Pribloškia tai, kaip vyresni žmonės yra ignoruojami, net menkinami

Pribloškia tai, kaip vyresni žmonės yra ignoruojami, net menkinami%
Iš žurnalo "Moteris" (nuotraukos – Aidos Chlebinskaitės. Stilius - Justės Kubilinskaitės. Makiažas - Dalios Makauskienės) ir asmeninio albumo nuotraukos

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Lietuvė – naujos humaniškos naujųjų technologijų eros pradininkė“, „naujųjų technologijų revoliucionierė“ – tokie epitetai neseniai mirgėjo pasaulio žiniasklaidoje. Daiktų dizainerė Eglė Ugintaitė (24 m.) už savo išradimą – navigacinį prietaisą senyvo amžiaus žmonėms – iš Tokijuje vykusio konkurso parsivežė Didįjį prizą.

Japonų kompiuterinės technikos gigantės „Fujitsu“, vieno įtakingiausių dizaino portalų designboom.com ir Japonijos dizaino asociacijos organizuotame konkurse „Fujitsu Design Award 2011: Life With Future Computing“ jaunos lietuvaitės Eglės Ugintaitės darbas nustebino net visko mačiusius japonus. Tokio prietaiso, kokį sukūrė mažos šalies dizainerė, pasaulyje... nebuvo. Eglės išradimas sietinas su humanizmo idėja – jis padeda spręsti socialines problemas. „The Aid“ (išvertus į liet. k. – „asistentas, padėjėjas“) – tai multifunkcinis navigacinis prietaisas, skirtas senyvo amžiaus žmonėms. Jis padeda nesunkiai orientuotis erdvėje ir kartu nuolat fiksuoja svarbiausius sveikatos būklės rodiklius. Šie, taip pat žmogaus buvimo vieta siunčiami tiesiai į pagalbos centrą. Prastai pasijutęs senjoras, paspaudęs prietaise esantį mygtuką, gali išsikviesti pagalbą. „Asistentas“ jam padeda ir fiziškai – prietaisas šiek tiek panašus į lazdą, tad žmogus juo gali ir pasiremti.

Atjautos pamokos

Kodėl dizainerė, kilusi iš šalies, kur seni, neįgalūs žmonės kone nurašomi, jiems ištiesė pagalbos ranką? Jaunoji kūrėja stebina mąstymo branda: „Mane pribloškia tai, kad garbingo amžiaus sulaukę žmonės Lietuvoje ignoruojami aukščiausios valdžios atstovų, be to, nelabai įdomūs ir visuomenei. Jų gyvenimu, kurį tegalima pavadinti egzistavimu, rūpinasi nebent savanoriai.“ Štai Japonijoje, pastebėjo Eglė, seniems žmonėms rodoma itin didelė pagarba: „Pavyzdžiui, į patalpą įėjus garbaus amžiaus žmogui, visi atsistoja, į jo nuomonę įsiklausoma, ši nemenkinama.“

Senyvi žmonės merginai anaiptol neatrodo atstumiantys: „Iš dalies galbūt todėl, kad turėjau nuostabią šviesaus atminimo močiutę – tikrą išminties, gerumo, tolerancijos įsikūnijimą.“ Ne niekinti silpnuosius, neįgaliuosius, o jiems padėti Lietuvoje netikėtai sušvitusią naujųjų technologijų žvaigždę skatino ir mamos pavyzdys. „Ji, bendrosios praktikos gydytoja, vienišiems, silpnos sveikatos asmenims visada nešdavo lauktuvių. Nei man, nei sesei nemoralizavo, kad reikia rūpintis silpnesniaisiais, bet nuolat įrodinėjo tai savo pavyzdžiu. Jei parnešdavo mums po kokį skanėstą, žinojome, kad rankinėje turi dar vieną saldumynų ar vaisių porciją, bet mums jos liesti nevalia – tai skirta kuriam nors ligoniukui.“

Eglė mano, kad gyvename virsmo metu: „Daug ateities dalykų priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir krypties, kuria eisime. Aišku, norėtųsi tikėtis, kad viskas pasisuks teigiama linkme, kad atsigręšime į tikrąsias vertybes. Apžvalgininkai prasidedančią naują epochą, kalbant apie dizainą, naująsias technologijas, vadina orientuotą į žmogų („Human – centered design“). Dabar svarbūs ne tiek prabanga, komfortas, kiek žmogui teikiama parama, pagalba. Atsižvelgiama į tai, kad daiktas būtų patogus vartoti, kad, norint naudotis kompiuteriu, nereikėtų perskaityti dešimties tomų knygos. Siekiama, kad naujųjų technologijų ir dizaino produktai būtų ne statuso simbolis ar dizainerio užgaida, o turėtų ir praktinę, ir dvasinę, emocinę vertę.“

Pranokusi save

„Asistentas“ sukurtas pritaikius modernias, sudėtingas technologijas, bet juo naudotis itin lengva. Be to, šis prietaisas skirtas padėti žmogui ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Juk neįgalieji kenčia ne tik fizinį skausmą, jie jaučia ir socialinę atskirtį. „Vaikai irgi yra visiški bejėgiai, bet jų būtį lengvinančių daiktų gaminama galybė. Gal taip yra todėl, kad mažas žmogus užaugs ir visuomenei dar bus naudingas? Bet juk senas toks buvo! Argi dėl to jis nenusipelno dėmesio? Kodėl nepagalvojame apie tai, kad senatvė neišvengiamai laukia kiekvieno mūsų? Mažas žmogus savo nepasitenkinimą išreiškia šaukdamas, verkdamas, o jei senukas bando ko nors reikalauti, į jį žiūrima beveik paniekinamai. Man atrodo, kad taip neturėtų būti. Juk, regis, praėjo tie laikai, kai senus žmones rogutėmis išveždavo į mišką“, – sako išradėja. Eglė tvirtina jau dabar suprantanti, kad mūsų gyvenimas yra labai trumpas ir iš esmės trunka tik mirksnį. Jau vien todėl jis visas, o ne tik trumpa atkarpa – jaunystė – turi būti visavertis, džiaugsmingas.

Eglės laimėjimas šiame konkurse Lietuvai reikšmingas ir tuo, kad išgarsino mūsų šalį gerąja prasme, o tai, pripažinkime, pastaruoju metu nutinka ne taip dažnai. Jauna dizainerė, sakydama padėkos kalbą, tapo šalies ambasadore. „Dėkojau visiems, prisidėjusiems prie mano laimėjimo, – pasakoja nugalėtoja. – Pergalės, žinoma, nesitikėjau. Juk konkurse dalyvavo daugybė žmonių – iš visų žemynų, iš 99 šalių. Į pirmąjį etapą pateko 3 354 dalyviai. Komisijos nariai – dizaino korifėjai, pripažinti šios srities revoliucionieriai, jų darbai formuoja šiuolaikinį mūsų gyvenimą. Tokijo dizaino savaitėje vykusioje specialioje konferencijoje „Fujitsu Design Limited“ kompanijos „Fujitsu“ prezidentas Kimitaka Kato pabrėžė, jog, įsteigdama tokį prizą, kompanija tikisi ypač pažangių sprendimų ir kelia itin aukštus reikalavimus pateiktiems darbams. Dalyvavimą konkurse įsivaizdavau tik kaip progą būti pastebėtai, galbūt atrinktai bent į geriausiųjų šimtuką. Ir tai man būtų buvęs didžiulis postūmis, laimėjimas...“

Klausytis intuicijos

Eglės išradimas paskatino susimąstyti ir apie dailiosios lyties indėlį į didžiausių pasaulio išradimų istoriją. „Skaičiau, kad Amerikoje kuriamas Moters istorijos muziejus. Manoma, kad moterų išradėjų ar prisidėjusių prie vyrų išradimų buvo kur kas daugiau, nei iki šiol manyta. Ką jau kalbėti apie tai, kad anksčiau jos neturėjo sąlygų, pavyzdžiui, studijuoti universitetuose.“ Beje, pašnekovė tvirtina, kad tiek pasiekti jai padėjo bent iki šiol moteriška laikyta savybė – intuicija, kitaip tariant, emocinis intelektas, dabar jau vertinamas ne mažiau nei loginis. „Galėčiau sau ir ateityje palinkėti klausyti nuojautos. Kai ją ignoruodavau – pasirinkdavau loginį sprendimą, vėliau suprasdavau klydusi. Tokios pamokos yra vertingos. Ateityje išmoksti nebeignoruoti vidinio balso.“

Eglė yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, dizaino specialybę, vienoje firmoje dirba dizainere. Kilusi ji iš Šilalės rajone esančio mažo miestelio Kaltinėnų. Siekdama savo svajonės – mokytis dailės, tėvų namus paliko būdama penkiolikos. Metus gyveno Biržuose pas tetą, lankė dailės mokyklą, vėliau persikėlė į Vilnių, mokėsi Tuskulėnų vidurinėje mokykloje, klasėje, kuriai taikyta sustiprinta dailės programa, lankė parengiamuosius stojimo į VDA kursus. „Manau, dizainas – mano pašaukimas, – neabejoja pašnekovė. – Visada jutau, kad šia kryptimi mane tarsi kažkas veda už rankos. Klausiau širdies balso, intuicijos ir dabar jaučiuosi savo vietoje. Dizaineris yra žmogus, susijęs tiek su mokslu, tiek su aplinkos stebėjimu, įvairiomis naujovėmis, konceptualiais dalykais, menu. Visa tai mane domino jau vaikystėje, tik dar nežinojau, kad egzistuoja tokia profesija, kuri visas šias sritis apima.“

Į klausimą, kam panaudos laimėtuosius 30 000 eurų (per 100 000 litų), dizainerė atsako: „Žinoma, kad naujoms idėjoms įgyvendinti.“ Ir nusišypsojusi prisipažįsta, kad taip veikiausiai išsipildė jos vaikystės svajonė tapti tokia kaip Leonardo da Vinci: „Būdama maža, kažkokioje enciklopedijoje pamačiau jo nuotrauką ir ėmiau kaulyti suaugusiųjų, kad paskaitytų man apie šį žmogų. Sužinojau, kad kadaise tai buvo garsus italų architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas. Pagalvojau, kad tai – labai šauni profesija.“ Beje, jau dabar Eglės išradimas kai kuriuose Italijos universitetuose įtrauktas į mokymo programas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Meilė tik ekrane: realybėje vienas kito nemėgę aktoriai (1)

Kažin ar kam bus naujiena, kad įžymybių romanai iš ekranų neretai persikelia į realybę, tačiau kartais nutinka visiškai priešingai: žiūrovai nuoširdžiai tiki šiltais filmo herojų jausmais, nors aktorių, atliekančių vaidmenis, santykiai toli gražu ne tokie idealūs.

Liepos „Moters“ viršelio veidas Airinė Palšytė: kam svarbu, tas išlauks

Liepos mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – lengvaatletė Airinė Palšytė.

Programuotojas ir filosofas vakarais neria įspūdingus animacinių filmų herojus (3)

Niekada nepagalvotum, kad pernai filosofijos magistrantūrą baigęs programuotojas Gintaras Jasiulionis galėtų vakarais užsiimti gležnų animacinių herojų nėrimu. „Hario Poterio“ filme pamatytas šalikas pamėtėjo idėją nusimegzti ne tik jį, bet ir pačius veikėjus. Išmokęs nerti iš „Youtube“ Gintaras sukaupė pusšimčio žaislų kolekciją, kurią negailėdamas dovanoja draugams ar filmų gerbėjams.

Edita Mildažytė: ant naujo gyvenimo slenksčio (358)

Šiemet darbo televizijoje 30-metį švenčianti žurnalistė Edita Mildažytė (51 m.) atgal nesižvalgo. Ji prisipažįsta pradedanti naują savo gyvenimo etapą. Koks šis bus, televizijos laidų vedėja dar nežino, bet kaip tik ta nežinomybė ją labiausiai ir žavi.

Paroda baigėsi, o aš supratau, kad esu įsimylėjusi (3)

Esame pratę, kad apie savo kūrinius pasakoja menininkai. Arba – dailės kritikai. Tačiau yra ir dar vieni, retai kada pakalbinami pasakotojai – žmonės, kurie tuos kūrinius turi savo namuose. Nes kas kitas geriau papasakos apie paveikslą, kuris patiko tiek, kad nebuvo gaila mokėti apvalios sumos ir su kuriuo dalinamasi namų erdve, geriama kava ar vynas, sutinkami svečiai, leidžiamos nemigos valandos?

Simona Burbaitė: moteriai neturėti artimos draugės yra pavojinga

Mados ir sveikos gyvensenos tinklaraštininkė, manekenė, grožio konkursų dalyvė S. Burbaitė (25 m.) ėmėsi visiškai naujos veiklos – ji pristatė pirmąją savo knygą. Pasak autorės, knyga gimė kaip būdas kompensuoti geriausios draugės trūkumą.

Caterina Sforza – kilminga moteris, kuri bandė nunuodyti popiežių (1)

Ši moteris drąsiai naudojosi savo politine, karine ir seksualine galia, tad tapo savo laikų legenda.

„Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose triumfavo kino ekranų dar nepasiekęs filmas (10)

Antradienio vakarą lietuvių kino bendruomenė ir svečiai rinkosi Vilniaus Kongresų rūmuose, kuriuose vyko jubiliejinė, 10-oji, kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija.

Tarp dviejų miestų gyvenantis muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas: Klaipėda žiemą ir vasarą – du skirtingi miestai (1)

Operos solistas Jonas Sakalauskas (35 m.) jau metus vadovauja Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Jauno vilniečio atėjimas į šį postą sukėlė nemenkus raibulius teatre. Pačiam J. Sakalauskui vadovo pareigos tapo išbandymu – kaip padalyti gyvenimą tarp sostinės ir pajūrio, laiką šeimai ir darbui, kaip neapleisti kūrybos.

Inesa Paliulytė: aktorystė yra kryžiaus nešimas, jeigu šią profesiją priimi kaip misiją (23)

„Labai nejučia atėjo 60 metų“, – šypsosi aktorė, režisierė, dramaturgė, teatro mokyklėlės „Mano teatras“ pedagogė Inesa Paliulytė. Menininkė augo intelektualų – išraiškos šokio pradininkės Lietuvoje Kiros Katerinos Daujotaitės ir Kauno muzikinio teatro choro artisto Petro Paliulio – šeimoje, užaugino talentingą dukterį – scenografę ir kostiumų dailininkę Kotryną Daujotaitę.

A. Grigaliūnienė - apie pokyčius ir gyvenimo pamokas (29)

Nieko nekeisti nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime gali būti patogu, tačiau gyvename laikais, kai prisitaikyti prie pokyčių, o kartais juos inicijuoti patiems tampa ne tik naudinga, bet ir būtina sąlyga laimingesniam gyvenimui.

Garsenybės šėlo itališko stiliaus vakarėlyje (18)

Į itališka dvasia alsuojantį „Portofino party“, vykusį „Relais & Chateaux Stikliai“ kiemelyje sužėjo visas būrys garsenybių.

Kai V.Todorovskis žinute pasiūlė lietuvių balerinai pagrindinį vaidmenį, ji palaikė tai pokštu

„Pirmą kartą gyvenime man nereikėjo sunkiai dirbti, kad gaučiau vaidmenį“, – juokiasi Margarita Simonova, šiuo metu Varšuvos didžiajame teatre šokanti lietuvių balerina, atlikusi pagrindinį vaidmenį V. Todorovskio filme „Didysis baletas“.

Garsiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė: niekada nedarau to, kas man nepatinka (22)

Pasaulio mados elito atstovė, žinomiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė (28 m.) sako, kad ramioji, geroji mama Regina Vilkevičienė (53 m.) jai suteikia taip reikalingą saugumo jausmą. Edita svajoja apie šeimą, rengiasi svarbiems gyvenimo pokyčiams, o Regina jau norėtų sūpuoti anūkus...

Clooney šeimoje jau krykštauja dvynukai! (1)

Pagaliau tai įvyko – vakar garsusis aktorius George'as Clooney ir jo žmona advokatė Amal susilaukė dvynukų.