į liet. k. – „asistentas, padėjėjas“) – tai multifunkcinis navigacinis prietaisas, skirtas senyvo amžiaus žmonėms. Jis padeda nesunkiai orientuotis erdvėje ir kartu nuolat fiksuoja svarbiausius sveikatos būklės rodiklius. Šie, taip pat žmogaus buvimo vieta siunčiami tiesiai į pagalbos centrą. Prastai pasijutęs senjoras, paspaudęs prietaise esantį mygtuką, gali išsikviesti pagalbą. „Asistentas“ jam padeda ir fiziškai – prietaisas šiek tiek panašus į lazdą, tad žmogus juo gali ir pasiremti.

Atjautos pamokos

Kodėl dizainerė, kilusi iš šalies, kur seni, neįgalūs žmonės kone nurašomi, jiems ištiesė pagalbos ranką? Jaunoji kūrėja stebina mąstymo branda: „Mane pribloškia tai, kad garbingo amžiaus sulaukę žmonės Lietuvoje ignoruojami aukščiausios valdžios atstovų, be to, nelabai įdomūs ir visuomenei. Jų gyvenimu, kurį tegalima pavadinti egzistavimu, rūpinasi nebent savanoriai.“ Štai Japonijoje, pastebėjo Eglė, seniems žmonėms rodoma itin didelė pagarba: „Pavyzdžiui, į patalpą įėjus garbaus amžiaus žmogui, visi atsistoja, į jo nuomonę įsiklausoma, ši nemenkinama.“

Senyvi žmonės merginai anaiptol neatrodo atstumiantys: „Iš dalies galbūt todėl, kad turėjau nuostabią šviesaus atminimo močiutę – tikrą išminties, gerumo, tolerancijos įsikūnijimą.“ Ne niekinti silpnuosius, neįgaliuosius, o jiems padėti Lietuvoje netikėtai sušvitusią naujųjų technologijų žvaigždę skatino ir mamos pavyzdys. „Ji, bendrosios praktikos gydytoja, vienišiems, silpnos sveikatos asmenims visada nešdavo lauktuvių. Nei man, nei sesei nemoralizavo, kad reikia rūpintis silpnesniaisiais, bet nuolat įrodinėjo tai savo pavyzdžiu. Jei parnešdavo mums po kokį skanėstą, žinojome, kad rankinėje turi dar vieną saldumynų ar vaisių porciją, bet mums jos liesti nevalia – tai skirta kuriam nors ligoniukui.“

Eglė mano, kad gyvename virsmo metu: „Daug ateities dalykų priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir krypties, kuria eisime. Aišku, norėtųsi tikėtis, kad viskas pasisuks teigiama linkme, kad atsigręšime į tikrąsias vertybes. Apžvalgininkai prasidedančią naują epochą, kalbant apie dizainą, naująsias technologijas, vadina orientuotą į žmogų („Human – centered design“). Dabar svarbūs ne tiek prabanga, komfortas, kiek žmogui teikiama parama, pagalba. Atsižvelgiama į tai, kad daiktas būtų patogus vartoti, kad, norint naudotis kompiuteriu, nereikėtų perskaityti dešimties tomų knygos. Siekiama, kad naujųjų technologijų ir dizaino produktai būtų ne statuso simbolis ar dizainerio užgaida, o turėtų ir praktinę, ir dvasinę, emocinę vertę.“

Pranokusi save

„Asistentas“ sukurtas pritaikius modernias, sudėtingas technologijas, bet juo naudotis itin lengva. Be to, šis prietaisas skirtas padėti žmogui ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Juk neįgalieji kenčia ne tik fizinį skausmą, jie jaučia ir socialinę atskirtį. „Vaikai irgi yra visiški bejėgiai, bet jų būtį lengvinančių daiktų gaminama galybė. Gal taip yra todėl, kad mažas žmogus užaugs ir visuomenei dar bus naudingas? Bet juk senas toks buvo! Argi dėl to jis nenusipelno dėmesio? Kodėl nepagalvojame apie tai, kad senatvė neišvengiamai laukia kiekvieno mūsų? Mažas žmogus savo nepasitenkinimą išreiškia šaukdamas, verkdamas, o jei senukas bando ko nors reikalauti, į jį žiūrima beveik paniekinamai. Man atrodo, kad taip neturėtų būti. Juk, regis, praėjo tie laikai, kai senus žmones rogutėmis išveždavo į mišką“, – sako išradėja. Eglė tvirtina jau dabar suprantanti, kad mūsų gyvenimas yra labai trumpas ir iš esmės trunka tik mirksnį. Jau vien todėl jis visas, o ne tik trumpa atkarpa – jaunystė – turi būti visavertis, džiaugsmingas.

Eglės laimėjimas šiame konkurse Lietuvai reikšmingas ir tuo, kad išgarsino mūsų šalį gerąja prasme, o tai, pripažinkime, pastaruoju metu nutinka ne taip dažnai. Jauna dizainerė, sakydama padėkos kalbą, tapo šalies ambasadore. „Dėkojau visiems, prisidėjusiems prie mano laimėjimo, – pasakoja nugalėtoja. – Pergalės, žinoma, nesitikėjau. Juk konkurse dalyvavo daugybė žmonių – iš visų žemynų, iš 99 šalių. Į pirmąjį etapą pateko 3 354 dalyviai. Komisijos nariai – dizaino korifėjai, pripažinti šios srities revoliucionieriai, jų darbai formuoja šiuolaikinį mūsų gyvenimą. Tokijo dizaino savaitėje vykusioje specialioje konferencijoje „Fujitsu Design Limited“ kompanijos „Fujitsu“ prezidentas Kimitaka Kato pabrėžė, jog, įsteigdama tokį prizą, kompanija tikisi ypač pažangių sprendimų ir kelia itin aukštus reikalavimus pateiktiems darbams. Dalyvavimą konkurse įsivaizdavau tik kaip progą būti pastebėtai, galbūt atrinktai bent į geriausiųjų šimtuką. Ir tai man būtų buvęs didžiulis postūmis, laimėjimas...“

Klausytis intuicijos

Eglės išradimas paskatino susimąstyti ir apie dailiosios lyties indėlį į didžiausių pasaulio išradimų istoriją. „Skaičiau, kad Amerikoje kuriamas Moters istorijos muziejus. Manoma, kad moterų išradėjų ar prisidėjusių prie vyrų išradimų buvo kur kas daugiau, nei iki šiol manyta. Ką jau kalbėti apie tai, kad anksčiau jos neturėjo sąlygų, pavyzdžiui, studijuoti universitetuose.“ Beje, pašnekovė tvirtina, kad tiek pasiekti jai padėjo bent iki šiol moteriška laikyta savybė – intuicija, kitaip tariant, emocinis intelektas, dabar jau vertinamas ne mažiau nei loginis. „Galėčiau sau ir ateityje palinkėti klausyti nuojautos. Kai ją ignoruodavau – pasirinkdavau loginį sprendimą, vėliau suprasdavau klydusi. Tokios pamokos yra vertingos. Ateityje išmoksti nebeignoruoti vidinio balso.“

Eglė yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, dizaino specialybę, vienoje firmoje dirba dizainere. Kilusi ji iš Šilalės rajone esančio mažo miestelio Kaltinėnų. Siekdama savo svajonės – mokytis dailės, tėvų namus paliko būdama penkiolikos. Metus gyveno Biržuose pas tetą, lankė dailės mokyklą, vėliau persikėlė į Vilnių, mokėsi Tuskulėnų vidurinėje mokykloje, klasėje, kuriai taikyta sustiprinta dailės programa, lankė parengiamuosius stojimo į VDA kursus. „Manau, dizainas – mano pašaukimas, – neabejoja pašnekovė. – Visada jutau, kad šia kryptimi mane tarsi kažkas veda už rankos. Klausiau širdies balso, intuicijos ir dabar jaučiuosi savo vietoje. Dizaineris yra žmogus, susijęs tiek su mokslu, tiek su aplinkos stebėjimu, įvairiomis naujovėmis, konceptualiais dalykais, menu. Visa tai mane domino jau vaikystėje, tik dar nežinojau, kad egzistuoja tokia profesija, kuri visas šias sritis apima.“

Į klausimą, kam panaudos laimėtuosius 30 000 eurų (per 100 000 litų), dizainerė atsako: „Žinoma, kad naujoms idėjoms įgyvendinti.“ Ir nusišypsojusi prisipažįsta, kad taip veikiausiai išsipildė jos vaikystės svajonė tapti tokia kaip Leonardo da Vinci: „Būdama maža, kažkokioje enciklopedijoje pamačiau jo nuotrauką ir ėmiau kaulyti suaugusiųjų, kad paskaitytų man apie šį žmogų. Sužinojau, kad kadaise tai buvo garsus italų architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas. Pagalvojau, kad tai – labai šauni profesija.“ Beje, jau dabar Eglės išradimas kai kuriuose Italijos universitetuose įtrauktas į mokymo programas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Eimuntas Nekrošius grįžta į jaunystės teatrą. Po 26-erių metų!

Jaunimo teatras ruošiasi neeilinei premjerai. Į savo jaunystės teatrą grįžta režisierius Eimuntas Nekrošius. Jo naujas spektaklis - „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygas.

Muzikantas J. Kulikauskas: violončelė turi neišsemiamas galimybes

„TheAmazing Cello“ - tai vienas geriausių pasaulyje efektų pedalus naudojančių muzikantų, violončelininkas Justas Kulikauskas.

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (17)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Vėlyva motinystė? Kodėl gi ne – žvaigždės, susilaukusios vaikų po 40-ies (9)

Šiuolaikinės moters gyvenime nuolat iškyla pasirinkimo dilemos. Karjera ir šeima konkuruoja dėl pirmaplanio vaidmens. Vis dėlto daugelis moterų nemato problemų planuodamos savo gyvenimą: sukūrusios sėkmingą karjerą pasineria į vėlyvą motinystę.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (111)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Už italo ištekėjusi lietuvė: jam dėl manęs teko ilgai kovoti (21)

Kai Italijos mados pramonei prireikia naujų meistrų, akys nukrypsta į Lečę – nedidelį miestą pietryčių Italijoje, kur Cordellų šeima daugiau nei 200 metų puoselėja aukštosios mados tradicijas. Ir moko meistrystės pradedančiuosius dizainerius, stilistus, modeliuotojus, mados fotografus.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (10)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.

Agnė Gilytė: vaikai geriausiai patikrina santykių tvirtumą (2)

Sekti stilistę Agnę Gilytę (33 m.) – nelengva užduotis, nes tradicinis ištekėjusios ir vaikų turinčios moters scenarijus darbas–namai šiuo atveju neveikia. Jos dienos prasideda panašiai, bet anaiptol nėra panašios. Gal ir gerai, nes Agnė tikina, kad rutina ją žudo, o mes juk norime matyti ją gyvą?

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti (13)

„Sugijau kaip šuva. Dirbu pilna koja“, – šypsosi roko operos „Jūratė ir Kastytis“ režisierius ir aktorius Kostas Smoriginas (64 m.) su kolegomis besirengiantis legendines roko operos atsisveikinimo turui po Lietuvos miestus.

Režisierius A. Blaževičius: manau, dirbant atominėje elektrinėje patiriama mažiau streso, nei kuriant filmą (2)

Vilnietis kino režisierius Andrius Blaževičius (32 m.) – parankus pašnekovas: atviras, kalba paprastai, bet turi ką pasakyti.