Šlapimo nelaikymas - įveikiama problema

 (2)
Šlapimo nelaikymas - įveikiama problema%
"Corbis" nuotrauka

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

 

Šlapimo nelaikymą šiandien galima efektyviai išgydyti. Mažai invazyvios operacijos, trunkančios apie 20 minučių, rezultatas - 97 proc. išgijusių pacientų, susigrąžinusių įprastinę gyvenimo kokybę.

 

Taip teigia Tarptautinė uroginekologų asociacija, paskelbusi studijos apie šlapimo nelaikymo chirurginį gydymą ilgalaikio stebėjimo rezultatus. Skandinavijoje (Suomijoje ir Švedijoje) atlikto tyrimo metu 11 metų buvo stebimos moterys, kurioms atlikta minėta operacija. Rezultatas - 77 proc. pacienčių visiškai išgijo, 20 proc. gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo. „Tyrimas parodė, kad gydymo procedūra yra visiškai saugi ir efektyvi daugiau nei 10 metų", - sakoma studijos išvadoje. Ir beveik visos buvusios pacientės rekomenduotų draugei tokią operaciją.

 

Statistika

Dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie 200 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Šlapimo nelaikymu skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Ši negalia vargina apie 10 proc. darbingo amžiaus žmonių.

 

Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra. Apytikriais duomenimis, mūsų šalyje galėtų būti apie 300 tūkst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas.

 

Šia liga serga maždaug kas antra 50-metė, kuriai ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Kas 5-6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė taip pat turi šią problemą, o tarp sulaukusių 80 metų amžiaus vienas ar kitas šlapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.

Šlapimo nesulaiko apie 5 proc. mergaičių iki 14 metų, iki 10 proc. 15-24 metų merginų, iki 17 proc. 25-34 metų moterų ir iki 40 proc. vyresnių nei 34 metų moterų.

 

Šlapimo nelaikymas -

tai nevalingas šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui. Šlapimo nelaikymui atsirasti įtakos gali turėti ne tik gimdymas, bet ir vyresnis amžius, menopauzė, šlapimo takų, nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės operacijos, diabetas, padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzija), Alzheimerio liga, nutukimas, rūkymas, kavos, alkoholio, dirbtinių saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos.

 

Dažniausi šlapimo nelaikymo tipai:

  • Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Susilpnėjus dubens dugno raumenims (po gimdymų), pakinta šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės nepakankamumas. Tokios moterys nesulaiko šlapimo fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos ar net ramybės būklėje. Yra trijų laipsnių šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu: pirmojo - čiaudint, kosint. Jei šlapimo nelaikymas yra antrojo ir trečiojo laipsnio, šlapimas nevalingai teka einant, sportuojant, šokant, ką nors keliant ar savaime.

  • Šlapimo nelaikymas dėl dirglios šlapimo pūslės. Toks šlapimo nelaikymas būdingas toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis. Nevalingai susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui, moteris jaučia įsakmų norą šlapintis (negali plauti indų, girdėti tekančio vandens).

  • Mišrus šlapimo nelaikymas - nesugebama sulaikyti šlapimo ir atsiradus staigiam norui šlapintis, ir fizinio krūvio metu.

 

Gyvenimo kokybė

Sergantieji šlapino nelaikymu slepia savo negalavimą. Dažnai sergantieji šią problemą linkę spręsti naudodami higieninius įklotus. Pavyzdžiui, JAV higienos priemonėms išleidžiama du kartus daugiau pinigų negu efektyviems gydymo metodams (vaistams, operacijoms). Tik 10-20 proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją.

Šlapimo nelaikantys žmonės bijo nueiti toli nuo namų, važiuoti visuomeniniu transportu, vengia eiti į svečius, moterys bijo lytinių santykių.

 

Gydymas

Pirmiausia šlapimo nelaikančiai moteriai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą (mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą), keisti šlapinimosi režimą, skiriama speciali mankšta. Dubens dugno raumenų tonusą pagerina Kėgelio pratimai. Be to, skiriamos fizioterapijos procedūros, vaistai, veikiantys šlapimo pūslės raumenį. Jeigu nepadeda gydymas vaistais (vartojami 3-6 mėnesius), rekomenduojama atlikti operaciją. Auksinis standartas - minimaliai invazinė operacija naudojant sintetinę makšties juostelę, kuri stabilizuoja vidurinę šlaplę ir taip apsaugo nuo nevalingo šlapimo tekėjimo fizinės įtampos metu.(Šios operacijos metu padaromas vos 5-10 mm pjūvis ir šlaplė atitraukiama į normalią fiziologinę padėtį. Tokių operacijų efektyvumas siekia 95 - 97 proc. Šių operacijų metu implantuojama polipropileno juosta aplink vidurinę šlaplės dalį. Operacijos atliekamos iš dalies arba vietiškai nuskausminus. Operacija trunka apie 20 minučių. Pacientė po paros išrašoma namo, dar keturias savaites po operacijos ji turi vengti fizinio krūvio, sporto, lytinių santykių.) Šios operacijos nėra kompensuojamos valstybės ir pacientei kainuoja apie 1700 litų. Maždaug tokia suma išleidžiama vienkartiniams įklotams per 14 mėnesių, o savijauta ir komfortas - nepalyginami.

 

Pasak statistikos, pasaulyje moteris pagalbos į medikus kreipiasi maždaug po metų nekokybiško gyvenimo. Specialistai Lietuvoje teigia, kad mūsų šalies moterys kantresnės - ateina po trejų, kartais - net po keliasdešimties metų.

 

Istorija

Moterų šlapimo nelaikymas buvo aprašytas jau Senovės Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700 m. pr. Kr.). Hipokratas savo darbuose aprašė nevalingą šlapimo tekėjimą, prasidedantį po sunkaus gimdymo. Avicena minėjo moterų šlapimo nelaikymą, atsiradusį po gimdymo dėl šlapimo pūslės vientisumo pažeidimo.

Moterų šlapimo nelaikymas pradėtas gydyti XIX a. Pirmąją moterį Lietuvoje dėl šlapimo nelaikymo 1875 m. operavo gydytojas M. A. Rutenbergas Vilniuje.

Pirmoji mažai invazyvi operacija mūsų šalyje atlikta 2000 metais Kauno medicinos universiteto klinikose - operavo gydytoja ginekologė R.Aniulienė.

Išsami informacija apie šlapimo nelaikymą ir dubens organų nusileidimą moterims pateikiama naujai sukurtoje interneto svetainėje adresu www.sveikamoteris.info.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (1)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (6)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.

Liga, su kuria nereikia susigyventi – ji efektyviai ir greitai pagydoma

Hemorojus – tai liga, apie kurią mūsų visuomenėje vis dar gėdijamasi šnekėti garsiai. Nuo hemorojaus kenčiantys žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus, kol ligos stadija tampa vėlyva.